Piršto čiulpimas/nagų kramtymas

Ačiū už paguodą. Mes prieš kelis mėnesius jau norėjom bandyti pratinti ir prie čiulptuko, bet jai jis yra tik žaislas. Čiulptuko nuo pat gimimo neėmė.

Dukrai jau virš 3 m., o nykščio čiulpimo kolkas nepavyko išgyvendinti. Prieš maždaug pusę metų buvo beveik pavykę. Bet buvom prigąsdinę. Na situacija buvo tokia, kad lubose pelės pragraužė skylę. Tai mes supasakojom, kad ten kirminukai skylę pragraužė ir žiūri, ar ji piršto nečiulpia. Jei čiulps, tai jai pilvelyje skylę pragrauš. O kadangi daug kas dėl piršto vis pasakydavo, kad pilvelyje kirminukai apsigyvens, tai matyt ji išsigando baisiai. Nečiulpė piršto kurį laiką, bet po kelių mėnesių vėl įniko. Ir su piktumu ir nepasitikėjimu į mūsų bet kokius bandymus net šnekėti ta tema žiūrėjo. Dabar po truputį atsileidžia, tai bandom vėl. Prižadėjom suknelę, triratuką, nuotraukytei rėmelį nupirkom. Kai tik nustos pirštą čiulpti su nauja suknele važiuosim fotografuotis. Ji pas mus mėgėja puoštis, būti gražia. Tai vyras kai tik pamato prišta čiulpiant vis pasako, "ai, ai gera dukrytė, labai gera, bet va, negraži, pirštą čiulpia. Bet juk užaugsi, nečiulpsi ir būsi graži, su nauja suknele". Pradžioje buvo sunku, bet matosi, kad vaikas stengiasi. Jau išnyko neigimas ir pyktis. Anskčiau būdavo kai pasakoma, ka pirštukas burnelėje, tai supyksta, rėkia, kad nečiulpia. Dabar kai primeni, tai ji staigiai ištrukia ir sako, aš pamiršau, aš nečiulpiu jau. O mes vis primenam, kad kai jau nebepamirš, tai pirksim suknelę. Ir užmigti pradėjo be prišto čiulpimo. Ir naktį, jei randu čiulpiančią, ištraukus nebuną blaškymosi ir pykčio. Man atrodo visai neblogas progresas kaip per 1 mėn. Atrodo pirmas etapas įveiktas - vaikas stengiasi pati ir priima mūsų pagalbą, kad pavyktų to įpročio atsikratyti.
Beja, mes irgi bandė, tepimą, rišimą ir kitas priemones ankstyvame amžiuje (iki 2 metų). Nepadėjo. Dabar dukra gali kuo ramiausiai valgyti aštrų maistą . Tikiuosi pavyks susitarti dabar. Parašysiu po kiek laiko kaip seksis mums toliau. Gal kitoms mamytėms, turinčioms tokius vaikučius bus ramiau, kad yra vilties susitarti vaikui paaugus.

Sėkmės, aifa
Mano dukrytė šiąnakt irgi be piršto išsivertė.
Gal tai bus pradžia. Tik dar reikia atpratinti nuo naktinio pienuko siurbimo

Mes irgi bandėm pasiūlyti čiulptuką, bet jis visai neatstoja SAVOJO NYKŠČIO
Jurga, gera Tavo mintis apie žiedelius. Sugalvojau planą, kurio imsiuos: pirmiausia reikia sudominti panelytę žiedaisu ir pasistengti, kad ji irgi norėtų turėti. Čia nebus sunku. Tada pamąstyti, iš ko dukrai padaryti žiedelį, gal nupint iš kažko (pirkti tokių mažų turbūt nebūna??) ir pabandyti jį apgyvendinti ant nykščio, kurį čiulpia. Girti, koks gražus, grožėtis, skatinti ir ją grožėtis. Jei pirštukas burnoj, sakysiu, kad žieduko nematau. ir galvoju, kad turėtų būti nepatogu čiulpt žieduotą pirštelį. NA, bandysiu ir vėliau aprašysiu.

Mano berniukui jau neužilgo bus 3 metai. Bet taip pat vargstam su pirščiuko čiulpimu. Jis taip pat neėmė žinduko. Iš pradžių čiulpė nykštį, po to aš jį aprišdavau, tai jis įsigudrino ir pradėjo čiulpti pirštelį (smilių), taigi jį čiulpia dar iki šiol, bet jau rečiau, nes vis bandau sugėdinti. Ir nieko čia nepakeisi, aš visokiausius būdus išbandžiau ir vis tiek niekas nepadėjo, nei daumexolis, nei pipirai,nei pleistriukai. Manau, kad reikia sulaukti to amžiaus, kada vaikelis pajaus gėdos jausmą. Nes kitos išeities aš nežinau. Aš taip pat bijojau dėl kreivo sukandimo. Bet kolkas viskas ok.

Deja, žiedelis mums padėjo tik vienam vakarui...
Redulka, aš nemanau, kad išsigelbėjimas yra gėdos jausmas. Pabandyk tu paaiškinti, kokia čia gėda pirštą čiulpt. Manau, kad piršto čiulpimas - įprotis, kurio vaikeliai nekontroliuoja sąmoningai. O dar plius iš to malonumą gauna. Ir dar tos mūsų, suaugusiųjų, pastangos įvairiais būdasi atpratinti... O juk uždraustas vaisius toks saldus...
Tikrai nežinau, ką daryti. Bet laukti, kol dukra pati nebečiulps, neturiu kantrybės. Ir dėl kreivo sukandimo vėliau ji tikrai nepadėkos.
Akyse tebestovi klaikus vaizdelis, matytas sūnaus darželio grupėje - kai 5-metis berniukas užsislėpęs už savo rūbų spintelės, lyg suprasdamas, kad daro kažką neleistino, čiulpė pirštuką...

ir aš tokios mergytės mama , tik va, maža ta mano panytė dar nesupras, apie pirštuko čiulpimo nedaudą. o šiaip jinai nelabai dažnai tą pirštuką ciunkina, kai nori valgyt ar gert, miegelio, kai skauda ką. pradžioj patys nedavėm čiulptuko, nes buvau prisiskaičius, kad nuo to pieniuko man mažiau gaminsis ir pan., o paskui ji pati atrado pirštuką ir jokio čiulptuko nepripažino.
dar nebandžiau niekaip atpratinėt, gal reiks tą daum exolį išmėgint

Jauciu ir as tokia bedele turesiu su dukryte. Kazkur girdejau, kad pirstuka kazkokiu brudu patepa, atseit jis neskanus ir nebeciulpia

Deja. Man ir Daumexol nepadejo, kuris beprotiškai kartus. Jis palaipsniui priprato. Iš pradžių sako: fe - neskanu. O po to tas pirštelis apsitrina, ir vėl būna skanu. Daugiau būdų nežinau. Man šiek tiek padeda, kai sugėdinu. jis jau didesnis ir supranta, kad negražu. Bet kol buvo mažas, niekas nepadėjo. Pirštelio čiulpimas buvo pats geriausias užsiėmimas. Nežinau ką ir patarti , nes dar iki šiol kariauju

Galiu pasakyti,kad nuo čiulptuko vaiką atpratinsit,o nykštį iš jo neatimsit.Aš pažįstu moterį,kuriai dabar 30 metų ir ji nuo mažens priprato užmigti su nykščiu burnoje ir lyg šiol taip užmiega,nes kitaip negali užmigti.Mano krikšto dukra taip pat užmiega,tik nykščio pagalba,gydytoja sakė,kad iki šešių metų praeis,bet deja,jai jau šeši,bet šito įpročio atsisakyti negali,be to priekiniai dantys išlindę į priekį,darželyje vaikai pamatė,kad miega su pirštu burnoj,tai dabar šaiposi ir mergaitė nenori eiti į darželį.Ir daugiau yra tokių istorijų.Taigi,kūdikį galima atpratinti,bet vyresnį tikrai ne,aišku būna išmčių,bet tikrai mažai.Mano brolio durytė 2 mėn. buvo pradėjus čiulpti nykštį,bet mes neleisdavome ir po kelių kartų nebeėmė nykščio.Siūlyčiau į tai žiūrėti rimtai,nes didžiausios problemos bus vaikui.

Perskaičiau čai viską ir nebežianau leisti čiulpti pirštuką ar nę .
Mano lėlytė nuo pat ginimo neėmė soskės, pripažįsta tik savo pirštukus ir kolokiuką. Žinda juos tarsi soskę, ypatingai jei jau laikas valgyti.
Galvoju gal kai paaugs atras idomesnių dalykų ir užmirš tą įprotį

Mamos padėkit apsispręsti dėl čiulptuko duoti ar ne.
Buvau apsisprendusi nepratinti nes pati neima, galvoju pradės domėtis žaislais pati užmirs.Dabar ir pirštukus ir žaisliukus čiulpia.
Didžiausia bėda, kad ant abiejų smilių jau muozuoliai užsisėjo ir pirštukai šiurkstūs tapo. Ką jūs darytumėt tokiu atveju ?