QUOTE(werde @ 2010 05 24, 23:25)
nekenciuuuuu pms'o

na ar butinai turi taip hormonai kvailioti,kad norisi sienom lipt

tik vaiku gaila, siandien nuejo miegot be pasakos, nes mamai protas vaziuoja.... vyrui liepiau prie manes nesiartint,kad netycia nekliutu
QUOTE(Big_trouble @ 2010 05 25, 09:44)
Aš sugėriau vieną kursą Prefemin nuo PMS'o. Tai kol kas taika, tyla namuose.
O tai jau buvo daėję vos ne iki depresijos, aukos sindromo ir noro papjauti savo diedą.
Papildyta:
Arbatos man nepadėdavo.

Turėdavau griebtis raminamųjų, kad negriaučiau namų ir šeimos, kad nesidraskyčiau, kaip laukinis žvėris pakliuvęs į narvą. Būsena tai baisi. Neduok, Dieve, niekam to...
Aš irgi esu gėrus prefemin, po trijų mėn. vartojimo buvo poveikis
Beje, yra tokia teorija, kad PMS kančios, tai visų kada gyvenusių moterų 'skausmo kūno' padarinys, nes moterys per ilgus amžius gyvendamos vyrų valioje sukaupė daug skausmo. 'Skausmo kūnas' - tai tam tikras energinis darinys, kaip parazitas, kuris parazituoja sukeldamas dar daugiau skausmo, nes juo gyvena ir minta. Šitai skaičiau Eckharto Tolle knygoje "Šios akimirkos jėga", puiki knyga, jei turit polinkį į ezoteriją, ar patinka buitinės psichologijos knygos. Be to, sąmoningai suvokiant ir stebint šį 'skausmo kūną', jis nušviečiamas sąmonės šviesa ir 'nukenksminamas'. Galiu pasakyti, kad tai tikrai veikia
O kas nori paprasčiau - labai padeda per pms sau pasidaryti šventę - pasigamint pieno kokteilį, arba pyragą ir pasižiūrėti kokį nors labai labai jausmingą filmą (pvz. The Notebook

). Įsijauskite į tą puikią istoriją, išsiverkite ir viskas praeis