QUOTE(Medeinna @ 2013 02 24, 22:04)
As irgi nesu nei uz, nei pries Jurga. Tiesiog pasakoju, kaip ten buvo. O apie doula pati pagalvoju, nes buvau gavusi kvietima i kursus ir buvau pagavusi vidini ikvepima ja tapti, bet aplinkybes neleido sudalyvauti. Ir galvoju: kokias savybes reikia tureti doulai,apskritai kokia ji turetu buti kaip zmogus, kaip suprasti, ar turi pasaukima(gal apgaudineju save)?
Na, as galiu tik pasidalinti kokia buvo musu doula.
Visu pirma tai ji pati buvo pagimdzius 6 vaikus, iskaitant dvynukus ir sedmenine pirmeiga, visus naturaliai, nors smulkute kudute moteryte. Ji LABAI daug zinojo apie gimdyma, ir apie naturalu gimdyma ir apie intervencijas, naujausius mokslinius tyrimus, statistika, pratimus kad vaikelio padetis butu gera, buvo sertifikuota zindymo patareja, nu tiesiog ziniu maisas. Bet ji tos informacijos nebruko, o tiesiog per susitikimus kalbedavom kokio gimdymo norim/svajojam ir tada su ja kiekviena punkta aptardavom, ji siule visas alternatyvas (pvz gimdymo namuose ir ar mums tai priimtina, ar ne). Siaip ji buvo tokia rami, kukli, bet tuo paciu pasitikinti savimi. Man labai padejo, kad nereikejo paciai skambinti i ligonine, ten su jais kalbet per saremius. Siaip turejo geru patarimu gimdymo metu, kokius garsus leist kad greiciau atsidarineciau, kokias pozas pabandyt. Kai mane nusiunte i normalia ligonines palata, ji pakalbejo su personalu, kad duotu naturalaus gimdymo palata. Kai stangu metu buvo apsiziureta, kad mazoji uzpakaliu i prieki pareina, tai visiem panika, o musu doula tik nusisypsojo ir sako "Oj, koks ypatingas vaikutis". Dar jie kazka pradejo tartis, kad perkelt mane i operacine ("del visa ko"), tai ji iskart juos sustabde - sako "niekur ji nevaziuos". O as tai komoj, man stangos, viskas vienodai sviecia kad tik greiciau pagimdyt. Bet ji zinojo, kad labai noriu naturalaus gimdymo ir TIK jau visisku eksta nelaimes atveju sutikciau ta plana pakeisti. Siaip tai dar labai padejo, kai ji zinojo tiksliai tuos momentus, kai man labai reikes palaikyti kazkieno ranka dar pries jiems ivykstant. Ir siuvant pvz manes normaliai nenuskausmino, tai ziauriau negu gimdymas buvo, o ji padejo man susikoncentruot i viena taska, atsipalaiduot ir ta skausma "iskvepuot". Po gimdymo dar ilgai mes su ja emailais bendravom, per paskutini susitikima padejo geriau suprasti kaip maitinti krutimi, o kai mazaja pati diagnozavau del priristo liezuvelio, ji atsiprase, kad nepatikrino ir dave privacios konsultantes info, kad galetume kuo greiciau susitvarkyt (per ligonine butu uztruke kelias savaites, o man nuo speneliu skausmo jau stogas vaziavo). Ir siaip as po gimdymo jai kas kelias dienas su visokiais klausimais ir problemom rasydavau, labai pagelbejo.
As manau jeigu nestumas/gimdymas ir domejimasis tuo yra kaip ir gyvenimo aistra, tema kuri labai traukia ir domina, jeigu mokat pakovoti uz save (ar uz kita), kai pvz medicinos personalas netinkamai atlieka savo darba, nesilaiko gimdymo plano be rimtos priezasties ir tt, jeigu tokios "nestandartines" darbo valandos nebaugina, tai kodel ne. Musu doulos karjera prasidejo kai kelios drauges paprase, kad ji butu su jomis gimdymu metu. Tai gal ir jums butu galimybe sudalyvauti kokios pazistamos/drauges/giminaites gimdyme, jai padeti - tada gal bus aiskiau ir ar pasaukima tam turit, ar suteikia toks darbas pilnatve ir dziaugsma.
Nu prirasiau