QUOTE(svytejimas ezero dugne @ 2008 08 12, 02:10)
Todėl, kad efektyvus ir kokybiškas žinių perdavimas ir mokymas pasižymi ne karčiomis mokslo šaknimis studentams, ir ne būtinybe švaistytis posakiais per kančias į žvaigždes, ai ai ai kiek reikia dirbti norint kažko pasiekti- visa tai yra mokymo nekokybės požymis. Nes efektyvus mokymas- toks, kai su kuo mažesnėmis laiko ir pastangų sąnaudomis išgaunamas maksimalus rezultatas- tai ir yra dėstymo menas, o ne spausti studentus iki pažaliavimo, o juk rezultatas tikrai daugeliu atvejų nebūna geresnis nei užsienio studentų, o neretai ir prastesnis. Todėl ir gaunasi, kad užsieny studijuoti lengviau, bet paruošimas geresnis- ne be reikalo žmonės sako, kad užsieny be antžmogiškų pastangų galima apsiginti daktarinę, o lietuvoje daug mokytis, juoduojant apsiginti magistrą, bet vis tiek nieko neišmokti.
Lygis yra ne medžiagos kiekiai ir mokymosi sunkumas, o menas kuo lengvesniu būdu, mažesnėmis sąnaudomis ir pastangomis įgyti/perduoti kuo daugiau kokybiškų gebėjimų, žinių, įgūdžių. Lietuvys gi- turi nuolat kentėti- ir išgyventi liūdną savo tautos likimą- kitaip jis nesijaučia patrijotu, ir nejaučia tikrųjų gyvenimo vertybių- todėl jis privalo kurti tik nūdnus filmus su slogia muzika, ir nacionalinę literatūrą ala "brisiaus galas", ir nubausti visus hedonistus, kurie mano, jog kančia ne visada turi prasmę- o karčios šaknys ne visada užaugina saldžius vaisius..
Ne be reikalo lietuviški vadovėliai nuo užsienietiškų skiriasi savo neaiškumu- jei turi žiniose kokių nors spragų- juose tu matysi špygą. Tai savotiškas lietuvio būdas nubausti nusidėjėlius kurie mano, kad mokytis niekada nevėlu (net ir tada, kai prisikaupę visokiausių spragų, kai kas nors pramiegota, prachlenčinta). Kai tuo tarpu skaitant amerikietiškus- viskas nuosekliai, kiekvieną kartą nuo A iki Z paaiškinama, ir net kažko neįsisavinus anksčiau- viskas aišku kaip ant delno net ir tokioms blondinėms kaip aš- pavyzdys- ta pati matematika- mokykloje mokiausi gerai- bet tikslieji man buvo kažkas neįveikiamo- be to dar išsiblaškiusi aš- tai kokį skaičiuką praleidi, tai apraibsta visi tie skaičiukai ir trupmenos galvoj ir susibalamutini, dar kažkas nesuprasta iš anksčiau- ir rezultatas nekoks- o visi kiti pažymiai puikūs. Nu univerkėj paėmiau į rankas amerikietišką machės vadovėlį- ir savo poačios nuostabai absoliučiai be jokių pastangų suprasdavau kiekvieną sakinį, ir turėjau devynis grynai savo pačios nusipelnytus, be niekieno pagalbos- kai sušiktoj šulėj machę šešetais ir mažesniais variau, nieko nesuprasdama, net ir su nusimanančio tėvo pagalba, kol vadovėliai buvo lietuviški. Nu man tai buvo stebuklas.
Ne be reikalo kažkam dėstytojas sakė, jog lietuviški vadovėliai sudėtingi todėl, kad neatsirastų per daug mokančių ir stojančių į aukštąsias- nes nebus kam griovių kasti, tai kas sugeba suprasti sudėtingai parašytus paprastus dalykus (kuriuos šiaip jau galima daug aiškiau ir paprasčiau paaiškinti), tas protingas ir pageidaujamas- o visi kiti- marš griovių kasti
Kai tuo tarpu normaliame pasaulyje geru vadovėliu laikomas toks, kuris sugebėtų net beždžionę išmokyti matematikos, kuriame viskas taip aiškiai ir nuosekliai išdėstyta, metodiškai pateikta. Vien pažiūrėjus į vadovėlių apimtis- užsienietiški vadovėliai- tikros plytos- storos storos- su galybe paveiikslėlių, pavyzdžių, kuriuose aiškinami, neretai labai elementarūs dalykai, ir labai kantriai, darant prielaidą, kad ne visiems tai yra savaime suprantama, kokia bebūtų smulkmena- lietuviški vadovėliai- pilkos plonos brošiūrkos, kur kiekvienas sakinys kaip mįslė- jei neatspėsi- esi durnas, ir toliau nieko nesuprasi.
Ech, tas lietuviškas mentalitetas- niūrumas, amžinas kančios poreikis, pavydas visiems, kurie nesikankina, ir noras juos nubausti, tuos nenaudėlius hedonistus
Moksle tas- kaip ant delno. Todėl ir bėga žmonės iš lietuvos svetur studijuoti- ir įdėdamimažiau pastangų, išmoksta daugiau ir kokybiškiau.
Nu aš gal čia utriruoju truputį, dabar gal jau pagerėjusi situacija LT- bet esmė visiems aiški- mokslą, kaip ir gyvenimą lietuvis suvokia ne kaip galimybę, kurią reikia išnaudoti, ir kuria džiaugtis- o kaip kančią, kurią privalu iškęsti- o jei kas nekenčia ir kentėti nenori- tas blogas- jį reikia nubausti- mokslo kokybė čia užima ne pirmą vietą, nors bandoma teigti atvirkščiai.
Nu rūpintojėlių tauta mes, ką padarysi..
Lygis yra ne medžiagos kiekiai ir mokymosi sunkumas, o menas kuo lengvesniu būdu, mažesnėmis sąnaudomis ir pastangomis įgyti/perduoti kuo daugiau kokybiškų gebėjimų, žinių, įgūdžių. Lietuvys gi- turi nuolat kentėti- ir išgyventi liūdną savo tautos likimą- kitaip jis nesijaučia patrijotu, ir nejaučia tikrųjų gyvenimo vertybių- todėl jis privalo kurti tik nūdnus filmus su slogia muzika, ir nacionalinę literatūrą ala "brisiaus galas", ir nubausti visus hedonistus, kurie mano, jog kančia ne visada turi prasmę- o karčios šaknys ne visada užaugina saldžius vaisius..
Ne be reikalo lietuviški vadovėliai nuo užsienietiškų skiriasi savo neaiškumu- jei turi žiniose kokių nors spragų- juose tu matysi špygą. Tai savotiškas lietuvio būdas nubausti nusidėjėlius kurie mano, kad mokytis niekada nevėlu (net ir tada, kai prisikaupę visokiausių spragų, kai kas nors pramiegota, prachlenčinta). Kai tuo tarpu skaitant amerikietiškus- viskas nuosekliai, kiekvieną kartą nuo A iki Z paaiškinama, ir net kažko neįsisavinus anksčiau- viskas aišku kaip ant delno net ir tokioms blondinėms kaip aš- pavyzdys- ta pati matematika- mokykloje mokiausi gerai- bet tikslieji man buvo kažkas neįveikiamo- be to dar išsiblaškiusi aš- tai kokį skaičiuką praleidi, tai apraibsta visi tie skaičiukai ir trupmenos galvoj ir susibalamutini, dar kažkas nesuprasta iš anksčiau- ir rezultatas nekoks- o visi kiti pažymiai puikūs. Nu univerkėj paėmiau į rankas amerikietišką machės vadovėlį- ir savo poačios nuostabai absoliučiai be jokių pastangų suprasdavau kiekvieną sakinį, ir turėjau devynis grynai savo pačios nusipelnytus, be niekieno pagalbos- kai sušiktoj šulėj machę šešetais ir mažesniais variau, nieko nesuprasdama, net ir su nusimanančio tėvo pagalba, kol vadovėliai buvo lietuviški. Nu man tai buvo stebuklas.
Ne be reikalo kažkam dėstytojas sakė, jog lietuviški vadovėliai sudėtingi todėl, kad neatsirastų per daug mokančių ir stojančių į aukštąsias- nes nebus kam griovių kasti, tai kas sugeba suprasti sudėtingai parašytus paprastus dalykus (kuriuos šiaip jau galima daug aiškiau ir paprasčiau paaiškinti), tas protingas ir pageidaujamas- o visi kiti- marš griovių kasti
Kai tuo tarpu normaliame pasaulyje geru vadovėliu laikomas toks, kuris sugebėtų net beždžionę išmokyti matematikos, kuriame viskas taip aiškiai ir nuosekliai išdėstyta, metodiškai pateikta. Vien pažiūrėjus į vadovėlių apimtis- užsienietiški vadovėliai- tikros plytos- storos storos- su galybe paveiikslėlių, pavyzdžių, kuriuose aiškinami, neretai labai elementarūs dalykai, ir labai kantriai, darant prielaidą, kad ne visiems tai yra savaime suprantama, kokia bebūtų smulkmena- lietuviški vadovėliai- pilkos plonos brošiūrkos, kur kiekvienas sakinys kaip mįslė- jei neatspėsi- esi durnas, ir toliau nieko nesuprasi.
Ech, tas lietuviškas mentalitetas- niūrumas, amžinas kančios poreikis, pavydas visiems, kurie nesikankina, ir noras juos nubausti, tuos nenaudėlius hedonistus
Moksle tas- kaip ant delno. Todėl ir bėga žmonės iš lietuvos svetur studijuoti- ir įdėdamimažiau pastangų, išmoksta daugiau ir kokybiškiau.
Nu aš gal čia utriruoju truputį, dabar gal jau pagerėjusi situacija LT- bet esmė visiems aiški- mokslą, kaip ir gyvenimą lietuvis suvokia ne kaip galimybę, kurią reikia išnaudoti, ir kuria džiaugtis- o kaip kančią, kurią privalu iškęsti- o jei kas nekenčia ir kentėti nenori- tas blogas- jį reikia nubausti- mokslo kokybė čia užima ne pirmą vietą, nors bandoma teigti atvirkščiai.
Nu rūpintojėlių tauta mes, ką padarysi..
nu jau, nu jau, tai gal vežkim mūsų zoologijos sodo beždžiones užsienin, pataps sakykim mikrochirurgais, ar blogiausiu atveju buhalteriais, jei ten tokie stebuklingi vadovėliai. Niekas man neįrodys, kad Lietuvoje nesuprasdamas fizikos ar chemijos esmių, užsienyje patapsi vienos ar kitos srities mokslų daktaru. Labai norėčiau pažiūrėt, kaip kokis teisininkas pasiėmęs stebuklingą amerikietišką vadovėlį tiltus ar namus projektuotų Kur dingsta tokis momentas kaip suvokimas? Pas mus moksleiviai lenda į aukštasias ne dėl žinių tobulinimo, o tik dėl nusistovėjusios normos, kad taip reikia. Lenda ten, kur gavus diplomą pinigus mokės, o ne dėl to, kad pašaukimas yra.
