Nebežinau, ką ir daryt - pati ir pripratinau, nes žinduko neėmė, o paskaičiau, kad reikia parodyt pirštuką, tada ramesnis bus ir pan. Kadangi mūsiškis toks jautruolis, maniau, bus geriau... Dabar panašu, kad be šansų... Ant pirštuko jau didžiulė nuospauda, o kadangi didelis, tai nelabai jam ir pasiūlysi tą žinduką - pakramto, pakramto ir meta šalin...
Mūsų mergytei 1,4 mėn. draugauja su pirštuku ir "merliuku" dazniausiai kai nori miegelio. Skaiciau literaturoje, kad tai gali užtrukti iki kokiu 4 metuku, ir pasekmės nedžiugina.
Dar labai nekovojome, bet reiks bandyti po truputi atpratinti. Radau čia namažai patarimų, reiks panaudoti.
Dar labai nekovojome, bet reiks bandyti po truputi atpratinti. Radau čia namažai patarimų, reiks panaudoti.
Na manoji taip pat pirstuka ciulpia nuo gimimo, bet kol kas su tuo nekovoju. Dazniausiai tai daro kai nori miegelio arba valgyti, tai buna nelabai daznai, tad jokiu nuospaudu ant pirsto nepastebejau. Galvoju kad savaime isaugs is to, na o jei ne tai tuomet susirupinsiu, o dabar taip leidziu taip elgtis, tegu jauciasi gal taip saugiau 
mums 1,1 metų, irgi turim tą bėdą. naktimis čiulpdavo pirštuką nuo 3 mėn, dieną nelabai, o dabar persikraustėm į kitus namus ir ėmė be perstojo čiulpti ir dieną. net keista žiurėti, kad vaikas nueina į savo lovytę, atsigula ir čiulpia vietoj to kad lakstytų, žaistų. neramu labai. ypač kai šalia gyvas pavyzdys: vyro dukterėčia čiulpė pirštą iki 4 klasės, vienas nykštys akivaizdžiai mažesnis ir dantis reikėjo tiesinti. dabar jau atsikratė to įpročio, bet nagai iki mėsos nugraužti. čia visgi kažkokios psichologinės problemos manau.
sveikos mamytes.
Na va, pasirodo ne taip ir mazai cia musu su tokiais vaikuciais maniskis irgi nuo pat gimimo turi ta iproti,nu ir niekaip to neatsikratom,niekaip!! Dabar kai atsalo oras,tas jo pirsciukas toks baisus jau pasidare,serpetoja,raudonas,patepu tepaliuku,bet tai jis ir vel ji nusiulpia,jau kazkaip senai susitaikiau su ta problema ir vis viltingai laukiu,gal gi isaugs
Na va, pasirodo ne taip ir mazai cia musu su tokiais vaikuciais
maniskis irgi nuo pat gimimo turi ta iproti,nu ir niekaip to neatsikratom,niekaip!! Dabar kai atsalo oras,tas jo pirsciukas toks baisus jau pasidare,serpetoja,raudonas,patepu tepaliuku,bet tai jis ir vel ji nusiulpia,jau kazkaip senai susitaikiau su ta problema ir vis viltingai laukiu,gal gi isaugs
Ir mes turim įprotį - pirštuką čiulpti. Jis atsirado mazdaug nuo 1,2metų (kai pradojau mazinti MP gerimą) - pastebejau, kad tas pirsto paciulpimas būdavo prieš miegą. Bet dabar tas įprotis yra ir prieš pietų miegą ir naktį - vienu žodžiu - pirštukas čiulpiamas tada kai rankose atsiranda merliukas - tai ir nykštys burnoj. Kai merliuko nėra - tai ir pirštas nečiulpiamas. Tačiau bėda, kad be merliuko niekaip neužmiegam.
Save tyliai guodžiu, kad atprasim nuo pirštuko čiulpimo. Jau prisipratinom mėgstamą meškuti miegant turėti šalia. O kai sulauksim 2-ojo gimtadienio bandysim atsisakyti merliuko - laaaaabai tikiuosi, kad neturint merliuko ji neims piršto čiulpti.
Save tyliai guodžiu, kad atprasim nuo pirštuko čiulpimo. Jau prisipratinom mėgstamą meškuti miegant turėti šalia. O kai sulauksim 2-ojo gimtadienio bandysim atsisakyti merliuko - laaaaabai tikiuosi, kad neturint merliuko ji neims piršto čiulpti.
mes atsikratėm piršto čiulpimo. aš berods čia jau buvau pasisakiusi, bert dar priminsiu (kad susidarytų bendras vaizdas 
). nykštį pradėjo čiulpti kia pradėjo dygti pirmieji dantukai, bet ir tai tik užmiegant. vėliau nykščio čiulpimas būdavo tapatinamas su pagalvėle. jei pagalvėlė po ranka (tai yra nors ir dieną, nors ir mašinoj ir t.t.) visada būdavo čiulpiamas pirštas.
buvau pradėjus slėpti pagalvėlę dienos metu. ją atgaudavo dukrytė tik einant miegoti. aišku kai grįždavau iš darbo tai ji pirmiausia mane nusitemdavo (man nespėjus dar net nusirengti) prie komodos kur padėta pagalvytė ir jei aš neduodavau pagalvytės tai prasidėdavo didžiausia isterija, ko pasekoje dėl šventos ramybės aš tą pagalvytę atiduodavau.
kai vaikas paaugo (po kelių mėnesių) ir tapo supratingesnė prie komodos priėjusiai aš sakydavau "nėra pagalvytės". dukrytė tik pakartodavo "ba ba" ir nueidavo.
dar vėliau aš tos pagalvytės net nebeslėpdavau, nes kai tik ją pasiimdavo iš lovytės (aišku ir jau nykštys burnoj atsirasdavo) aš klausdavau ar ji nori miegučio? sakydavo "ne" ir bėgdavo padėti pagalvytę atgal į lovytę.
o dabar juokinga situacija visai neseniai buvo kai aš iš nuovargio apie 24 val lūžau o dukrytė visiškai dar nenorėjo miegoti - aš jai pati siūliau ir pagalvytę ir nykštį pasičiulpti
bet didvyriškai atsisakė 
taip kad manau jei yra nykštys yra čiulpiamas prie kažkokio daikto (merliuko ar pan.) mano patarimas pirmiausia atpratinti nuo to daikto - pamažėle, su kantrybe
ir viskas susitvarkys
). nykštį pradėjo čiulpti kia pradėjo dygti pirmieji dantukai, bet ir tai tik užmiegant. vėliau nykščio čiulpimas būdavo tapatinamas su pagalvėle. jei pagalvėlė po ranka (tai yra nors ir dieną, nors ir mašinoj ir t.t.) visada būdavo čiulpiamas pirštas.buvau pradėjus slėpti pagalvėlę dienos metu. ją atgaudavo dukrytė tik einant miegoti. aišku kai grįždavau iš darbo tai ji pirmiausia mane nusitemdavo (man nespėjus dar net nusirengti) prie komodos kur padėta pagalvytė ir jei aš neduodavau pagalvytės tai prasidėdavo didžiausia isterija, ko pasekoje dėl šventos ramybės aš tą pagalvytę atiduodavau.
kai vaikas paaugo (po kelių mėnesių
) ir tapo supratingesnė prie komodos priėjusiai aš sakydavau "nėra pagalvytės". dukrytė tik pakartodavo "ba ba" ir nueidavo. dar vėliau aš tos pagalvytės net nebeslėpdavau, nes kai tik ją pasiimdavo iš lovytės (aišku ir jau nykštys burnoj atsirasdavo) aš klausdavau ar ji nori miegučio? sakydavo "ne" ir bėgdavo padėti pagalvytę atgal į lovytę.
o dabar juokinga situacija visai neseniai buvo kai aš iš nuovargio apie 24 val lūžau o dukrytė visiškai dar nenorėjo miegoti - aš jai pati siūliau ir pagalvytę ir nykštį pasičiulpti
bet didvyriškai atsisakė taip kad manau jei yra nykštys yra čiulpiamas prie kažkokio daikto (merliuko ar pan.) mano patarimas pirmiausia atpratinti nuo to daikto - pamažėle, su kantrybe
ir viskas susitvarkys 
QUOTE(Merlote @ 2005 11 21, 12:31)
čiulpė pirštą iki 4 klasės, vienas nykštys akivaizdžiai mažesnis ir dantis reikėjo tiesinti.
dėl dantukų labai nerimauju- jau dabar matau, kad toj pusėj, kur pirštas būna, dantenos pasikėlusios aukščiau
, bandžiau pirštinytes dėt - bet tokią isteriją sukelia
QUOTE(s.saulute @ 2005 09 06, 19:58)
Na manoji taip pat pirstuka ciulpia nuo gimimo, bet kol kas su tuo nekovoju. Dazniausiai tai daro kai nori miegelio arba valgyti, tai buna nelabai daznai, tad jokiu nuospaudu ant pirsto nepastebejau. Galvoju kad savaime isaugs is to, na o jei ne tai tuomet susirupinsiu, o dabar taip leidziu taip elgtis, tegu jauciasi gal taip saugiau
Pritariu šitai nuomonei
Aš pati maža būdama čiulpiau nykštį iki 3 m. ir nieko neatsitiko. Nei pirštas mažesnis, nei sąkandis deformuotas. Mano mažius irgi čiulpia pirštą nuo kokio 1 mėn. Prie soskės bandžiau pripratinti- tai be šansų: spjauna, žiaugčioja... O pirštuką čiulpia ne pastoviai prieš miegą ir pabudus kai valgyti nori. Kartais kai piktas būna, nusiraminimui. Nesutinku su nuomone, kad čiulpia dėl dėmesio stokos. Didesni gal ir taip, bet leliukai tai patenkina savo čiulpimo refleksą.
Vakar mano sesuo dejosi breketus ir klausinejo tos specialistes (nezinau kaip ji vadinama), del to pirstuko ciulpimo. Tai jai sake, kad tegul kuo greiciau atpratina, dieną išiminėti, o naktį su pirštinyte migdyti. Sakė, kad tokių baisių gomurių prisižiūrėjus, kad vėliau sunku atpratinti, o jeigu ir atpratini, tai būna kad jau gomurys 2 cm į priekį būna pavaževęs ir vaikai tada ten liežuvį kaišo ir toliau dantis stumia.
Kraupystes visokios, bet ash nežinau kaip jį atpratinti. Tikiuosi kad nebus mums pasekmių baisių, juk skirtingai būna, bet jau dabar dantukai negražūs, jau dygo kreivai, pasisukę į priekį.
To tepalo niekur nerandu pirkti, gal kas žinot Vilniuj kur? jau keliose vietose klausiau... bet sakiau susiimsiu ir pameginsiu. duosiu sau laiko porą savaičių atkakliai mėginti, jeigu neatpras, tai tikriausiai paliksiu viską taip kaip yra
Kraupystes visokios, bet ash nežinau kaip jį atpratinti. Tikiuosi kad nebus mums pasekmių baisių, juk skirtingai būna, bet jau dabar dantukai negražūs, jau dygo kreivai, pasisukę į priekį.
To tepalo niekur nerandu pirkti, gal kas žinot Vilniuj kur? jau keliose vietose klausiau... bet sakiau susiimsiu ir pameginsiu. duosiu sau laiko porą savaičių atkakliai mėginti, jeigu neatpras, tai tikriausiai paliksiu viską taip kaip yra
QUOTE(Merlote @ 2005 12 14, 12:28)
Vakar mano sesuo dejosi breketus ir klausinejo tos specialistes (nezinau kaip ji vadinama), del to pirstuko ciulpimo. Tai jai sake, kad tegul kuo greiciau atpratina, dieną išiminėti, o naktį su pirštinyte migdyti. Sakė, kad tokių baisių gomurių prisižiūrėjus, kad vėliau sunku atpratinti, o jeigu ir atpratini, tai būna kad jau gomurys 2 cm į priekį būna pavaževęs ir vaikai tada ten liežuvį kaišo ir toliau dantis stumia.
Kraupystes visokios, bet ash nežinau kaip jį atpratinti. Tikiuosi kad nebus mums pasekmių baisių, juk skirtingai būna, bet jau dabar dantukai negražūs, jau dygo kreivai, pasisukę į priekį.
To tepalo niekur nerandu pirkti, gal kas žinot Vilniuj kur? jau keliose vietose klausiau... bet sakiau susiimsiu ir pameginsiu. duosiu sau laiko porą savaičių atkakliai mėginti, jeigu neatpras, tai tikriausiai paliksiu viską taip kaip yra
Kraupystes visokios, bet ash nežinau kaip jį atpratinti. Tikiuosi kad nebus mums pasekmių baisių, juk skirtingai būna, bet jau dabar dantukai negražūs, jau dygo kreivai, pasisukę į priekį.
To tepalo niekur nerandu pirkti, gal kas žinot Vilniuj kur? jau keliose vietose klausiau... bet sakiau susiimsiu ir pameginsiu. duosiu sau laiko porą savaičių atkakliai mėginti, jeigu neatpras, tai tikriausiai paliksiu viską taip kaip yra
Tu čia baisias naujienas pasakei,
einu virinti čiulptuką. Babndysiu vėl pratinti 
