Įkraunama...
Įkraunama...

Išsiliejimo skyrelis 2

QUOTE(So_sorrow @ 2010 10 30, 18:44)
.... Dėl kitko trūkčioja pečiais. O man būti mūsų namuose taip sunku. Taip sunku gyventi tokioje nežinioje.

Panašu, kad turite labai neryžtingą ir neapsisprendžiantį draugą... Taigi - arba pačiai teks priimti sprendimą, arba laukti - kol jo "pečių trūkčiojimas" pavirs mąstymu ir išvadų darymu... Galbūt dabar kaip tik ir sprendžiasi jūsų būsimos šeimos (arba ne) statuso įsitvirtinimas -- kas priiminės sprendimus, prisiims atsakomybę už jūsų tarpusavio santykius.... Įdealu, jei tą galėtų daryti abu žmonės kartu, bet idealai retokai pasitaiko...
Atsakyti
Pritariu nuomonei, kad jis neryztingas, negalima sitaip zaisti zmoniu jusmais, nors tikiu, kad ir jis labai pasimetes. Jus jam psichologo neatstosite, juk ir jus jau pazeide! Kartais vyrai, tiesiog bijo pasakyti, kas ir taip akivaizdziai matosi!!
Atsakyti
Taip sunku ir skauda viduje, nebegaliu tverti. verysad.gif Net issiverkti negaliu... Gal cia issiliejus bent kiek palengves. Tai vyro, su kuriuo pragyvenau virs 30 m., nuopelnas. Isvadino mane savanaude tas, kuris ne centu su manim nesidalina, kai as gaunu tik invalidumo pasalpa, kuris perka sau kas menesi apie 100 lt kainuojancius vitaminus, perka tik sau lasisa ir kt. delikatesus, geriausius vaisius, perka sau simtais kainuojancius rubus ir batus, kuris isknaisioja lekste ir issirenka geriausia kasni, namie absoliuciai nieko nedaro. Sia vasara neapsikentusi ir remonta dariau pati ir dazus pirkau uz savo pinigus, nes geda pries zmones. As jau nekalbu apie kasdienius darbus, is jo sulaukiu tik- prisiko ir paliko. Jei kartais bandau issakyt savo nuoskaudas, atsakymas vienas-nekalbek nesamoniu, neissigalvok. Nezinau, kaip visa tai istverti, kur rasti jegu ir kaip gyventi toliau, kai sunkiausia buna per sventes, atostogas, ypac vasara, kai jis buna namie. Tuomet negaliu nieko daryti, jauciuosi lyg supanciota, suvarzyta ir laukiu, kada tik iseis is namu. O kai grizta ir isgirstu atrakinant duris, per visa kuna lyg elektros srove nukrecia. Laime, kad dabar turiu atskira kambari ir kompiuteri, kur galiu kazkiek atsiribot nuo realybes. Ir tiketis, kad kazkas gali tave suprasti, nes is artimiausiu zmoniu girdziu dazniausiai -pati kalta. Taip kalta, kad gyvenu su tokiu zmogum, bet niekad nesusitaikysiu, kad taip seimoje turi buti, kaip elgiasi jis.. Ir kai jau buvau pavadinta savanaude, man plysta sirdis doh.gif, nes visada man atitekdavo tai, kas likdavo nuo kitu (jei aplamai likdavo).
Atsakyti
Kryzkele perskaicius tavo istorija man iskilo tik vienas klausimas - ka su tokiu vyru veikei sitiek metu g.gif Mano akimis ziurint toks vyras nevertas ne sudilusio skatiko, o ka jau kalbet apie moteri. Tikrai nekenteciau tokio gyvenimo su tokiu vyru, spjauciau ir iseiciau, arba ji ismesciau. Nelengva, bet pasvarscius ar taip geriau kaip yra, ar imtis kazkokiu veiksmu, tai pasirinkimas manau aiskus. Na zinoma is savo varpines ziuriu i sia situacija, bet kitos iseties nematau, ir kaip suprantu nematei ir tu sitiek metu. Jei per tiek laiko vyra snepasikeite, tai nemanau, kad dar gali apsikeist. Jei nenori keist gyvenimo, esamos situacijos, tokiu atveju galiu tik uzjausti, palinketi stiprybes ir vilties, kad kadanors viskas susitvarkys 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(uogyte777 @ 2010 10 31, 01:35)
Kryzkele perskaicius tavo istorija man iskilo tik vienas klausimas - ka su tokiu vyru veikei sitiek metu  g.gif

Ka veikiau-kentejau doh.gif Nes nenorejau skaudinti vaiku, tevu, o ir geda buvo skirtis, bijojau likti viena su kruva vaiku ir aisku tikejausi, kad zmogus susipras kada nors. Kodel gyvenu dabar? Nes neturiu kur iseiti. Jis nesutinka skirtis geruoju, o kitu atveju as tureciau moketi nemaza suma kazkokiu turto mokesciu. Santaupu neturiu, kol dirbau, viska seimai pirkdavau, vyras tik uz buta sumokedavo. O dabar gyvendama atskirai as vargu ar buta pajegciau islaikyti. blush2.gif
Pries kelis metus truko kantrybe- pradejau tvarkyti dokumentus skyryboms. Ir atsitiko taip, kad turejau iseiti is darbo del sveikatos problemu, ir nutruko tos skyrybos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Kryzkele: 31 spalio 2010 - 01:21
QUOTE(Kryzkele @ 2010 10 31, 00:08)
Taip sunku ir skauda viduje,...

Žinote, taip kaip aprašėte - gyveno mnao anytą visą gyvenimą kol uošvis mirė nuo onko ligos.
Ir kas keisčiausia -- DABAR ji jaučiasi labai nelaiminga... Suseno, suvargo, prarado gyvenimo džiaugsmą DABAR, po vyro mirties... Kartasis pagalvoju, gal yra žmonių, kuriems toks "gyvenimas" išeina į naudą? (aš savęs, beje, prie jų nepriskiriu, nes MB - totalus žąsinas, skirčiausi - bet dėl tų pačių priežasčių kaip jūs dabar to padaryti negaliu...)
Atsakyti
Mano uosvis mire, paejus pusei metu po musu vestuviu. Ir tada man buvo nesuvokiama, kad anyta per laidotuves neisliejo nei vienos asaros. Dabar oi kaip ta suprantu. Jinai man sakius ne karta: as tai istveriau(gyvenima su tokiu vyru), kita mano vietoj nebutu istverus. Va as irgi nezinau, ar istversiu doh.gif
Atsakyti
QUOTE(Kryzkele @ 2010 10 31, 10:05)
Mano uosvis mire, paejus pusei metu po musu vestuviu. Ir tada man buvo nesuvokiama, kad anyta per laidotuves  neisliejo nei vienos asaros. Dabar oi kaip ta suprantu. Jinai man sakius ne karta: as tai istveriau(gyvenima su tokiu vyru), kita mano vietoj nebutu istverus. Va as irgi nezinau, ar istversiu doh.gif

Dar vienas patvirtinimas tam, kad sūnus elgiasi pagal savo tėvo elgtesio modelį. Jei tėvas niekino ir engė žmoną, tai sūnus TIK taip įsivaizduoja savo elgesį su savo žmona... Retas kuris turi vidinių jėgų pakeisti tai... Todėl jaunom merginom - šalia euforinės meilės - reiktų labai atidžiai stebėti savo būsimojo vyro šeimos tarpusavio santykius... Nes - praeis metai kiti, gali tekti labai kankintis...
Atsakyti
QUOTE(Vilusa @ 2010 10 31, 11:28)
Dar vienas patvirtinimas tam, kad sūnus elgiasi pagal savo tėvo elgesio modelį.

Tikra tiesa, tik man, jaunai ir kvailai, niekas to nepasake. O ir uosviu seimoje iki vestuviu teko pabuvoti tik karta, jis jau buvo ligonis, ka ten galejau suprasti, kaip jie gyveno. Ir net neabejojau, kad mes gyvensim ilgai ir laimingai, nes as gi stengiausi is paskutiniuju buti gera zmona, visa nasta uzsikraudama ant savo peciu. Ir buvo savaime suprantama, kad ir vyras taip pat galvoja doh.gif Dieve, kokia naivuole. Truko pinigu, tai as, mokydamasi paskutiniam kurse, isidarbinau naktimis-as gi stengiuosi buti gera!
Kai dukra paklause, ar teketi uz savo isrinktojo, pasakiau- ziurek, kokie santykiai jo tevu seimoje. Jinai sako- ten motina-karaliene. Tai sakau, ramiai tekek. Man gi niekas to nepasake, o kai supratau pati, jau velu ka nors keisti. O manasis, budamas vyresnis ir su gyvenimo patirtim, pamate naivuole mergele is kaimo ir suprato, kad gales manipuliuoti ir naudotis.
Atsakyti
QUOTE(Kryzkele @ 2010 10 31, 10:54)
.....as gi stengiausi is paskutiniuju buti gera zmona, visa nasta uzsikraudama ant savo peciu. Ir buvo savaime suprantama, kad ir vyras taip pat galvoja doh.gif Dieve, kokia naivuole.  Truko pinigu, tai as, mokydamasi paskutiniam kurse, isidarbinau naktimis-as gi stengiuosi buti gera! .....

Viskas taip pažįstama iš savos patirties unsure.gif Tik maniškiui pabodo būti apšokinėtam, su sukurta gerove, su sveikais ir gražiais vaikai, jam pritrūko toj "idilėj" adrenalino, ir tėvelio pavyzdžiu - susirado meilužę...
Dabar - jis teturi krūvą adrenalino ir skolas tongue.gif
Atsakyti
O kas ten per mistiniai turto mokesčiai tokie..kai toks siaubingas gyvenimas,sakyčiau skirtis ir kuo greičiau.Nes pastovi pažeminimo būsena atima sveikatą,kurios ir taip suprantu nėra daug,tuo labiau kad vaikai jau užauginti.
Dar yra variantas-pabandyti nustoti jo bijoti.Ignoruoti jį kaip tuščią vietą.Gal kiek suveiktų,gal pradėtų kažkiek gerbti kaip žmogų.Nors gali ir nesuveikti.
Dar variantas-pabandyti pabūti laiminga esamom sąlygom-draugės,hobi kažkokie.Tada tas vyras pasidarys ne toks svarbus,nes jam parasčiausiai laiko neliks...
Atsakyti
QUOTE(Dileta @ 2010 10 31, 13:36)
O kas ten per mistiniai turto mokesčiai tokie..kai toks siaubingas gyvenimas,sakyčiau skirtis ir kuo greičiau.Nes pastovi pažeminimo būsena atima sveikatą,kurios ir taip suprantu nėra daug,tuo labiau kad vaikai jau užauginti.
Dar yra variantas-pabandyti nustoti jo bijoti.Ignoruoti jį kaip tuščią vietą.Gal kiek suveiktų,gal pradėtų kažkiek gerbti kaip žmogų.Nors gali ir nesuveikti.
Dar variantas-pabandyti pabūti laiminga esamom sąlygom-draugės,hobi kažkokie.Tada tas vyras pasidarys ne toks svarbus,nes jam parasčiausiai laiko neliks...

Dekoju visoms, kurios rasote. Kadangi vyras kategoriskai atsisako skirtis, tai skiriantis piktuoju, ieskovui reikia moketi turto zymini mokesti, neprisimenu, kiek proc., bet susidaro nemaza suma. Jo kaltes irodymu(negincijamu) neturiu, nebent irasai ligos istorijoje, kai gydziausi nuo depresijos, tiktu. g.gif Todel ir gasdina tas teismu ir draskymosi procesas, zinant musu teisine sistema, nezinau, kaip tai istverciau, jei dar negaliu atsigauti po vakarykscio izeidimo. Ka jau kalbeti, kas vyktu teismu metu, tiesiog jau nebeturiu jegu, per daug ju iseikvota. Netgi bijau fizinio smurto.
Draugiu galima sakyt neturiu, tiksliau viena turiu, bet ji labai uzsiemus ir turi savu rupesciu, hobi turiu, bet jau kuris laikas nekyla rankos tai daryti, iseiti niekur negaliu, nes slaugau Alzheimerio liga sergancia mama. Atrodo, tiek nedaug reikia, kad butu lengviau- tik salia esancio zmogaus supratimo. Ech...
Atsakyti