QUOTE(*Liepa18* @ 2012 03 18, 09:25)
Pasiskaitymui, iš straipsnio:
Vaikai - antroje vietoje
Kokias dar rimtas klaidas daro vyrai ir moterys?
Svarbiausias prioritetas sutuoktiniui turi būti kitas sutuoktinis. Šio prioriteto niekas negali užimti. Tipinė daugybės šeimų klaida - pirmoje vietoje vaikai. Tuomet gresia greita šeimos griūtis.
Vaikai - tik pasekmė stipraus dviejų žmonių ryšio. Jie visada turi išlikti tik antroje vietoje. Kai sakoma "gyvename dėl vaikų", tai jau reiškia mirusius sutuoktinių santykius.
Gimus vaikui moterys dažnai visą dėmesį skiria tik jam ir nesupranta, kas tuo metu darosi su vyru. Taip dažniausiai elgiamasi iš nežinojimo.
Santykiuose su vaikais galioja universali saugumo logika, pavyzdžiui, kaip aviacinėse instrukcijose: avarijos metu pirmiausia turi gelbėtis tėvai, o tik paskui pasirūpinti vaikais. Nuo seno panašiai buvo elgiamasi ir su maistu: pirmiausia valgo tėvai, o tik paskui vaikai. Sotūs tėvai žinos, kaip maistu aprūpinti vaikus.
Kaip dabar dažnai elgiasi moteris, vienu metu namuose radusi alkaną ir vyrą, ir vaiką? Ji pirmiausia puola prie vaiko. O turėtų atvirkščiai - pirma pamaitinti vyrą, o tik paskui vaiką. Vyras tai įsidėmės ir labai įvertins. Jei pasielgs atvirkščiai, vyras skaudžiai sureaguos, o mažas vaikas vėliau nė neprisimins, ar valgyti gavo keliomis minutėmis anksčiau, ar vėliau.
Kiekvienoje bendro gyvenimo situacijoje reikia išminties. Kokybiškų žinių pritraukimą į namus turi inicijuoti vyrai, o jų konkretus pritaikymas, praktinis įgyvendinimas labiausiai priklauso nuo moterų. Šeimos sėkmė yra moterų rankose.
Zinot, is principo sutinku, kad vaikas negali tapti tavo pasauliu. Bet bent jau sitame straipsnyje ir siaip sm labai pasigendu-o kur vyro pagalba, supratimas, kodel ta moteris bega valgyt vaikui paduot, o ne jam:) Kad moters gyvenimas pasikeicia ir dienotvarke tai faktas. Bet kazkodel retam vyrukui tas pasikeicia. Is principo pateiktas pavyzdys man absurdiskas. Grizta zmona ir randa du alkanus, ir ne duok die ne tam valgyt paduos. O turetu galbut but taip-jei jau abu sedi namie, tai gal vyras irgi galetu ir vaika pamaitint, ir pats pavalgyt, ir zmonai palikt, kad jai is kazkur parlekus nereiktu dar virtuvej stovet:) Ir paskutinis sakinys-seimos sekme-moteru rankose. Nu ar ne perdaug vienam zmogui uzkraunama? Nesutinku. Abu tureti galbut skirtingai, bet vienodai vaiku rupintis, tada ir moteriskei nereiks persitempt norint vaika suziuret ir vyra mylet:) As zinokit grizus ir radus alkanus abu, visgi duociu vaikui pirmiausia, nes vyras ne vaikas. Nebent tai butu ligonis ant patalo gulintis jau.
Papildyta:
Kodel nera daug straipsniu vyrams, kaip jie turetu keistis, reaguoti, kuo padeti tapusiai mama, kad moteris jo netrenktu po vaiko atsiradimo. Vis moterims atsakomybe kariama. O kiek seimu istikruju yra daug, kai po vaiko atsiradimo ir visiskos pagalbos ir supratimo nebuvo, moteris issenka ir atbunka. Ir simtas metu jai pasidaro tas "neigalus" sutuoktinis, nes galbut kazkada ir norejo jam valgyt daryt, bet jis niekada nepasisiule pabut su vaiku, kad ji bent issimiegot galetu.
