Perkami ir parduodami mokslo darbai

Būsiu tik pirmakursė, todėl nieko pasakyti negaliu. Tačiau galiu paimti pavyzdį iš vidurinės, kai reikėjo ruoštis lietuvių įskaitai. Temą pasirinkau, o minčių nebuvo. Tada išsitraukiau porą darbų ir buvo aišku, kažkaip užsivedė ant kelio ir potemių daug radau, ir dešimt gavau. Už šokoladą draugei irgi pora potemių parašiau , o ji ir sako, dabar aš pati, jau aišku. Jei turi kas užveda ant kelio. galima pasirašyti pačiai. Juk algą kai dirbi ir moka už tavo darbą, o ne už tai ką daro tavo draugai

pati nepirkciau, bet rasiau vienam zmogui, kuris soc.darbo praktikoj yra tikrai pasikaustes, tad ta darba apsigyne visiskai be problemu ir net padoriai neperskaites, nes rasiau is gerai jam zinomos srities, deja jis moksliniu darbu nemoka rasyt.
va mano viena teta perka visus lig vieno darbus, nes ji wordo nepazysta, be to tas diplomas jai reikalingas vien del popieriuko - reikalauja darboviete
pati kolegijoj turejau minciu imt akademines, nes dirbau, du darbus parasyt reikejo, bet et, pagalvojau, kam tuos metus dar atidet ir paskui dar pinigus moket destytojui uz konsultacijas o buvo trecdalis grupes, kurie arba akademines eme arba gintis neprileido

Vat su jais lygintis negalim, svietimo sistemos kitokios, mokymosi lygis kitoks.

Gal kas zinote kur butu galima isigyti padirbta diploma?

Sveikos,

Galiu parduoti savo BD. Klaipedos universitete gyniausi siais metais ir darba ivertino 8. BD tema - turizmo komapnijos pasirinkimo veiksniai. Kaina - sutartine.

cia turejo omeny ne diplomini darba, o DIPLOMA. negi dar yra pardavinetoju manau pigiau paciam mokytis negu pirkti kate maise

lygis tai kitoks, bet a tai dėl to mums reikia ir toliau nusirašinėti, pirkti/parduoti diplominius darbus?? lygintis aišku negalim, bet juk galim norėti kelti savo tą lygį ar nereikia?
ir išvis prie ko čia mokslo lygis, apie požiūrį kalba. mat gal nuo požiūrio ir lygis pareina..

as savo diplomini darba rasiau pati,savo jegom, idejau daug jegu, daug nervu sugadinau, bei daug bemiegiu naktu praleista...taciau buvo verta. apsigyniau ir gavau 10

Uzsienieciams akys ant kaktos isoka, kai musu tevynej reik mokytis. Jei pas juos reiketu tiek "kukliai" zinoti, tai ir jie griebtusi tokio dalyko kaip nusirasineju/perku/parduodu Vat taip ir atsiranda paziuris nuo mokslo lygio

o tai kaip čia yr tada, ko visi lekia ten mokytis jei pas mus toks kietas mokslo lygis? kažkas netaip

Baisus poziuris: nemoku rasyt, turiu pinigu, todel galiu ir diplomo noret... Turiu situo klausimu labai griezta nuomone: gautas diplomas rodo tai, kad tu atitinki tos mokslo istaigos keliamus reikalavimus, kaip isisavinai visa teorine medziaga ir moki ja panaudoti praktiskai (darbo rasymas). Taigi, jei del kokiu nors priezasciu negali parasyti darbo, tai gal reikia rinktis kita mokslo istaiga, specialybe ar mokslus kur buna baigiamieji egzaminai.
Asmenis, perkancius darbus reiketu ismesti is mokslo istaigos ir ju duomenis deti i kokia nors "juodaja duomenu baze", kad neturetu net teises kitose tokio lygio mokslo istaigose gauti diploma. Tokiems geriausia pamoka butu, jei butu priversti mokslus pradeti nuo zemiausio lygio, pvz. profesines mokyklos!
Abu savo diplomus gavau savom jegom. Sedejau per naktis, savaitgaliais ir t.t., tikrai sunku buvo, atrode, kad nemoku nieko, bet pasikankinus - apsigyniau savo darbus ir dar visai neblogai

Todėl, kad efektyvus ir kokybiškas žinių perdavimas ir mokymas pasižymi ne karčiomis mokslo šaknimis studentams, ir ne būtinybe švaistytis posakiais per kančias į žvaigždes, ai ai ai kiek reikia dirbti norint kažko pasiekti- visa tai yra mokymo nekokybės požymis. Nes efektyvus mokymas- toks, kai su kuo mažesnėmis laiko ir pastangų sąnaudomis išgaunamas maksimalus rezultatas- tai ir yra dėstymo menas, o ne spausti studentus iki pažaliavimo, o juk rezultatas tikrai daugeliu atvejų nebūna geresnis nei užsienio studentų, o neretai ir prastesnis. Todėl ir gaunasi, kad užsieny studijuoti lengviau, bet paruošimas geresnis- ne be reikalo žmonės sako, kad užsieny be antžmogiškų pastangų galima apsiginti daktarinę, o lietuvoje daug mokytis, juoduojant apsiginti magistrą, bet vis tiek nieko neišmokti.

Lygis yra ne medžiagos kiekiai ir mokymosi sunkumas, o menas kuo lengvesniu būdu, mažesnėmis sąnaudomis ir pastangomis įgyti/perduoti kuo daugiau kokybiškų gebėjimų, žinių, įgūdžių. Lietuvys gi- turi nuolat kentėti- ir išgyventi liūdną savo tautos likimą- kitaip jis nesijaučia patrijotu, ir nejaučia tikrųjų gyvenimo vertybių- todėl jis privalo kurti tik nūdnus filmus su slogia muzika, ir nacionalinę literatūrą ala "brisiaus galas", ir nubausti visus hedonistus, kurie mano, jog kančia ne visada turi prasmę- o karčios šaknys ne visada užaugina saldžius vaisius..

Ne be reikalo lietuviški vadovėliai nuo užsienietiškų skiriasi savo neaiškumu- jei turi žiniose kokių nors spragų- juose tu matysi špygą. Tai savotiškas lietuvio būdas nubausti nusidėjėlius kurie mano, kad mokytis niekada nevėlu (net ir tada, kai prisikaupę visokiausių spragų, kai kas nors pramiegota, prachlenčinta). Kai tuo tarpu skaitant amerikietiškus- viskas nuosekliai, kiekvieną kartą nuo A iki Z paaiškinama, ir net kažko neįsisavinus anksčiau- viskas aišku kaip ant delno net ir tokioms blondinėms kaip aš- pavyzdys- ta pati matematika- mokykloje mokiausi gerai- bet tikslieji man buvo kažkas neįveikiamo- be to dar išsiblaškiusi aš- tai kokį skaičiuką praleidi, tai apraibsta visi tie skaičiukai ir trupmenos galvoj ir susibalamutini, dar kažkas nesuprasta iš anksčiau- ir rezultatas nekoks- o visi kiti pažymiai puikūs. Nu univerkėj paėmiau į rankas amerikietišką machės vadovėlį- ir savo poačios nuostabai absoliučiai be jokių pastangų suprasdavau kiekvieną sakinį, ir turėjau devynis grynai savo pačios nusipelnytus, be niekieno pagalbos- kai sušiktoj šulėj machę šešetais ir mažesniais variau, nieko nesuprasdama, net ir su nusimanančio tėvo pagalba, kol vadovėliai buvo lietuviški. Nu man tai buvo stebuklas.

Ne be reikalo kažkam dėstytojas sakė, jog lietuviški vadovėliai sudėtingi todėl, kad neatsirastų per daug mokančių ir stojančių į aukštąsias- nes nebus kam griovių kasti, tai kas sugeba suprasti sudėtingai parašytus paprastus dalykus (kuriuos šiaip jau galima daug aiškiau ir paprasčiau paaiškinti), tas protingas ir pageidaujamas- o visi kiti- marš griovių kasti

Kai tuo tarpu normaliame pasaulyje geru vadovėliu laikomas toks, kuris sugebėtų net beždžionę išmokyti matematikos, kuriame viskas taip aiškiai ir nuosekliai išdėstyta, metodiškai pateikta. Vien pažiūrėjus į vadovėlių apimtis- užsienietiški vadovėliai- tikros plytos- storos storos- su galybe paveiikslėlių, pavyzdžių, kuriuose aiškinami, neretai labai elementarūs dalykai, ir labai kantriai, darant prielaidą, kad ne visiems tai yra savaime suprantama, kokia bebūtų smulkmena- lietuviški vadovėliai- pilkos plonos brošiūrkos, kur kiekvienas sakinys kaip mįslė- jei neatspėsi- esi durnas, ir toliau nieko nesuprasi.

Ech, tas lietuviškas mentalitetas- niūrumas, amžinas kančios poreikis, pavydas visiems, kurie nesikankina, ir noras juos nubausti, tuos nenaudėlius hedonistus

Moksle tas- kaip ant delno. Todėl ir bėga žmonės iš lietuvos svetur studijuoti- ir įdėdamimažiau pastangų, išmoksta daugiau ir kokybiškiau.

Nu aš gal čia utriruoju truputį, dabar gal jau pagerėjusi situacija LT- bet esmė visiems aiški- mokslą, kaip ir gyvenimą lietuvis suvokia ne kaip galimybę, kurią reikia išnaudoti, ir kuria džiaugtis- o kaip kančią, kurią privalu iškęsti- o jei kas nekenčia ir kentėti nenori- tas blogas- jį reikia nubausti- mokslo kokybė čia užima ne pirmą vietą, nors bandoma teigti atvirkščiai.

Nu rūpintojėlių tauta mes, ką padarysi..