"nenormalūs" motinos ir sūnaus santykiai..

Na nežinau, ar tikrai ta "mamytė" jį taip ir laiko 10 metų?O gal jam taip geriau, gal jis visai nenori, tos draugės, kad nesikviečia ir nesupažindina
"Vaikelis" užsuka pavalgyt pas mamą, taigi draugei pasisekė, nereikia ruošti vakarienės Arba galbūt ji ir nenori tos vakarienės ruošti, o vyrams .....svarbu skaniai pavalgyt.Aš manau, jei draugė būtų norėjusi būtų senai padariusi tai ko nori.........tegul gimdo vaikelį....., nes manau, kad ir ji jau ne 18-likos, o tada ir viskas išsispręs .....
Koks čia prisirišimas, jis tiesiog .......dar neišėjo iš tėvų namų, o kada tai padarys , tai tik jų reikalas, gal jiems gerai gyventi taip
Aš pasakyčiau taip , aišku jei man jis būtų reikalingas, arba einam gyvent ir kuriam šeimą, arba lik pas mamytę ir tai būčiau padarius nelaukdama kol jam sueis 36 metai

Greičiausiai"vaikelis" nenori suaugti, nes taip patogu ir kitaip valdinga mamytė gali supykti. Reikėtų išsikvosti, ar labai valdinga mama. Jei valdinga-tai žmogus buvo "palaužtas" visokiomis savarankiškumo gesinimo programomis jau vaikystėje, jei mama nebuvo niekad valdinga, tai dar blogiau- čia jau kažkokia rimta asmenybės problema. Jeigu toksai "didelis vaikas" kam nors tinka, bet norisi keisti situaciją, galima surizikuoti ir nukeliauti pas mamytę savarankiškai. Gal pasiseks sudaryti bendrą "kūdikio" priežiūros planą. Taip įeina būsima marti ir sako:" svajoju būti tokia kaip jūs, virti maistą- kaip jūsų, jūsų sūnui suteikti jo vertą priežiūrą, kad jūs galėtumėte nors kiek pailsėti."
Ai, žodžiu užjaučiu, bet kaip sako meilė ir žaibas nežiūri kur trenkia.

O tai ką ji daro, jei 10 metų padėtis nesikeičia?

Šiaip, sakyčiau, kvailoka boba. Toookį vyrą rado Tokie vyrai žinai kokį pliusą turi? Ogi jie be bobos - nė žingsnio. Dresūra gera Pas mamytę pareina - ir pas tave pareis Nė pas jokius draugus alaus gert neis. Mamytės klauso - ir tavęs klausys... Tik va mamytės turi nebūt pašonėj

Vienintelis variantas, kaip supakuoti tokio tipo vyriškį - tai nejučia atpratinti jį nuo mamytės, ginkdie su ja nesusikonfliktuojant (susikonfliktuosi - bus nebe nejučia, netinka). Geriausia - išvažiuoti kuo tokiau nuo mamytės, tokiu atstumu, kur neprivažinėsi, o dar geriau - jei kasdien nepriskambinėsi Į užsienį... Nu bent į kitą Lietuvos galą. Įkalbi motyvuodama kuo nori, bet įkalbi - ir tada psio, dieds tavo, naudok pagal paskirtį Dabar tu jam mamytė, dabar tau neš algą, tavo kotletus garbins ir tavęs klausys. Kaip miela

Deja, daugiau niekas netinka, jokių kitų būdų nėra Nebent sulaukt, kol mama numirs iš senattvės, bet gali tekt ilgokai palaukt Ne 10 metų...

Aš tai dabar bėgčiau nuo tokio vyro ( beja taip ir atsitiko ) Nors atrodė kitaip prieš 5 metus
Nesamonė, kaip paskui ir šeimoje, žmona nežinau kelintoj vietoj, ir vyras gyvena tėvų gyvenimą, o ne savo.

tai tavo nuomone tokie vyrai yra visiškai nepataisomi?

vat, dar pamąsčiau, įdomu, kiek daug apskritai tokių porų būna?
ir kaip tos poros išsisprendžia savo santykius dažniau - išsiskyrimu ?
ar vis tik pasiekia normalų bendravimo lygį (t.y. nutraukiamas tas neteisingas motinos-sūnaus ryšys)?

įtariu, kad atvirkštinių variantų, t.y. kai tam neteisingam ryšy yra moteris, išvis nepasitaiko?

Mano tėvas buvo galpanašus, tik kiekvieną dieną pas savo mamą važiavo pietaut o ne vakareniaut.(per pietų pertrauką). Nematau ir nemačiau problemos. Puikus vyras ir tėvas. O jūs kai pasensit ar nenorėsit kad sūnus/dukra apsilankytų kiekvieną dieną?

Man atrodo kad santykiai nenormalus su mergina, o ne su mama. Na nereikalinga ji jam kaip žmona, tai ko pas tėvus vest?

nu, paprastai nereikalingų daiktų nenaudojam, gal per grubiai išsireiškiau.
juk su tais žmonėmis, kurie neįdomūs nebendraujam ar bendraujam mažiau, ar nutraukiam santykius. o čia - jis su ja ir 10 metų.
ar tikrai tuomet ji nereikalinga jam kaip žmona?
galų gale, ar supažindinimas su tėvais reiškia, kad ta moteris jau ir bus žmona

Ne, nereiškia, bet jei per dešimt metų NEsupažindinama, tai reiškia kad žmona ji NEbus.

O kam seksui vis kitos ieškot, jei po ranka yra Yra situacijų kai PRIVALAI but poroj (firmos baliai, draugų vestuvės, tt), na gal ne privalai, bet daug patogiau, tai ir laiko prie savęs, o jei ji per tiek metų nepabego ir apie vestuves neprašneko (kiek suprantu net kartu negyvena ) tai jis mano kad ji visko patenkinta ir jai ligiai taip pat patogu.

P. S. tik dabar supratau kad tikriausiai kalbi apie save. Draugę "naudojamu daiktu" vargu ar vadintum. Manau, iš tu Tavo žodžių galima sprest, kad pati supranti kas yra "naudojamas" ir kurie santykiai ne tokie kaip turėtų būt. Atsiprašau.

Žinau ir aš tokių pavyzdžių. Tiesiog turiu laimę kaimynų tarpe. Anksčiau gyvenau su tokiais kaimynais kaip motina+sūnelis, o persikrausčius į naują butą -vėl toks pat variantas. "Kūdikiams" greitai sukaks po 40 metų, o nuo sijono niekaip. Man atrodo, kad priežastis - valdingas motinos charakteris ir sūnelio nuomonės neturėjimas. Pirmoji kaimynė, kurios sūnelis ne tik panų, bet ir draugų tikriausiai nėra turėjęs, kažkada mane mokė, kad vaiką reikia mušti, kad motiną gerbtų. Aš manau, kad pagarbą galima ir kitaip užsitarnauti. Bet ji pasiekė, kad sūnelis nepakliūtų į blogas kompanijas, o dabar stebisi, kad niekaip panos nesuranda. Tipo labai jau išrankus, o tas matyt bijo žmonių, nes motina savo auklėjimu sunaikino asmenybę. O dabartinis variantas - griūk vietoj. Pradėjau įtarti, kad jie ten tikriausiai ir miega kartu. Vakarais pasižvigina, su apatiniais kaimynais irgi sutartinai kovoja - taburete daužo grindis. Jei kuris vienas šiukšles neša, kitas per langus mojuoja kaip prieš kokį žygį. Nu iš šono pasižiūrėjus atrodytų, kad jaunavedžiai. O infantilas "kūdikis" dar ir nemandagus baisiai. Bet čia tai tikrai motinos įtaka. Sakyčiau tokiom motinom iš viso negalima duot vaikų augint - natūraliausias žalojimas. Kažin ar sulaukus tokių metų žmogus dar gali pasikeist - kuprotą tik grabas ištiesins. O šiaip sakyčiau bėgt kuo toliau nuo tokių - vis vien pasauly yra tik vienas geras žmogus, o ir tas pats - mamytė. Kiti neegzistuoja arba labai jau tolimam plane. Tai jau prarasti visuomenei žmonės, kas liečia bendravimą su kitais. Kad kasdien užeina aplankyti tėvų, tai gali būti dėl daugybės priežasčių, juk gali ir gyventi šalia, darbas netoliese, produktų atnešti. Bet kai kartu gyvena ir daugiau nieko nemato - sakyčiau nenormalu.

hmm ... idomi mintis. ne apie save.
tik neitin vykęs palyginimas pasipainiojo "po ranka".
ir dar neturėjau omeny, kad draugė=daiktas

rašei, kad ji apie vestuves neprašneko.
pagalvojau, įdomus topic'as diskusijai gautųsi a la 'ar normalu , kad moteris pasiperša vyrui'

Džiaugiuosi kad suklydau

Nereikia pirštis, bet savo pačios ateitį moteris turi teisę reguliot. Bet po tiek laiko tai nesvarbu. Norėtų- seniai vestų.

Šiaip vestuvės per prievartą (psichologinis spaudimas, "neplanuotas" neštumas, tt.) nėra gerai, visvien gerai nesibaigs. Bet aukot savo gyvenimą irgi nematau reikalo, nebent jai pačiai šeimos nereikia.

Viena iš priežasčių gali būti - prasti motinos ir jos vyro santykiai. Tai yra iš šono gali atrodyti, kad santykiai geri, bet jie pilnai motinos nepatenkina, jos neužpildo. Ir motina bijo paleisti sūnų, nes jei jį paleis, susidurs akis į akį su savo problema - ji liks tik su vyru ir jai teks spręsti tą problemą. Gali būti, kad atsivers dvasinė tuštuma kuri yra tarp sutuoktinių. Nepaleisdama savo sūnaus ji taip bėga nuo savo problemos - santykių su vyru ir nesiima jos spręsti.