Alfonsas - Algimantas Vingras knygoje "Jūsų kūdikis" rašo:
"Medicininiu požiūriu, laikantis higienos, nykščio pačiulpimas yra mažesnė blogybė, negu žinduko čiulpimas.
Kad mažylis nečiulptų piršto, nesudarykite jam sąlygų įprasti prie čiulpimo proceso, t.y. kuo rečiau naudokite tuščiavidurį žinduką ir apskritai žinduką - tirštesnį maistą duokite iš šaukštuko.
Kai tik pastebėjote, kad kūdikis įsikišo pirštą į burną ir pradės čiulpti, pasistenkite jo dėmesį nukreipti į kažką kita, pavyzdžiui, įdomų nematytą žaislą.
Pastebėta, kad čiulpti pirštą dažniau linkę tie kūdikiai, kuriems trūksta suaugusiųjų dėmesio... Sveikas mažylis nečiulps piršto, jeigu bus pamaitintas tada, kada nori ir kiek nori, nuolat švarus, laiku paguldytas, o būdraujant nepaliktas likimo valiai.
Pastebėta, kad dažniau žinduko reikalauja, pirštą čiulpia jautrūs, nervingi kūdikiai.
Neleisti įprasti čiulpti pirštą yra daug lengviau, negu atprasti.
Piršto čiulpimo pasekmės yra tokios pat kaip ir tuščiavidurio žinduko."
O čia apie pasekmes:
"Jei žindukas nuolat burnoje, tai sumenkina jo funkciją ir, svarbiausia - sudaro sąlygas netaisyklingam dantų sukandimui vystytis. Ilgai čiulpiant žinduką, be reikalo susitraukinėja skrandis, jis ima gaminti virškinimo sultis, be to, mažylis prisiryja oro. Labai pripratęs prie žinduko, kūdikis ir miegodamas jo pasigenda, todėl neramiai miega ir, vos jį išmetęs, pabunda. Be to, per žinduką, jeigu jis nepakankamai švarus, kūdikis gali užsikrėsti įvairiomis ligomis."
Uf

kiek prirašiau

O manasis varlius sėkmingai kaišioja pirštukus ir kumštukus. Stengiuosi įduoti jam žaisliuką, kurį dar šiaip taip nulaiko, bet tada mažius bando jį susigrūsti burnytėn ir labai pyksta, kad nepavyksta
Žindukas ir viskas, kas ne mama, burnoje yra netoleruojama

tad žinduką pabandom įduoti įsitikinimui, kad vis dar jo nepripažįsta