
Prancuzze pavydėtinas optimistiškumas


QUOTE(kamius @ 2010 06 17, 22:20)
baisu man truputį.Sesė grįš, o tada kol aplankysim visus seneliu.O žinot kaip būna -stalai visada nukrauti.O senelio gimtadienis dar...Sesė pati dietinasi,ačių dievui sveikai ir nėra jei tokių nesamonių,tai irgi nelabai džiaugias tuo.Tiek,kad ji turi saiko jausmą.O man užteks vieno sausainio ir kai prasidės rijimo fiesta...
taip norėčiau vėl išvykt kur paatostogaut.Kažakip pavargau. labai užimtos savaitėspastarosios. Vairavimo teisių mokymąsis,sportas min 5 k per savsaitę,po 2h,tą stalą noris pabaigt, namai didžiausi tai tvarkymo žiauriai daug.o dar daržas,gėlynai. dieve kokia kančia. Kai turiu viskuo apsirūpint viena. ir,kad rūbai būtų išskalbti ir indai išplauti ir namai tvarkingi,o dar savo reikalų turiu.. o dar prieš sesei grįžtant reikia pertvarkyt visas spintas,spinteles,atlaisvint vietos... noriu gulėt hamake ir skaityt knygą kokią,mėgautis saule.bet kur tau


Žinok kaip aš tau pavydžiu, kad gyveni name, kad turi gėlynus, apskritai kad turi veiklos




kas liečia maistą, man atvirkščiai, aš dievinu tą laiką praleista su draugais, giminėm, prie nukrautų stalų. Aš tada beveik nieko nevalgau ir net nenoriu, nereikia nė valdytis. Nu kitaip net negaliu, nes visada manau, kad visi skaičiuoja mano kasnius



gal reikia man kaltinti savo būdą, nes esu totalus čiputis






