QUOTE(Stumblin'In @ 2011 06 11, 13:30)
...bet dabar tie zodziai skaudus kiekviena karta perveria sirdi, kai ka nors randu ar sms ar dar ka jos...bet siaip atrodo leidziam laika visada kartu, snekames, viskas tiesiog nuostabu. Nezinau ar as perdaug jautriai reaguoju i ju ta bendravima (nes vistik turi dar daug bendru draugu jie) ar as ne bereikalo nerimauju. Manau, kad as per emocijas savo nebezinau kur ta riba, kada jis nesaziningai lgiasi, kada as per jautriai reaguoju. Ir isvis juk jei nieko tarp ju nebutu, as tureciau rami buti arne? Net nejausti nieko, jokios baimes?
O kodėl jis turėtų nesąžiningai su jumis elgtis iš esmės?
Nors, turint omenyje, kad norėdamas išvengti jūsų neigiamos reakcijos, jis mieliau renkasi nutylėjimą dėl to, kuo mieliau norėtų su jumis pasidalinti ar pakalbėti apie tai - manau, kad gal ir natūralu pradėti jį įtarinėti dėl nesąžiningumo... gal iš čia ir kyla tas neramumas, nepasitikėjimas ir baimė?
Man atrodo, kad viskas priklauso nuo to, ar galite jūs susitaikyti ir priimti jo bendravimą su buvusia, ar ne. Iš to, ką parašėte, spėju, jog su buvusiąją jie draugai ir toliau tokiais bus, nes turi nemažai rišančių dalykų (užsiėmimas, draugai).
O jūsų bendrystė ir bendravimas yra visai kitas dalykas, kurio ateitis priklausytų nuo to, kiek jūs abu gali leisti sau būti atviri vienas su kitu, ir, žinoma, ar jums to reikia abiems, ar vienam...
Bet čia tokia paviršutiniška nuomonė, nes tik jūs pati geriausiai žinote savo jausmus, emocijas, dėl ko jos kyla vienokios ar kitokios...
Jūsų vietoje, aš tai labiau bandyčiau pasitikėti pirmiausia savimi ir savo draugu. Tada jau žiūrėčiau, kas iš viso to išeis.