QUOTE(Liurda @ 2006 01 13, 17:26)
Mums jau 17 sav. bet vėmimai dar nesibaigė... Ryte net kojos iš lovos nekeliu ko nors į burną neisimetusi, miegu su meduoliais 
kad vyro kiekvieną kartą nevarinėčiau ko nors atnešti.
Nuo 6 sav. ėmiau bjaurėtis prieš tai įprastu maistu ir kvapais, o nuo 8 sav. taip vemti pradėjau
ištisom dienom, po 20 kartų, nieko valgyti ir gerti negalėjau, viską išvemdavau. Gydytoja išrašė siuntimą i dienos stacionarą, savaitę lašino lašalines, šiek tiek pagerėjo, bet vis tiek vemdavau, svoris krito... jokio vitamino į burną įsidėti negalėjau, į virtuvę mėnesį kojos nekėliau, prie maisto net nesiliečiau, visi kvapai (net ir skaniai kvepantys) varė iš proto, jaučiau nuolatinį silpnumą, iš lovos išlipdavau tik kai į ligoninę ar pas gydytoją važiuodavau, maniau, kad išprotėsiu nuo tokios savijautos, visą laiką svajojau, kad nėščia būdama iš laimės ant sparnų skraidysiu ir šia kad nori!!!! per tuos vėmimus dienos šviesos nemačiau!!!
Dabar jau geriau, numestas svoris beveik sugrįžo, pilvukas po truputi didėja, nebėra taip silpna nes galiu valgyti
vemiu tik kai pavargstu, ir kai anksti atsikeliu.
Jokio "vaisto" nuo vėmimo neatradau, gydytojai per daug skųstis bijojau, kad kokių rimtų vaistų neišrašytų, bet lašalinėmis džiaugiausi, nes jos kompensuoja prarstus skysčius organizme, ir dėl leliaus ramesnė buvau.
Visom su panašiom problemom belieka palinkėti stiprybės ir kad artimieji jumis pasirūpintų tuo sunkiuoju metu
, o tu MEDELIUK būtinai apie savo problemą pasakyk gydytojai, ji tau patars kaip elgtis 
kad vyro kiekvieną kartą nevarinėčiau ko nors atnešti.Nuo 6 sav. ėmiau bjaurėtis prieš tai įprastu maistu ir kvapais, o nuo 8 sav. taip vemti pradėjau
ištisom dienom, po 20 kartų, nieko valgyti ir gerti negalėjau, viską išvemdavau. Gydytoja išrašė siuntimą i dienos stacionarą, savaitę lašino lašalines, šiek tiek pagerėjo, bet vis tiek vemdavau, svoris krito... jokio vitamino į burną įsidėti negalėjau, į virtuvę mėnesį kojos nekėliau, prie maisto net nesiliečiau, visi kvapai (net ir skaniai kvepantys) varė iš proto, jaučiau nuolatinį silpnumą, iš lovos išlipdavau tik kai į ligoninę ar pas gydytoją važiuodavau, maniau, kad išprotėsiu nuo tokios savijautos, visą laiką svajojau, kad nėščia būdama iš laimės ant sparnų skraidysiu ir šia kad nori!!!! per tuos vėmimus dienos šviesos nemačiau!!!Dabar jau geriau, numestas svoris beveik sugrįžo, pilvukas po truputi didėja, nebėra taip silpna nes galiu valgyti
vemiu tik kai pavargstu, ir kai anksti atsikeliu. Jokio "vaisto" nuo vėmimo neatradau, gydytojai per daug skųstis bijojau, kad kokių rimtų vaistų neišrašytų, bet lašalinėmis džiaugiausi, nes jos kompensuoja prarstus skysčius organizme, ir dėl leliaus ramesnė buvau.
Visom su panašiom problemom belieka palinkėti stiprybės ir kad artimieji jumis pasirūpintų tuo sunkiuoju metu
, o tu MEDELIUK būtinai apie savo problemą pasakyk gydytojai, ji tau patars kaip elgtis Nu va skaitau ir atrodo apie save
Laukiu, nesulaukiu treciadieniu - pas gygytoja zygiuosiu, gal pagelbes As jau pamirsau, kaip mano virtuve atrodo, o vaikas pamirso, kad mama maista gamina Tik aukle ir tetukas 
Negaliu pakest nei suniuko, nei kates jei per arti prieina O tie vargsiukai nesupranta, kas yra Is lovos sia savaite lipu tik egzaminu laikyt, nes sesija. O kas bus kai reikes i darba eiti, o man dar kartais reikia paskaiteles pravesti, nu sakes, nezinau kaip bus Ir man jokie maistai nepadeda lovoj, nei ne lovoj, tik pakeliu galva ir viskas, turiu lekt arba bliuda laikyt prie lovos
