Pribuvėja, doula

man praejo 6 valandos nuo pilno atsidarymo iki isstumimo. 5 val mergyte laikesi aukstai. Jutau nestipru nora stumti - jau gal nuo vidurio sito laikotarpio. Akusere (veiksmas vyko motinystes centre, JAV) leido stumti, jei noriu - na tiesiog leisti organizmui daryti ka nori, neforsuoti to stumimo, aisku. Praejus penkioms valandoms paragino stangintis itupste - tada pajudejo. Ir per valanda isstumiau. Tonai buvo geri - tikrino periodiskai echodavikliu.
Man siame periode buvo svarbiausia, kad niekas nekele jokios itampos raginimais ir planavimais del ligonines ar skatinimo. Kai jau as pati suabejojau - "jau nebegaliu", tada ji mane nuramino, kad tai ir yra auksciausias sunkumo taskas. Va sioje vietoje, pasiulius ligonine turbut buciau susvyravusi. Dziaugiuosi del pasirinktos pagalbininkes ir jos taktikos.
Tavo, Selva, pasirinkimas nusvere i kita puse. Liko abejone? ar esi patenkinta taktika ir pagalba?
Mes atsiduodame savo pasirinktiems medikams/pribuvejoms - kad ta sunkia akimirka jie mums padetu spresti... Gerai, jei sutampa nuomones/laukai/lukesciai/stilius.
Sutinku, kad ligonineje naturalus ir sveikas gimdymas imanomas. Tegu tik buna ju kuo daugiau. Tik tam reikia pokyciu, savikritikos, isiklausymo, atidumo, nauju zmoniu su draugisku poziuriu i pasauli ir zmones (o ne tokiu mastytoju: "negi traktoristei apie jos gimdyma aiskinti"...)... Ir tada Jurga gales daugiau uzsiimti joga, pamokomis, masazais, plaukymais...

Taigi sakiau, kad jaučiat malonumą vis perpasakodama savo gimdymą.

Atsiprašau, jeigu įkaudinau ta "traktoriste" - tikrai nesitikėjau pataikyti, specialiai parinkau profesiją, kad niekas asmeniškai neprisitaikytų.

Nemanau, kad Jurga jus paglostytų už bizniuko atiminėjimą.

Ne, abejoniu nekilo, nes ir paciai jegu bei upo pakako ir vaikucio tonai visuomet idealus buvo. Bet man akusere paaiskino, kad tame birthing centre yra tokios gaires ir ilgiau 4val nebelabai leidzia stangdintis, o nuvykus i ligonine jau tik oksitocina tepasiule, pagasdinus pirma aisku vaakumu ir cp Gal del to taip greitai ligoninej ir pagimdziau (per 30min)

Prisiminimai apie gimdyma yra isties geri, su tam tikrais niuansais. Zinau savo klaidas Tikiuosi, kita karta nuo iki isbuti birthing centre.

Taigi einame prie bendros nuomones-vis tik gimdymui priimti neuzstenka vien gero noro ir dar-imanoma naturaliai pagimdyti ir ligonineje.
Tiek Aldyte, tiek Selva buvo stebimos profesionaliai. Ar butumet sutikusios gimdyti Lietuvoje su pribuveja?
Aldyte, jus mane teisingai supraskit, gal mano tonas ir tiesmukiskas (nors as taip nemanau), bet man tikrai idomu kaip pribuvejos mokosi savo amato? Kaip jos priima pvz. pirma gimdyma savo gyvenime, kas jas pamoko? Tikriausiai sutiksite , kad tam neuztenka pasiskaityt straipsniuku internete?
O kaip minejau ligoninese labai daug pasikeitimu ir ne del to, kad jos konkuruoja su pribuvejomis, tiesiog, mokslas juda, zmones atlieka stebejimus, daro isvadas, skaiciuoja...Keiciasi informacija ir tai vyksta visame pasaulyje. Dabar musu sienos atviros, tiek gydytojai, tiek akusreiai turi galimybe vaziuoti i kursus, kur tik nori, informacijos, pacios matot kiek.
Tiesiog nereikia is anksto matyti prieso kitame zmoguje, nereikia isankstinio nusistatymo, kartais reikia suabejoti ir savo ziniomis (cia kalbu bendrai, nieko asmenisko).

Papildyta:
p.s. Aldyte, del c.p, jau kazkur minejau, bet dar pasikartosiu, kad daugiau yra skundu, kad nebuvo laiku atliktas C.P (zmoniu nuomone) nei atliktas be reikalo. Gimdymu registravimo zurnale , kiekvienas gimdymas registruojamas ir ten surasoma viskas, ar tas gimdymas skatintas, ar nuskausmintas, jei nuskausmintas kokiu budu, koks atsidarymo laikotarpis, isvarymo ir t.t. ir pan.
Bet kaip matome naminiu gimdymu , apskritai, niekas neskaiciuoja, ar as klystu? Kodel negaletu paskaiciuoti pvz. 2010 m. namie gimde n skaicius moteru, pagimde taip ir taip. Pacios pribuvejos galetu padaryti isvadas, panagrineti klaidas. Kaip Jus manot, ar tai nebutu naudinga?

jei neklystu, pati Jurga gimde ne ligonineje.

Kiek kartų?

Bet to nepakanka. As gimdziau tris vaikus naturaliai, bet ligonineje, be to dirbu ta darba pati, taciau netureciau drasos imtis atsakomybes priimti gimdyma namie. galit interpretuoti mano pasakyma-neuztenka profesionalumo ar kt.

Pabaigai (nes vis zadu neberasyti ), radau tokia grazia G.K Cestertono minti (labai tikiuosi, kad nieko neizeisiu ir kiekvienas kazka ras toje mintyje):
"Kiekvienas, kuris paklusta proto, o ne minios balsui, netruks suvokti, jog gyvenimas-tiek dabar, tiek ir visais laikais-neikainojama dovana, ir isitikinti tuo nesunku-tereikia prikisti pesimistui revolveri prie smilkinio. Sveikas protas ir gyvenimiska patirtis mums kalba apie tai, kad romantiska meile-jaunystes palydovas, o brandos metais ja pakeicia ir pratesia sutuoktiniu ir teviska meile. Tu , kuriems svarbi ne mada, o tiesa, neismus is veziu palaidumo ir dirglumo pagimdytos nesamones. Bet tie, kurie mato tik tai, kas madinga ar nemadinga, ir neskiria tiesos nuo melo, tie viso labo yra nelaimingos zodziu ir tusciu formu aukos."
Sekmes visoms

Daugelyje vakaru pasaulio saliu moteriai, neturinciai nestumo komplikaciju, yra galimybe pasirinkti gimdyma namie. Bet vaikeli priima profesionali akusere ir ligonine turi buti pakankamai arti ir lengvai pasiekiama.
Taip pat daugelyje ligoniniu jau leidzia moterims pacioms pasirinkti, kokia poza jos nori gimdyti.
Lietuvoje gal daugiau viskas sustyguota ir moteris maziau turi laisves rinktis...nezinau, negimdziau.

Skaitydama literatura atradau tokia besilaukiancios moters padejeja, kaip 'doula', tai moteris, kuri nestumo ir gimdymo metu dvasiskai palaiko moteri ar jos seima, padeda rinkti info, priimti sprendimus del gimdymo ir pan. ir moraliskai palaiko nuo a iki z. Ji neatstoja mediku, tik tarpininkauja. Nors nesu girdejus, kad kas butu naudojes tokiom paslaugom...

LT tokios profesijos neegzistuoja, yra tik vakaruose, ypač JAV
Lietuvoj dažnai į ligoninę yra įleidžiamas tik vienas palaikantis asmuo

Sveiki,
vaiksciojau i Jurgos paskaitas apie gimdyma, maciau, kaip ten viskas vyksta ir pan. Su vyru. Abudu sutarem, kad dauguma zmoniu ten besirenkantys yra beveik krastutiniai naturalistai.
Toks pvz. ten sakoma, kad echoskopija kenkia vaikeliui, jam skauda ir pan. Zinoma, tai gali buti tiesa. Dauguma moteru ten besilankanciu ir nedaro echoskopijos. Bet kaip tada gimdyti namuose, nesuvokiant visos gresmes. Juk vaikas gali gimti su mirtina sirdies yda ir mirti per pora valandu, o ligonineje tai pastebetu is karto. Arba teigiama, kad vitaminas K nereikalingas naujagimiui, atseit visais amziais moterys gimde ir viskas tvarkoj. Na, nezinau... Vaikui nieko neatsitiks nuo K vit. lasiuko...Ir daugybe panasiu dalyku.
Nesiryzau gimdyti namuose, nes tai pirmas gimdymas, ir visgi, jei jis pasisuktu neigiama linkme brangi butu kiekviena sekunde. Juk vaikelis gali uzdusti, galima paciai mirtinai nukraujuoti.
Bet jei Lietuvoje butu kvalifikuotos pribuvejos profesionales, butu daktaru teigiamas poziuris i tokius gimdymus, greiciausiai gimdyciau namie, nes gimdyti namuose ne tas pats kas ligonineje.
Man truputi nepasiseke su personalu, jis buvo piktas, visaip mane gasdino, o poto ziurejo issiziojes, ar ka duosiu. Gimdyme labai svarbu, kokie zmones aplink tave.

netikėtai radau ir perskaičiau abi temas. Vienu ypu. Ypač užkabino pirmoji (senesnė) tema, konkrečiai - Svirplelės istorija. Nebūčiau pagalvojusi, atrodė, kad rašoma visai apie kitą žmogų ..

Abu savo vaikus pagimdžiau su Jurga. Be komplikacijų . Abu kartus Jurga išbuvo nuo - iki. Ir dar ilgokai - po. Paradoskalu, nes, pagal išskaitytas temoje nuomones, mūsų "biolaukai" turėjo nesutapti - esu ne itin "dvasinga" , gan skeptiška, labai baili ir tikrai nelinkusi visko patikėti "auroms ir dvasioms". Besilaukdama dukros, net jos kursų nelankiau, vis nebūdavo kada... Nepaisant to, per abu gimdymus jutau, kad šalia - ramus, savo darbą (ar pašaukimą) išmanantis žmogus, beje, ir nepaprastai švelnus, taktiškas, diskretiškas.
Po abiejų gimdymų Jurga kelis kartus buvo pas mus užsukusi, mokė, kaip mankštinti, nardinti; skambino, domėjosi kaip sekasi; niekada nejutau jokio ignoravimo. Už gimdymus nemokėjome nieko. O ir kiek žinau, niekas iš mano pažįstamų, gimdžiusių namuose, rato, neatsidėkojo pinigais.

Po dviejų naminių gimdymų - nė karto neplyšau, nekraujavau, nebuvo jokių infekcijų, mano gimda (pasak ginekologės) - ideali, kaklelis, makštis - be jokių įbrėžimų (jei ką, pirmas vaikas ėjo ne pačia geriausia galvytės padėtimi). Pirmo gimdymo metu buvo abejotinas niuansas, ačiūdie, ligoninėn lėkti neprireikė, bet momentais tikrai nebuvo nei lengva, nei labai drąsu. Antrą pagimdžiau vandenyje, sąrėmiai - praktiškai be skausmo, dukra gražiai išplaukė..Po poros valandų jau vaikštinėjau po namus..
(Jei kam aktualu, gyvename privačiame name, mieste, netoli gimdymo namų.)



Jei kada būtų trečias, turbūt norėčiau gimdyti privačioje gimdymo klinikoje. Gal tiesiog todėl, kad atsakomybe už ateinantį žmogų yra lengviau dalintis, arba - ir visai ją permesti kitiems. Personalui, aparatūrai, dar kažkam...Gimdymas namie iš esmės yra beveik visiškas tos atsakomybės prisiėmimas sau. Nebesijaučiu tokia stipri ją atlaikyti...

Jaučiuosi labai panašiai - po dviejų gimdymų namuose svarstau ar dar kartą ryžčiau tam būtent dėl atsakomybės naštos.