As galvoju, kad ne dovanose esme, o sventiskos auros susikurime. Neesu ir as tikinti, i baznycia nevaikstau, bet tos sventes man "kvepia" stebuklu, kazkaip ir zmones pasikeicia, tas visuotinis laukimas, surmulys. Mano sunus dabar tokio amziaus, kai supranta, kad bus Kaledu senelis, tiki kaledinemis pasakomis, kurias po truputi skaitau ir bandau jam sukurti stebukla, laukia nesulaukia, kada cia puosim egle, namus, ziuresim kaledinius filmus. Visgi man tos sventes ramybes, silumos, meiles, tikejimo sventes, todel pati ir bandau sukurti namuose ta aura, ta laukimo stebukla, ta pasaka, nes niekas kitas to uz mus nepadarys.
) 
Aš taip pat nesu itin religinga, bet man ši šventė, patinka vien dėl laimės kurią aš galiu suteikti savo artimiesiems juos stebindama, be to nemažiau laimės suteikiu sau puošdama namus, pakuodama dovanėlės 
O jau dovanų pirkimas ar darymas išvis nerealu, labai mėgstu šį procesą, o dovanėlių man reikia tikrai daug 
Manau viskas priklauso nuo to kaip žmogus užaugo, kaip didžiosios šventės buvo švenčiamos jo šeimoje, tradicijų ir pan 
Aš irgi jaučiuosi kaip mažas vaikas 
