QUOTE(Reika @ 2010 11 30, 23:54)

su vyru norit sunkumus ivekti?
bet kazkaip eina suprasti,kad tik demesi seimininkui norit skirti,kad tik jis jus vertintu ir nepaliktu.
jusu vaikai jau dideli, tai speju vyras ,kaip senais laikais buvo iprasta, mazai demesio jiems skyre, tik sau jo reikalavo

jus kaip pridera, vaikus priziurejot ir vyrui demesi skyret.
IR didziauses kasnis jam, ir paskutine bulve tik jam( o vaikai mazi,jiems ir maziau maisto uztenka, svarbu vyras sotesnis) ?
Ne, mergaite - ne taip. Istorija mano kiek kitokia ir pasakysiu ko dar nesakiau (dabar mane apkaltins virkavimu, dejavimu ar kaip nors pan.).
Tas mano pirmasis buvo vyras, su kuriuo mes buvom vienu vienetu - viena dusia, vienas kunas. Mes galvojome vienu metu apie ta pati. Tai buvo manes puse, o as buvau puse jo. As buvau be galo laiminga, jauciausi, kad gyvenu rojuje ant zemes ir kaip tada galvojau - abu sekmingai sulauksime senatves. Mes troskome, kai ateis tam laikas - mirti vienu kartu...
Jis mane paliko...
Jis mire netiketai - jaunas ir pilnam jegu zydejime . Po ko, as pati 5 m. laikotarpyje troskau mirties, nes niekas nebeteko prasmes. Nebemaciau nei vaiku, nemaciau NIEKO - maciau tustuma, visiska beprasmybe. Taip man tada atrode, taip man tada matesi.
Dabar susituokiau ir gyvenu su antru vyru. Tarp musu buvo visko, buvo ir mano paklydimu. Jis geras zmogus, tik dar mes kol kas netapome vienu kunu - tam reikia daugiau pastangu ir laiko.
Bet taip bus, nes mes abu to norim, abu stengiames eiti link vienas kito.