na tai va rasau dar karta issilieti.......siandien issiskyriau...................asarus jau nebesuskaiciuoju......nesipykom, viskas graziai, nuosirdziai pasikalbejom.....jis pasake jog yra meterialistas, noriu uzsidirbti pinigu ir gyventi be vargu, tada jau kazka galvoti.... ir kad jam darbas, pinigai yra pirmoje vietoje.... nezinau ka daryti, nebegaliu nustoti lieti asaru, pasake jog galim buti draugais, nueiti kada pavakarieniauti.....nera laiko keliasi rytais anksti dirba iki naktu, nepailsi ir grauzia save jog negali man skirti laiko kiek noretu jis pats, teige jog gali buti kad viena diena reikes dingti is Lietuvos del jo darbu, o kas tada bus? kaip tada reikes gyventi...jis sake taip, o as laikiausi savo nuomones jog reikia tik noro tureti ir viskas butu gerai, bet jis vis savo laikesi jog nori pirma uzsitikrinti ateiti....nezinau nei ka daryti, baisiai liudna, skaudu....planavom viska kartu o dabar taip atsitiko.....pasake jog kitos tikrai nera, galesim mes matytis, o as jam pasakiau jog jei as jam per prasta tai tegul ieskosi geresnes, o jis atsake man kad nieko kito nesieskos nes pamate jog mylimai draugei negali skirti laiko tiek kiek noretusi, ir man jau taip nepirma karta vaikinas sako--- tu pergera man, tu verta geresnio,,,,bet kas man is to??????? (sukurusi temele, galite ja matyti mano profilyje apie tai kaip draugas dirba daug- darbininkas, ten visa istorija- kuri jau pasibaige....) nenumanau kaip elgtis kaip toliau gyventi
nesupykit, bet pasakysiu teisybe - he is not so into you. Ne darbas kaltas... jeigu butu IS TIKRUJU mylejes, tikrai tikrai rastu laiko. Paprasciausiai stengiasi graziai issiskirti ir neskaudinti jusu, tiesiog bijo pasakyti tiesiai sviesiai kad nebemyli...