Užpuolė mane bacilos

. Galvojau pagersiu arbatyčių, imbiero ir t.t. ir praeis, bet viskas tik gilėja. Ir kaip tokiom akimirkom kankinuosi, nes kol planuoju nėštumą stengiuosi išsiversti be sintetinių vaistų, kokius visi kiti žmonės įpratę gert, kai puola peršalimo ligos. O kaip tyčia, dėl darbo ir gyvenimo sąlygų, pastoviai vis peršalu ir vis reik galvą sukti kokius vaistus galima vartoti, kokius ne. Noriu pagaliau ramia sąžine išgerti kokio teraflu ar pan vaisto. Sustabdyti ligą ir tada pabaigti gydytis naturaliom priemonėm, bet ne negaliu stabdys vidinis, kad o jeigu visgi įvyko stebuklas ir pastosiu, tai gink Dieve, kad kūdikiui nepakenktų. Va čia daugiausia aš esu užsiciklinusi.
Kai vyras buvo po operacijos, šansų pastoti beveik nebuvo, tai kaip ir turėjome priverstinę pertraukėlę. Ir kaip gera buvo jaustis nesuvaržytai planavimo, atsipalaiduoti.
Ir pikta ant savęs už tokias mintis ir niekaip negaliu nuo to atsiriboti. Gal turit kokių minčių, komentarų?