Labas vakaras,
mano problemėlė man pakankamai skaudi, nes susijusi su mama. Aš planuoju vestuves, kol kas niekam nieko garsiai nepasakoju. Su sužadėtiniu susitarėm, kad visi sužinos tik gavę kvietimus. Tad žinau, kad mama bus nepatenkinta. Paskelbusi apie sužadėtuves iš jos išgirdau tik žodį nesąmonė ir po to sakinį, kad per anksti. Man skaudu, kad negalėjom kartu pasidžiaugti dėl mano gyvenimo pokyčių. Ji taip nori kontroliuoti mano gyvenimą ir nurodinėti kaip ką ir kada turiu daryti. Neleidžia man būti savarankiškai ir pačiai tvarkytis gyvenimo. Dėl to kilo ir kitas mūsų ginčas. Pasakiau, kad šiemet nenoriu stoti į magistrantūrą. Gavau atsakymą: "kodėl meti mokslus?" Na, nieko aš nemetu, neseniai tik bakalauro diplomą gavau ir kol kas nenoriu antrosios pakopos studijų. Man mokslai buvo įtempti, turėjau daug bėdų, kadangi esu ramaus būdo, tad nemėgstu per daug linksmintis ir draugų turėjau nedaug, todėl beveik 4 metus kitame mieste buvau vienišė. Todėl džiaugiuosi grįžusi į savo gimtąjį miestą, jame sutikusi savo gyvenimo meilę ir kur yra mano keli, bet tikri draugai. Kadangi vėl grįžau gyventi pas tėvus, tai ir vėl prasidėjo kiekvieno žingsnio kontrolė. Mano sužadėtinis labai stebėdavosi, kad aš klausdavau mamos ar galiu važiuoti pas jo tėvus, kažkur kitur su juo nuvykti. Tada turėdavo būti žinutė, kad aš jau vietoj ir pan. Jau priprato kažkiek ir dabar tik pasakau, kad išeinu. Bet būna labai nepatenkinta. O kai jau namie sėdžiu, tai tada vėl blogai, nes švaistau laiką nieko neveikdama. Taigi grįžtant prie mokslų temos, nuo vakar ji baisiausiai supykus ant manęs, jog dar kartą pasakiau norinti daryti pertrauką nuo studijų. Su manimi nekalba arba kalba piktai. Aš bandžiau švelninti padėtį, kalbėtis, pasakoti kaip mano diena praėjo, klausti kaip jai sekėsi, bet teko išgirsti abejingu tono vos ne per prievartą išpeštus žodžius. Aišku dėl visko kalta tik aš, nes visada sako, jog aš nebendrauju su ja. Tad dabar bijau reakcijos dėl vestuvių, nes tada kaltins, kad dėl to ir nenorėjau tolesnių studijų. Bet dėl tokio sprendimo - daryti pertrauką nuo mokslų - aš jau buvau apsisprendus senokai ir nei sužadėtuvės, nei būsimos vestuvės tam įtakos neturėjo. Mama ir su tėčiu nebekalba, dažnai aš turiu būti kaip tarpininkė ir paklausti ko nors ar paprašyti vietoj jos... Pavargstu namie būdama, tokia slegianti atmosfera, nėra šiltų santykių, o taip norėtųsi nuoširdžiai pasikalbėti su mama, pasipasakoti, bet... Niekuomet negalėjau šito padaryti. Arba aprėkdavo mane jei kas jai nepatikdavo, arba nieko neleisdavo daryti (pvz., nors tai buvo jau seniai, bet negalėjau su klase dalyvauti paskutinio skambučio šventėje, jei pamatydavo kalbant su jai nepažįstamu vaikinu, tai vos ne namų areštą gaudavau). Todėl jau nuo paauglystės laikų esu gana uždaro būdo ir bijanti jai viską pasakoti. Gaila. Skaudu. Galbūt ateityje mūsų santykiai pasikeis ir taps geresni, šiltesni.
Stiprybės visoms, nepasiduokite savo problemoms ir kovokite su jomis
ir mano avataras vakar dar buvo geras, o siandein jau nebera 
