Bulimija - anoreksija

Aš tai VSC prapuolus

[quote=noriuzako,2010 07 30, 10:46]
Aš tai VSC prapuolus

Ir kaip tau sekasi?

Nieko, gyvenu. Ryt namo važiuoju, atgal grįžtu sekmadienį vakarienės metu... Išbandymas laukia... Specialiai...

sunku labai tave suprantu,bet patikek,viskas susitvarkys,laikas tau ta parodys.
as ir laukiu,ir nerimauju del pirmo vizito.dabar nevemiu,nes sese grizus,bet ir mazai valgau,svoris krenta,as sportuoju,tipo laiminga esu.

Mielosios:
noriuzako, kad laukia isbandymas tai dziakis, sakau tau, kaip isbandes zmogus, nes galesi jau pastebeti kokiu silpnybiu dar turi arba ko dar tau truksta iki suvokimo. Nezinau ar aiskiai issakiau, tai ka norejau pasakyti, bet nuosirdziai tau linkiu sekmes ir labai tave palaikau, nes tu esi SAUNULE
Estrelija, suprantu tavo nerima, nes man paciai buvo pirmas kartas (bet as nieko pries tai nebuvau girdejusi aplamai apie si centra ), bet patikek verta ten apsilankyti. Jei ne darbas eiciau ten dar karta, kad isitvirtinti dar labiau.

Estrelija, jei tave priims i dienos stacionara (tik reiks laukt), tai tave
pasvers kas savaite.
busi ne viena. apsupta tokiu pat nelaimingu 'mergeliu'.
suprasi kam reikalingas maistas.
mokysies pazinti save. ir liga.
bus idomu. patiks tikrai. nebijok ir neabejok !
kai dar gyvenau Lietuvoje - apsilankydavau cia. po to ejau i savipagalbos ir palaikymo grupes (ne vsc). apgijau. kazkiek pats gyvenimas isgyde.

Sveikos gyjancios ir galvojancios apie sveikima .

Labas merginos,

Labai ilgai nieko nerasiau, tik skaiciau jusu postus. Saunuoles tos, kurios bandote kaizkaip sau padeti, linkiu jums stiprybes.
Pasidalinsiu ir as savo planais. Ruosiosi pasipasakoti savo vyrui apie B-ja. Bet ziauriai bijau. Mane paskatino viena psichologe, kuriai parasiau e-laiska ir labai apsidziaugiau, kai ji man atrase. Ji sako, kad svarbiausias dalykas - paties noras pasveikti. Kai zmogus nori, jis gali viska. Tai vat, ji rekomendavo pasipasakoti kokiam artimam zmogui... O as net nzn kokiais zodziais pradeti...
Noriuzako, kiek laiko tu dar busi VSC , kokia tavo savijauta? Nuo to laiko, kai atsigulei i VSC tavo postai labai optimistiski, tai mane labai ikvepe ir as noriu pasveikti. Gal zinai kokia literatura sia tema butu galima paskaityti?
Rasykim, merginos, apie tai, kaip galima nugaleti sia liga ir bandykim pritaikyti patarimus sau.

Stacionare mane laiko maximumą - 52dienas. Dar ligi rugpjūčio 20 gulėsiu. Paskiau ligi kol išvažiuosiu į UK eisiu į dieninį skyrių... Savijauta banguojanti, bet jau bendrauju su tėvais. Mama jau žino visą mano ligos istoriją, kaip kiek kada vemdavau, bėgiodavau, sportuodavau, pirkdavau maistą, gėriau peroksidą ir pan. Atviresnė pasidariau. Pagr. problema manyje - baimė užmegsti santykius su kitais, visiškas perfekcionizmas, savęs nekentimas, nesugebėjimas savimi džiaugtis, nes visur matau, kad galėjau geriau - visur... Daug prblemų čia atskleidė, ta linkme ir dirbam Labai džiaugiuosi, kad aš čia atsiguliau. Labai Knygų skaitom daug ir visokių. Šiuo metu perskaičiau "feel the fear and do it anyway" Dar gavau užduočių iš gydytojos ta tema.... Yalomo visas kurios lt kalba apie psichoterapiją skaičiau, daug knygų, apie savo mintis, jų įtaką ir pan... noriu pasveikt, paniškai bijau, negrįžt į tai, kas buvo Ryt svėrimai, žiūrėsim... Šiaip svoris nukrito 2,5kg. Norėjo man jau C dietą duoti, nes svoris krenta... Bet aną penktadienį net 100g priaugau - negavau Žiūrėsim, ką ryt svarstyklės parodys
Stiprybęs merginos, ir tikrai noriu pasakyti, nebijokit kreiptis pagalbos - pačiom per daug sunku... Šiandien supratau, kad aš mėginau lėtai, nepastebimai išeit iš pasaulio, nenorėjau gyventi... taip alojau savo kūną - vemdama, gerdama peroksidą, pjaustydamasi kūną, sportuodama tol, kol duria širdį ir pan... Nebendravau su nieko...žinoma, man baisu bendrauti, baisu, bet jau judu į priekį, su tėvais ryškiausiai tai matosi. Bet namie dieną pabuvus, kitą jau pasidariau irzlesnė - pagavau save, nežinau, gal pavargau nuo didesnės įtampos...

Noriuzako, esi saunuole, kad zengei pagalbos link. Siuo metu esu UK, tai 'tvarkausi' pati.
Optima, man padeda disciplina su maistu ir laisve galvoje (stengiuosi neimt atsakomybes uz viso pasaulio zmones ir nekraut sau per daug rupesciu), realus problemu sprendimas.

Sveikutės




Norėčiau pasakyt,kad buvau dingus,nes ši tema tapo neaktuali..Bet dėje ne. Kažkaip daug visokios veiklos tai ir nėra akda prisėst prie kompiuterio:)




Šaunu tai tikrai į naudą

noriuzako,skaitydama tavo postus galiu tik pasidžiaugt Tiek įkvėpimo juose, optimizmo..Vsiai kitokie tavo psotai,aks parodo ir pasikeitimus tavyje Stiprybės ir toliau taip drąsiai kovojant



Optima, nebijok.. Pradėsi šnekėt ir pamatysi kaip elngvai žodžiai byra patys.Svarbiausia surast labai artimą žmogų,kuriuo tikrai gali pasitikėt, kuris tave suprastų...O tad ir išsipasakot nebus taip sunku:)

o man tai kaip visada.. Gerai viskas būna,bet jei koks pasisedėjimas vakarinis ar šiaip kokia šventė tai ir prisiriju..Nu nemoku kitaip NAmuose lengviau valdytis..Džiaugiuos,kad tokių apsivalgymų sumažėjo..TIk labai jau negerai,akd tų visokių "baliukų" labai jau daug... Bet stengiuos kaip išgalėdama..

Sveikos panelės.Aš čia truputį ne į temą,bet..Daug kartų skaičiau jūsų visus šiuos pokalbius ir radau kažką nesvetimo sau..Taigi,nežinau ar turiu VS ar ne.Tiesiog esu tokia pasimetus,kad nebežinau ką ir bemanyt. Apkritai,mano gyvenimas kažkoks nesusipratimas.Atrodo,esu laiminga,visko pakanka,mokslai sekasi gerai,bet deja..Gyvenu pusbadžiu arba persiryjimu,nes kitaip gyvent nebemoku..Kaip dabar galvoju,viskas prasidėjo nuo dietų.Tačiau man jų reikėjo,nes buvau stambi mergaitė,o dabar daugiau nei 2 metus gyvenu galvojimu apie maistą,kalorijas,svorį.Ir kuo toliau tuo labiau jaučiu,kad man sunkiau,kad baigiu palūžt.Tapau apatiška,nebe tokia šneki,LINKSMA..Na žodžiu,ačiū,jei ir tiek perskaitysit,būsiu bent šiek tiek išgirsta.*

Būtinai kreipkis į specialistus, vienai labai sunku susidoroti su problema bus