Anyta

Dar ir kaip galimi
O va štai su gailesčiu supratimas sunkiai išlaiko "blaivą galvą"

Bet kiek nesusije lyginti kreipinius i direktoriu, gydytoja, mokytoja ir seimos asmenis, siuo atveju anyta ir tuos pacius kad ir tevus/senelius. nieko bendro nematau.

As nematau nieko blogo kreiptis i anyta vardu, nors paciai taip liezuvis nesivercia, stengiuosi issisukti su "jus" ir viskas, bet nematau nieko blogo jei kazkas kreipiasi..

Supratimas ir palaikymas nera emocija, reikia tik elementaraus zmogiskumo.

Butent tai noreciau suteikt savo vyrui. Bet tik ne anytai. Nezinau kodel. Turbut kaip Moonte pasake- nera to dvasinio artumo.
Rodos ir pabendraujam(daugiau jos iniciatyva), ji man ir issipasakoja ir issiverkia. Bet as tuo paciu atsakyt nemoku(gal tiksliau nenoriu). Isklausau: aha, mhm, taip taip, viskas bus gerai. Tiesiog ne karta irode koks tai nenuosirdus zmogus, o ir nuoskauda sirdy ne viena palikusi. O tai yra bene didziausias stabdis musu bendravime.

Cia kazkuri kalbejot apie teatra, kaukes ar pan. Tai as jauciuosi lygiai taip pat- is ties kartais pasijuntu tarsi buciau kokiam vaidinime. Ji nesupranta zodzio ne, nemoka priimt kritikos, kitokios nuomones. Todel zinau ko jai geriau nesakyti, zinau ne tik KA, bet ir KAIP pasakyti!

Na jo, sakysit, pati lyg kitokia esu- juk ir pati veidmainiauju pries ja. Negaliu to paaiskinti
Atveskit mane i prota

Nemanau, kad turetum jaustis kalta. Mano situacija labai panasi i tavaja, turbut mane ir turejai omeny, minedama anytos teatra Juk "nuliniams" zmonems graziname tai, ka patys is ju gauname. Del mylimu galima ir patyleti, ir pakenteti, ir pavargti, ir pasistengti, nes tokia busena nesmaugia, o del tusciu zmoniu musu gyvenime atliekame tik pareiga. Tokia mano pozicija. Zinau, kad kai kuriu nemielu zmoniu (tokiu kp anyta ) neishtrinsiu is ivykiu eigos, todel tenka suimti save i rankas, nervuotis pries ir po ir atkenteti tas kelias pasimatymu valandas bei kruva po to sekanciu jos vaidinimo epizodu Visishkai nesijauciu kalta del tokiu musu santykiu. Zinau, kad ji nepateisina mano lukesciu, kaip ir as jos turbut taip pat. Nematau reikalo gaisti laiko vaidybos tobulinimui.

Jei zmogus "nulinis", kaip teigiama, tuomet negali grazinti to ko nejauti, nulis ir yra nulis.
Gebejimas islikti kulturingam, tai nereiskia, kad esi veidmainis.

Nepamenu kazkur Filipinai paminejo, kad mes esame pakantesni svetimiems zmonems, bet ne "saviem". Su svetimais zmonemis mes nesidraskome, mokame susivaldyti ir nemanome, bent jau as, jog tai vaidyba, tiesio auklejimas, kultura, nesusitapatinti su sklindancia agresija, negatyvu.
Papildyta:


Jums pasiulyciau atleisti. Va taip, ramiai paimti viduje ir atleisti. Tai nereiskia kad jus turite pulti su asarom ant kalklo ir t.t. Na ka padarysi, kad jusu anyta yra tokia kokia yra, jos nepakeisit, ji yra duotybe. O tas dvilipumas visu pirma skaudina jus pacia, ne ja.
Pagalvokit

Betgi, merginos, kodėl jūs save pasmerkiate tam nesibaigiančiam ir visai nelinksmam cirkui? Įsikalkite į galvą kokį nors nekaltą žodelį, tarkim: linkt galvą ir atsakote anytai "gerai". Ir visai nesvarbu, ką ji tau sakė, dėl ko sakė, kaip sakė, ir visai nesvarbu sutinkate jūs su tuo ar ne. Liknt galvą ir "gerai" veidas neutralus ir toliau darote savo. Bus, aišku, audrų iš jos pusės, bus pamokslų, bus visko... bet geriau pagalvojus, jų ir taip bus, o štai su tuo - linkt galva, "gerai" ir toliau savo - jūs investuosite į ateitį. Ateis metas, kai anyta net nenorės jūsų klausti, ką nors sakyti, ji net nenorės jūsų matyti ir pan, ji tiesiog ATŠOKS Negi jums nuo to širdis sustos?
Papildyta:


Išinterpretuoti galima bet ką ir bet kaip. Susitarimą, kompromisą irgi galima išinterpretuoti kaip veimainiavimą. Na ir kas: kas kuo kvepia, tas tuo tepa. Iš žmogaus interpretacijos galima nesunkiai gauti jau pakankamai informacijos apie patį žmogų - o juk tai turtas žinoti su kuo turi reikalų.
Čia vėl reiktų pridėti, kad interpretacija - nėra nuosprendis, nuomonė nėra faktas ir t.t.
Nesukite jūs sau galvos lygioje vietoje

[quote=Filipinai,2012 01 17, 19:29]
Betgi, merginos, kodėl jūs save pasmerkiate tam nesibaigiančiam ir visai nelinksmam cirkui? Įsikalkite į galvą kokį nors nekaltą žodelį, tarkim: linkt galvą ir atsakote anytai "gerai". Ir visai nesvarbu, ką ji tau sakė, dėl ko sakė, kaip sakė, ir visai nesvarbu sutinkate jūs su tuo ar ne. Liknt galvą ir "gerai" veidas neutralus ir toliau darote savo. Bus, aišku, audrų iš jos pusės, bus pamokslų, bus visko... bet geriau pagalvojus, jų ir taip bus, o štai su tuo - linkt galva, "gerai" ir toliau savo - jūs investuosite į ateitį. Ateis metas, kai anyta net nenorės jūsų klausti, ką nors sakyti, ji net nenorės jūsų matyti ir pan, ji tiesiog ATŠOKS Negi jums nuo to širdis sustos?

As taip ir bandau elgtis, bandau atsakineti ir negirdeti ko klause, zodziu, atlieku ta kvaila pareiga ir iseinu dziaugdamasi, kad vel pora savaiciu galesiu jos nematyti bet matyt esu kvaila per silpna, kad galeciau mintimis ir sirdimis nuo jos atsiriboti. Kaip bebutu gaila, mane tai vistiek slegia. Mintys ir nuoskaudos kaupiasi, o ju nekaupti - didelis darbas su savimi!

Labai gera ir protinga mintis, bet ja perskaiciusi syptelejau. Mano anytos zodelis "gerai" neveikia. Jei ji ima nurodineti, tai gali sutikti su ja, gali gincytis, rezultatas bus tas pats: "As atnesiau darzovyciu, vakare jas patroskink G. (mano vyras) vakarienei. Darzovyciu atnesiau. Patroskink jas. G. vakarienei bus. Va ten padejau tas darzovytes. Ten tas darzovytes padejau. Patroskink jas G. vakarienei..." ir taip toliau. As nuolat kartoju "gerai, taip ir padarysiu", o ji ir toliau apie ta pati Galiausiai pati ima tas darzoves troskinti ir man aiskinti, kad jas vakare sildyti tureciau keptuveje ir paskui sudeti i lekste

Mano atveju ko gero tik ausu krapstukai padetu, bet jei akivaizdziai jos negirdesiu, ims baksnotis

Na, toks anytos įkyrus elgesys jau panašėja į "galvos" problemą... Ji kartais neturi senatvinės demensijos?

NUOSIRDI UZUOJAUTA!!!! As jai duris uzrakinciau

Na nereikia savęs kalt prie kryžiaus, nei esi kveila, nei esi silpna, nei ką - viskam savas metas. Esi Maskva, o ne Balbieriškis, o kaip žinia Maskva ne iš karto pasistatė Taip, tai didelis darbas su savimi, betgi žiūrėk iš pozityvios pusės: šio atsiribojimo, šių nepaisymų - žodžiu šių įgudžių tau reikės visą likusį gyvenimą: darbe, su kaimynais, su vaikais, su PAČIU VYRU... žiūrėk į anytą, kaip į likimo duotą gerą treniruoklį, įsivaizduok, jog eini ant jos pasiteniruoti, palavinti raumenukus, pesipraktikuoti ir pan. Jei visgi ji tave dar per stipriai veikia emociškai, tai galima su ja daryti ir tokį fintą: ji kalba, ji aiškina, ji daro... o tu tuo metu žiūri į ją ir pasitelkusi vaizduotę augini jai ant galvos zuikio ausis, po to ties nosimi - zuikio ūsus, uodegytės nepamiršti... galop duodi mintyse jai morką ir matai kaip ji pradeda griaužti morką.
Čia rimtas pratimas, čia ne juokai, po vieno, kito karto, tau reikės valdytis, kaip čia į akis nenusijuokus, užuot susinervinus.
Kai ji tave sunervina, žinok tu stovi su ja lygioje pozicijoje, pakilk virš jos, žiūrėk kaip į vaiką
Nenorėk būti jos suprasta - tau šito nereikia
Nenorėk teisybės - tau šito nereikia
Nenorėk teisintis - tau šito nereikia
Nesijausk kalta - tau šito nereikia
Ir taip toliau... o viso šito nereikia, nes jūs esate nelygiaverčios - užkoduok save taip ir pirmyn, tau vaikus reikia auginti, o ne sveikatą anytai aukoti


Papildyta:


Tokiu atveju, keisk taktiką, nes kažkur kažkas jai tinka tavo elgesyje, kitaip sakant tu pati jos šį gyvybingumą ir laistai (aišku, tai sakau, jei tai nėra liga).
Pabandyk taip: ji tau "atnešiau daržovyčių", tu jai "vakar vyras triedė vien daržovytėm" (su vyru tai turi būti suderinta) jei suderint neišeina, tu jai "oi labai gerai, vakar kaip tik kaimynė labai gyrė jūsų daržoves, ką sutroškinau, viską suvalgė"... nueik iki tiek, kad maitini visą rajoną, taip kaip ji sakė: keptuvėje pakaitinai, į lėkštę įdėjai beje, jei tam sąlygos išties tinkamos - dar geriau, taip iš tikrųjų ir pradėk elgtis, jei kas iš šalies tai praneš anytai - išvis pasaka
Matai, kur esti šuo, tu pasakai tai, padarai tai, galop daržovytes realizuoji taip, kaip ji užsako, o tu pasakyk, padaryk, bet štai jau realizuok daržovytes taip kaip ji neužsako.
Būk durna jos akyse, žinok ir durnas supranta, kad su durnu beprasmiška. tiesiog instinktyviai jaučia.