Kišiu ir aš savo trigrašį į diskusiją
Kažkaip pastarosiom dienom su kolegėm, draugėm diskutuoju ta tema, kad forume, telike, visur merginos krykštauja radusios TĄ suknelę, kad kažkaip ypatingai jaučiasi, išsimatuoja šimtus, visos gražios, visos kaip nulietos, bet laukia to
ypatingo jausmo...
Aš kažkaip jokių ypatingų jausmų suknelei nejaučiu, na, kažkiek pasinervavau kad truputį ne taip pasiūta, bet iš esmės... na, modelio tai aš kas savaitę kitokio noriu

Bet manoji suknelė... na, graži, man tinka, ko iš jos daugiau norėt? Sakau, gal man kas negerai, kad tokia aš abejinga
Kolegės sako, nebe niolikinė, bet tai, manau, dauguma mūsų čia ne niolikinės
O šiandien kažkaip susimąsčiau,
kad mes šitaip jaunikį rinktumėmės, kaip suknelę, šitiek dėmesio tam skirtume, su kuriuo visą likusį gyvenimą prisieksime džiaugsme ir varge gyventi
Už tai ir išgerkim