Bulimija - anoreksija

Sveikos. Kaip seniai čia nesirodžiau - nėra laiko Pradėjau po truputėlį gyventi. Pasirodo tiek daug yra dalykų, kuriuos galima padaryti su malonumu. Jau orasidėjo trečia savaitė, kai aš namie, nebe VSC stacionare. važinėju tris kart per savaitę į dieninį stacionarą, tai maisto atžvilgiu neblogai. Tik vis mažint porcijas norisi...
Bet svarbiausia, kad atgimstu emociškai - verčiu save visur eiti, kur kas pasiūlo, bendrauti, esu susidarius planelį, ką turiu ligi išvykimo į UK padaryti - kad ir susitikti su draugėm ir pan. Ir viską darau, tai ko bijau taip pat. Bet kaip gera tai padarius, nesvarbu pavyksta ar ne, bet svarbiausia, kad stengiuosi ir judu to link.
Labai bijau UK atkristi, bet kol kas kabinuosi dantim ir nagais, kad į ligos bedugnę vėl nelįsčiau, nes tai buvo Š.... Tiesa svorio augimo beprotiškai bijau... Dabar KMI mano yra ant ribos - 18,5, mėnesinių vėl antrą mėnesį nėra... Tai man nori priaugint bent porą kg... Bet taip beprotiškai nenriu, kad šakės... Suprantu, kad riekia, bet per šitą neperlipu. Aną savaitę kai svėrė - buvo 300g daugiau (nes savaitę neišėjo į WC normaliai išeiti), aš pradėjau isterikuoti, nuotaika vėl stačiai žemyn buvo nukritusi... na bet.... Et, svarbu jau du menesiai be vėmimų... Ir nekyla minčių vemt, dabar tik mažint porcijas, kaip minėjau užsimanau.... Bet nemažinu. Nes smagu visada būti sočiai ir ne per pilnai Kaip jūs mergytės laikotės?
P.S. Kamius, be galo gražus darbelis

Kokiame knygyne pirkote sias knygas?

amazon.co.uk

Sveikos merginos

noriuzako esi tikra šaunuolė, taip ir toliau. Radai jėgų išbristi iš šito mėšlo, tikiu, kad užteks noro ir jėgų ir toliau sveikai gyventi tik nepradėk iš naujo, kai kils kokia bloga mintis visad prisimink ką teko iškentėti, kaip norėjai pasveikti ir nebekils nė minties visko grąžinti į pradinį tašką

kamius super darbelis tėvas tikrai turėtų didžiuotis tokia kūribinga dukterim

aš tai vasarą kaip ir neskaičiau temos, dabar kažkaip šovė mintis pažiūrėti kaip jums sekasi. labiausiai džiugu dėl noriuzako tu esi įrodymas, kad iš visko yra išeitis, tik nereikia galvoti, kad kažkas kitas viską padarys už mane.

man sekasi neblogai, nevemiu, net nėra ir kada, pagaliau esu užimta nes pas mane dėl visko buvo kaltas nieko neveikimas. Savaime nukrito 5kg, dėl to esu labai laiminga, sulaukiu daugiau komplimentų, bet svarbiausia esu labiau pasitikinti savimi norėčiau dar tiek pat atsikratyti, bet laikas parodys ar tai įmanoma, nes nebežadu savęs marinti badu ar žaloti kitaip. Myliu save šiuo metu, mylėsiu dar labiau jei pavyks pasiekti tikslą. Tik tikiuos, kad žiemą vel neatsiauginsiu visko

P.S. įdomu o kaip sekasi Mazhulinkai, anksčiau tokia aktyvi buvo čia, o dabar tarsi išnykusi gal kas naujo?

Sveikos mergaiciukes!

Nesu naujoke.. Mano seimos narys kovoja su sia baisia liga! Labai tikiuosi, kad kartu mes ja iveiksime. NEBIJOKITE UZSIENIO!!!!! Mes gyvename UK ir cia yra tikrai geru specialistu.
Mano sesute pasipasakojo man apie savo liga pries 2 metus. Apie bulimija zinojau tik tiek, kad pavalgai - issivemi! Ir tik visiskai nesenai supratau kaip tai rimta, ir kaip stipriai emociskai issekina zmogu.
Kadangi pati gyvenu UK ikalbejau sese atvaziuoti su seima pas mane. Ji nesiryzo 2 metus, bet pagaliau atvaziavo. Ir tik tada as suvokiau kaip viskas rimta. Daug snekejau su ja apie tai, siuliau nueiti pas gydytojus ji ilgai nesiryzo, galvojo,kad visi manys,kad ji kvaila, sake,kad issigydys pati! Taciau man is sono matesi visiskai kitoks zmogus nei ji pati mate save ir as uzregistravau ja i Eating Disorder klinika. As manau, kad tai yra patys pirmieji zingsniukai, bet mes juos zengiame iskelusios galva!
Klinika siulo pagalba ne vien tik kenciancioms nuo ligos, bet taip pat ir artimiesiems. Kaip tik vakar buvau viename is pasimatymu su artimaisiais kuriame dalyvavo ir psichologai. Pasimatyme kalbejusi mergina 18 metu kentejo nuo anoreksijos ir bulimijos ir ji mums pasakojo kaip ji jautesi, kas jai padejo, o kas ne. Juk mes nezinome kaip jums padeti ir dazniausiai pasakome ne ta ka reikia, kai pykstate - atsaunam dar pykciau atgal...
As labai stipriai tikiu, kad po laiko su seserimi apie bulimija kalbesime praeitimi! Mergaites jus tik sveikit!Saunu,kad suprantat ir bandot kovoti! Neuzsiskleskit savyje, paprasykit artimo pagalbos jei nesiryztat pacios! Jusu artimiems ne tas pats nes mes kenciam kartu su jumis! As nesuvokdavau kaip galima eiti issivemti, o dabar suvokiu, kad viena diena nevemimo - tai pati geriausia diena serganciajai!

Rococo, kaip gera skaityti, kai artimieji mėgina suprasti savo sergančius žmones. Labai smagu, jog padedi sesei Taip tai nėra tiesiog pavalgiau - išvėmiau ar nevalgiau savaitę... Viskas kur kas giliau... Ir tikrai žmogus išsenka beprotiškai... Išsenka ne tik fiziškai, bet emociškai... Lieki vienas kaip prštas su savo liga, ir liguistom mintim... Depresija... Nenoru gyventi... Kaip aš bijau į tą patį grįžti...

Turiu tau vieną klausimą O Kaip UK mokama aišku tuose ED centruose? Būna gal savaitinės terapijos seansai? Bet vėlgi turbūt mokami? Nes miestelyje kur aš studijuosiu yra kaip tik toks centras, bet bijau, kad mokama, tieisog neturėsiu pinigų u- ką ten lankytis

O šiaip kas pas mane naujo: pajutau, kad stoviu vietoj, nebejudu pirmyn.. Valgau, bet vėl sveriu visą maistą, žiauriai bijau kad per daug nebūtų, daugiau pasitaikė situacijų kai vos neatkritau... Galvoju, gal būt taip aš malšinu nerimą prieš išvykimą į UK, nes jo aš visiškai nejaučiu, panašu, kad jį nuvedu į mintis vėl apie svorį, kalorijas ir pan... Na svarbu, kad tai suvokiu, bet pastaruoju metu kažkaip pesimistiškai nusiteikus.. Vis mąstau, kad nuo to pilnai neįmanoma pasveikti ir pan... Na bet geriau kurį laiką pastovėti vietoj, o ne kristi atgal į duobę, pastovėsiu pastovėsiu ir tikiuosi judėsiu pirmyn į gyvenimą Kaip jūs visos merginos?

Na privatus centrai yra tikrai brangoki, bet yra ir ne pelno siekiancios ED klinikos, kaip tik tokia sesei ir suradau. Mes mokame tiktai simbolini mokesti pvz: CD kursas (6cd) kainuoja po 5£ uz CD, kur privacioje BEAT klinikoje tas pats kursas kainuotu 120£. Patarciau nueiti pas savo gydytoja, jis tau tikrai duos patarimu kur eiti, istirs nuo galvos iki koju Tik nebijok!Nueik pas gydytoja ir pasakyk viska nuo...iki.. Gydytojas zinok pamirs tave vos tik iseisi pro duris, o tau reikes kovoti, tai kovok visom keturiom ir iki galo. Mano sesuo penktadieni keliaus pas gydytoja, labai pergyvena, eisiu butinai su ja, nes tikrai zinau,kad pati nepasakys visko. Nes jai depresija stipri (nustebciau jei nebutu jos). Suprantu kaip sunku!
Buna ir seansai, bet velgi viskas paaiskes po tavo pirmo apsilankymo koki tau gydymo kursa skirs, nes jie nelabai naujokes kisa i grupes.
Ar turi artima zmogu kuris tau padetu?

Matai, rococo, aš kol kas LT. Ir čia valgymo sutrikimų centre gulėjau nuo liepos 1 iki rugpjūčio 20. Dvis dar nuo to laiko ten tris dienas per savaitę praleidžiu dieniniam skyriuj gydymo pradžia yra ir nebloga, tieisog paniškai bijau atkristi.... O UK kol kas nieko nežinau, bet reiks mėgint ieškot variantų... Be to ten jokių draugų pradžioj neturėsiu... Tai ri baisu dėl visos įtampos...

Kai buvau paskaitoj, kalbejo mergina kuri sirgo 18 metu. Jai prireike 9 men , kad pagytu. Sake,kad minciu budavo ypac kai jausdavosi pavargusi, bet ji atsispirdavo. Is tikruju tu esi labai stipri, o ne silpna,kaip tau paciai atrodo. O kur tiksliai UK busi?

Bath

Labai grazi vieta!!! Tikrai atrasi ka veikti!
Imetu tau telefonuka Eating Disorders Association 01225 311312 .Cia Bath, turetu buti arba nemokamai ,arba tik is dalies .
Minejai, kad studijuosi, tai jei Bath univere tai tau bus nemokamai,nes ju univeras turi ED specialistus. Cia, Anglijoj, visiskai kitaip ziuri i sia liga ir apie ja yra labai daug informacijos

Sveikutės :}
kažkaip ilgai neužsukau čia..tieisog viskas gana gerai maisto atžvilgiu. Beveik pirmi kartai,aki matau save veidrodyje ir pagalvoju ,kad patinku sau...Aišku maisto suvartoju gana nedaug ir vis tas nelemtas kalorijas skaičiuoju ent nenorėdma. Daugiau 1000 kcal nesuvartoju,nes neprisiverčiu.Sportuoju beveik kasdien.
Tai irgi ne geriausias būdas, bet džiaugiuosi,kad seniai nepersivalgiau ir nedaraiu bado dienų.. TIk va kartais užeina noras kaip šiandien..Visos draugės turi planų savaitgaliui, tai būsiu viena. Buvau sugalvojus siūlyt draugėm varyt į impulso gimtadienį.Pirčikės,konsultacijos visokios dar į japonų restoraną nuvaryt..Bet ,nebus su kuo.Tai atrodo noris prisipirkt ko nors ko jau seniaia nevalgiau ,sedėt namie,žiūrėt teliką ir valgyt..
Bet tikiuos,akd nesuklupsiu,kai gerai sekasi dabar :}

Rococo, džiugu labai girdėt,kad tiek padėjai savo sesei. Be tavo pagalbos ir paramos neaišku kaip ji dabar gyventų.:}

Noriuzako, puikiai suprantu tavo baimę neatkrist.Visada tą patį jaučiu ,kai jau viskas gerai sekasi bijau,kad vėl neprasidėtų iš pradžių.Bet manau čia ilgas darbas su savimi norint nebeskaičiuot tų kcal ir nebejaust tos baimės..Manau išgyt tikrai visisškai galima.Tik reikia nemažai laiko :}

Manau viena iš priežasčių kodėl dabar gerai sekais,nes esu užsiėmusi baisiausiai.12 klasė,papildomi mokytojai,sporto klubas.. maistas tampa antraplanis dalykas :}