QUOTE(gluosnis @ 2010 09 27, 18:38)
Taip, buna tokios situacijos, kai zmogus niekada neturejes butent tokiu problemu, jas turi.
Tai keliones, buvimas ligonineje ir sveciuose. I sykstuma reikia ziureti placiau... zmogus sykstus, kai nenori dalintis savo ziniomis, savo meile... daiktai paskutineje vietoje. Kai mazai duoda, o gauti nori daugiau...
del kelioniu, ligoniniu, sveciu- noras gauti maksimalios naudos toje situacijoje.
Na ir žiūriu plačiau
Na grįžtant iš kelionių, paprastai žmogus galvoja apie savo artimuosius, draugus ir renka jiems pagal išgales dovanėles. Vėl, į svečius važiuojame irgi ne tuščiomis rankomis. Kaip ir kompensuojam tą šykštumą.
Su ligonine viskas kitaip. Čia papuoli ne savo noru, nes tau reikia, kad profesionalai tavo sveikatą paremontuotų. Arba gimdymo metu, jei viskas be jokių problemų, tai tik kūdikį priimtų ir pasirūpintų tavo bei jo sveikata. Čia ko gero būtinos dovanos. Ar ne taip? Kaip kitaip tą šykštumą kompensuoti? A? Bet gi tai visur materialūs dalykėliai ir jie nelabai gražiai žiūrisi dvasingumo plotmėje, juk materialumas toks negeras. Ar ne?
O mano nuoširdus ačiū, o mano malda už juos, mano pagarba jų darbui ... Gana ar tai visiški niekai?
Išryškėja vienas dalykas, kad esam tokie niekingi, kad nei vieno menkiausio žingsnelio negalime padaryti be "apsikiaulinimo" savo dvasingumui

Aš renkuose džiaugsmingą gyvenimą, gyvenimą, kuriame man gera ir neblusinėju iki skausmo savyje. Jei suklydau - atsiprašau, jei kažkas mano atžvilgiu suklydo - atleidžiu. Daugiau, tai ne mano sritis, tai Dievo valdos.
QUOTE(vaižgantė @ 2010 09 27, 19:01)
Na taip, juk jei už gimdymą dar užmoki, tikiesi išskirtinės priežiūros
Aš tai nemokėjau Lietuvoje ... šykštuolė esu

Va, Amerikoje kai susimokėjau, bet ir apšokinėjo be prašymo mane taip, kad žabtai atvipo iki žemės. Nors ne mažiau nuoširdžiai jiem pasakiau ačiū, ne mažiau meldžiausi ir kitaip buvau dėkinga
P.S.: Noriu perspėti. Skaitant mano žinutę, neieškokite ironijos, sarkazmo ar kitokių neigiamybių.