Pavargau, nenoriu nieko matyt. Kodėl aš parvažiavau į šitą kaimą. Noriu sugrįžt į Vilnių. atrodo viską darau ne taip kaip reikėtų. Vis galvoju kodėl, o ne kitaip. Viskas taip painu, nežinau kaip išsinarplioti. Sutikau vyriškį su kurio norėčiau artimai bendrauti, bet jis atrodao man abejingas. Nors atrodė, kad ir jis manim domisi. Dabar laukiu ir bijau tos dienos kai jis grįž.Sutikčiau ir su slaptais pasimatymais, kad tik būčiau su juo. Kas tai meilė, aistra ar tik sekso badas.
Ne karta surinkau jo telefono numerį, bet taip ir nepaskambinau. Jis sakė, kad galiu jam skambint jei norėsiu pasikalbėt, bet nedrįstu.
gera kai yra su kuo pasikalbeti...as neturiu kam...tad rasau cia,gal palengves,gal isjuoks.Vakar supratau,kad vyras su manim tik zaide,kad as su dukrele jam nieko nereiskaim,o namo grizta ir geras buna tik tada kai jam ko reikia arba kai nori... 
begalo ji myliu,tiek visko istverem ir per viena diena musu santuoka griuna,tik prasidejus.Vakarais sunku buti vienai,paluztu isvis.Neturiu nei kur nueiti,nei kur nuvaziuoti..neturiu nieko...kaip isgyventi ta skausma vienatves,kaip sutramdyti saras ir vakarais uzmigti,negalvoti apie ji,kada gi jis gris,ar myli mane,ar ne su kita.gal vaikiska net,bet jis juk mano vyras,zmogus,kuris padejo sukurt seima,kuris parode ka reiskia myleti..
begalo ji myliu,tiek visko istverem ir per viena diena musu santuoka griuna,tik prasidejus.Vakarais sunku buti vienai,paluztu isvis.Neturiu nei kur nueiti,nei kur nuvaziuoti..neturiu nieko...kaip isgyventi ta skausma vienatves,kaip sutramdyti saras ir vakarais uzmigti,negalvoti apie ji,kada gi jis gris,ar myli mane,ar ne su kita.gal vaikiska net,bet jis juk mano vyras,zmogus,kuris padejo sukurt seima,kuris parode ka reiskia myleti..
Drauge susirado darba. O as sedziu namie, viena su vaiku ir griauziu save. Kalbos nemoku, normaliai kompu net dirbt nemoku, nieko isvis nemoku ir baisiausia, kad nieko nesimokau. Vairuot pradejau mokytis ir nepabaigiau, viska ka pradedu-metu. Gerai, kad bent univera baigiau 
Db tokia niekam tikus jauciuosi. Buvom trys drauges be darbo ir su vaikais, Tai dabar viena dirbs, kita antra tures, o as nieko (antro vaiko tai nlb noriu, noriu kokios nors veiklos, bet vis trukdziu atsiranda) sudz kazkoks....
Db tokia niekam tikus jauciuosi. Buvom trys drauges be darbo ir su vaikais, Tai dabar viena dirbs, kita antra tures, o as nieko (antro vaiko tai nlb noriu, noriu kokios nors veiklos, bet vis trukdziu atsiranda) sudz kazkoks....
nervuoja viskas, i nevilti varo, kad negaliu buti su zmogum, kuris man labai svarbus..nes jis toli toli 
(((((((((((((((((((((((((((((((((((((((
(((((((((((((((((((((((((((((((((((((((
Kai aš būnu blogos nuotaikos, užsiėmusi, pavargusi, vėjai švilpia piniginėj arba spuogas ant nosies išdygsta - žiū, vienas, antras pakvietimas kur išlėkti... O kai aš puikios nuotaikos, laisva, nusiteikusi šėlti ir labai labai nenorinti tupėt namie - nulis noro kažkam prisijungti prie manęs Esu įsiutusi.
Esu įsiutusi.
liūdna
QUOTE(Tobsita @ 2010 09 24, 20:15)
Kai aš būnu blogos nuotaikos, užsiėmusi, pavargusi, vėjai švilpia piniginėj arba spuogas ant nosies išdygsta - žiū, vienas, antras pakvietimas kur išlėkti... O kai aš puikios nuotaikos, laisva, nusiteikusi šėlti ir labai labai nenorinti tupėt namie - nulis noro kažkam prisijungti prie manęs Esu įsiutusi.
Esu įsiutusi.Bet cia zinok visada taip yra..
man n kartu taip yra buve.. kai ner lt, ner nuotaikos, buna negraziadienis ir t.t tada visi: varom ten ir ten.. davai veikiam ka nors.. o ka viskas atvirskciai-visi uzsieme.. nieks nieko nenori ir t.t 
Papildyta:
QUOTE(nojura @ 2010 09 15, 10:41)
Aš nėščia ir labai prastai jačiuosi, niekam nėra jėgų, o vyras ant manęs pyksta. Sako, kad apsileidau, kad kritau jo akyse kaip moteris. Turim tokius draugus. Jie ateina, o mano vyras reikalauja, kad aš jiems savo pilvą parodyčiau, bet aš nenoriu, nes kažkaip labai jau intymu. Tai tada jis man sako: nu gerai, slėpkis po lapais, apvyniosim tave marškom, kad niekas nematytų ir bus gerai
Jau nesuprantu, kodėl už jo ištekėjau. Jis visiškai pasikeitė. Aš jo nebepažįstu.
Jau nesuprantu, kodėl už jo ištekėjau. Jis visiškai pasikeitė. Aš jo nebepažįstu.
Mergyt
gal jam su galva negerai.. as suprantu, kad reik prisiziuret kai ir nescia ir t.t bet jis neturi teises tave zemint.. tu nesioji jo vaika galu gale 
jis ne vyras o lapausis sorry uz issireiskima.. normalus vyras niekada taip nesielgs su savo nescia zmona 
nusiramink ir nesinervuok.. pakenksi savo maziukui ar mazytei.. jis/ji tau turi but svarbiausia dabar.. o vyru buvo ir bus 
QUOTE(hell yeah @ 2010 09 14, 20:40)
hmm.nežinau.man atrodo,daugiau aš šitam pasauly nebeištversiu.
jaučiuosi kaip totalus šūdas.
nieko nemoku normaliai padaryt.
su mokslais blogai.
su draugais blogai.
su žmonėm blogai.
negaliu pakęst savęs.
negaliu pakęst,kaip atrodau.
negaliu pakęst savo charakterio.
visko nebegaliu pakęst.pačios savęs,viso pasaulio.
jaučiuos suknistai blogai,kaip niekas niekur niekada.
nenoriu čia būt,nenoriu iš vis niekur būt.
noris verkt verkt verkt.
ir niekaip nepraeina.
viskas šūdina.
atsibodo.
Papildyta:
neturiu su kuom pasikalbėt..
jaučiuosi kaip totalus šūdas.
nieko nemoku normaliai padaryt.
su mokslais blogai.
su draugais blogai.
su žmonėm blogai.
negaliu pakęst savęs.
negaliu pakęst,kaip atrodau.
negaliu pakęst savo charakterio.
visko nebegaliu pakęst.pačios savęs,viso pasaulio.
jaučiuos suknistai blogai,kaip niekas niekur niekada.
nenoriu čia būt,nenoriu iš vis niekur būt.
noris verkt verkt verkt.
ir niekaip nepraeina.
viskas šūdina.
atsibodo.
Papildyta:
neturiu su kuom pasikalbėt..
Jaučiuosi lygiai taip pat...kiekvienas žodis atsitinka
Net nežinau nuo ko pradėti...Išvis neturiu draugių( turėjau kažkada tokią,kur ir vaikus žadėjom viena kitos krikštinti...kol nesuaugom) ir nesuprantu kaip žmonės jų turi... Atrodo ,kad jau sutikau tikrai gerą žmogų,susikalbam iš pusės žodžio...o galiausiai paaiškėja,kad buvau "naudinga", o kai nebereikia iš manęs nieko-draugės nebėra.Ir taip kartojasi nuolat
Apskritai mano gyvenimas-kažkoks nesusipratimas. Ištekėjau tik baigusi vidurinę, nors dar prieš vestuves supratau,kad čia ne mano žmogus (jokio švelnumo,supratimo...nieko),bet išsigandau likti su pilvu ir niekam nereikalinga...Gimė sūnus.Kadangi jis nuolat serga,negaliu kaip žmogus įsidarbinti,nes į darželį eina max 5dienas,o paskui 3savaites gydomės ir taip jau 5metai (žinau,yra auklės,bet neįžvelgiu tame jokios naudos,kai VISĄ atlyginimą reikia atiduot auklei,o ir vaikas būna su svetimu žmogumi)...Neįsivaizdavau savęs studijuojančios,taip praradau 3metus,dėl kurių labai graužiuosi.Sutikusi buvusius klasės draugus jaučiuosi išvis nevykėlė,žmonės jau baigę mokslus ,dirba...o aš...nevykusi namų šeimininkė.Aplinkiniai galvoja "va kaip jai gerai,sėdi sau namie su vaiku,nedirba...vyras išlaiko" ,o kad kasdien save graužiu dėl to,tai niekam nerūpi,nes vis randa progą "užmest" kokį komentarą...Vyras irgi jau ėmė priekaištauti,kad nedirbu...bet kaip gali dirbt,kai vaikas ištisai serga...Sako,kad nesvarbu kiek dirbsiu ar 1dieną ar 5d,svarbu dirbt...bet kur rast tokį darbdavį,kuris laikytų tokį pavaldinį...?
Niekada nebuvau patenkinta savo išvaizda,o dabar susiradau daugybę naujų kompleksų...Atrodo,kad visi tik tai ir pastebi, todėl su svetimais žmonėm jaučiuosi nejaukiai...Neduok Dieve kažką ne taip padarau ar pasakau,nors ir smulkmena visai,bet paskui save dėl to graužiu,kad atrodžiau kaip visiška kvailė...Man atrodo,kad kiti žmonės tobuli,nedaro klaidų,nenusišneka...
Žodžiu,esu visiška nevykėlė...
QUOTE(desperate @ 2010 09 25, 01:08)
Jaučiuosi lygiai taip pat...kiekvienas žodis atsitinka
Net nežinau nuo ko pradėti...Išvis neturiu draugių( turėjau kažkada tokią,kur ir vaikus žadėjom viena kitos krikštinti...kol nesuaugom) ir nesuprantu kaip žmonės jų turi... Atrodo ,kad jau sutikau tikrai gerą žmogų,susikalbam iš pusės žodžio...o galiausiai paaiškėja,kad buvau "naudinga", o kai nebereikia iš manęs nieko-draugės nebėra.Ir taip kartojasi nuolat
Apskritai mano gyvenimas-kažkoks nesusipratimas. Ištekėjau tik baigusi vidurinę, nors dar prieš vestuves supratau,kad čia ne mano žmogus (jokio švelnumo,supratimo...nieko),bet išsigandau likti su pilvu ir niekam nereikalinga...Gimė sūnus.Kadangi jis nuolat serga,negaliu kaip žmogus įsidarbinti,nes į darželį eina max 5dienas,o paskui 3savaites gydomės ir taip jau 5metai (žinau,yra auklės,bet neįžvelgiu tame jokios naudos,kai VISĄ atlyginimą reikia atiduot auklei,o ir vaikas būna su svetimu žmogumi)...Neįsivaizdavau savęs studijuojančios,taip praradau 3metus,dėl kurių labai graužiuosi.Sutikusi buvusius klasės draugus jaučiuosi išvis nevykėlė,žmonės jau baigę mokslus ,dirba...o aš...nevykusi namų šeimininkė.Aplinkiniai galvoja "va kaip jai gerai,sėdi sau namie su vaiku,nedirba...vyras išlaiko" ,o kad kasdien save graužiu dėl to,tai niekam nerūpi,nes vis randa progą "užmest" kokį komentarą...Vyras irgi jau ėmė priekaištauti,kad nedirbu...bet kaip gali dirbt,kai vaikas ištisai serga...Sako,kad nesvarbu kiek dirbsiu ar 1dieną ar 5d,svarbu dirbt...bet kur rast tokį darbdavį,kuris laikytų tokį pavaldinį...?
Niekada nebuvau patenkinta savo išvaizda,o dabar susiradau daugybę naujų kompleksų...Atrodo,kad visi tik tai ir pastebi, todėl su svetimais žmonėm jaučiuosi nejaukiai...Neduok Dieve kažką ne taip padarau ar pasakau,nors ir smulkmena visai,bet paskui save dėl to graužiu,kad atrodžiau kaip visiška kvailė...Man atrodo,kad kiti žmonės tobuli,nedaro klaidų,nenusišneka...
Žodžiu,esu visiška nevykėlė...
Net nežinau nuo ko pradėti...Išvis neturiu draugių( turėjau kažkada tokią,kur ir vaikus žadėjom viena kitos krikštinti...kol nesuaugom) ir nesuprantu kaip žmonės jų turi... Atrodo ,kad jau sutikau tikrai gerą žmogų,susikalbam iš pusės žodžio...o galiausiai paaiškėja,kad buvau "naudinga", o kai nebereikia iš manęs nieko-draugės nebėra.Ir taip kartojasi nuolat
Apskritai mano gyvenimas-kažkoks nesusipratimas. Ištekėjau tik baigusi vidurinę, nors dar prieš vestuves supratau,kad čia ne mano žmogus (jokio švelnumo,supratimo...nieko),bet išsigandau likti su pilvu ir niekam nereikalinga...Gimė sūnus.Kadangi jis nuolat serga,negaliu kaip žmogus įsidarbinti,nes į darželį eina max 5dienas,o paskui 3savaites gydomės ir taip jau 5metai (žinau,yra auklės,bet neįžvelgiu tame jokios naudos,kai VISĄ atlyginimą reikia atiduot auklei,o ir vaikas būna su svetimu žmogumi)...Neįsivaizdavau savęs studijuojančios,taip praradau 3metus,dėl kurių labai graužiuosi.Sutikusi buvusius klasės draugus jaučiuosi išvis nevykėlė,žmonės jau baigę mokslus ,dirba...o aš...nevykusi namų šeimininkė.Aplinkiniai galvoja "va kaip jai gerai,sėdi sau namie su vaiku,nedirba...vyras išlaiko" ,o kad kasdien save graužiu dėl to,tai niekam nerūpi,nes vis randa progą "užmest" kokį komentarą...Vyras irgi jau ėmė priekaištauti,kad nedirbu...bet kaip gali dirbt,kai vaikas ištisai serga...Sako,kad nesvarbu kiek dirbsiu ar 1dieną ar 5d,svarbu dirbt...bet kur rast tokį darbdavį,kuris laikytų tokį pavaldinį...?
Niekada nebuvau patenkinta savo išvaizda,o dabar susiradau daugybę naujų kompleksų...Atrodo,kad visi tik tai ir pastebi, todėl su svetimais žmonėm jaučiuosi nejaukiai...Neduok Dieve kažką ne taip padarau ar pasakau,nors ir smulkmena visai,bet paskui save dėl to graužiu,kad atrodžiau kaip visiška kvailė...Man atrodo,kad kiti žmonės tobuli,nedaro klaidų,nenusišneka...
Žodžiu,esu visiška nevykėlė...
Neimkite taip i galva, praies sitas gyvenimo laikotarpis, ateis kitas, po nupuolimo visada ateina pakilimas. Laukite, tikekite ir laime neutruks jusu aplankyti.
nėra su kuo vyno išgert ot bėda
QUOTE(lagita @ 2010 09 25, 15:34)
As siandien per skaipa vyrui guodziausi ,sakau ***** pinigu yra ant snapso ,bet nera su kuo isgert 
ir tikrai nesuprantu kaip cia taip yra nu pyktis ima ir ant saves ,kad artimu draugiu neturiu Desiu skelbima i vietini laikrasti -ieskau draugiu
