Sveikos,
Mergaitės.
Negaliu apsakyti, kaip džiaugiuosi, kad sukurta ši temutė. Ją jau skaitau nuo pat pradžių ir vis žadu ateiti ir atsinešti į Jūsų pavėsinę kažką gražaus, kad džiugintų akį ir niekaip negaliu išrinkti - atrodo ir tai ne tas, ir tai ne tas. Dbar jau kaip ir žinau, bet nebemoku įkelti iš savo kompo

Tai nutariau vis tik nebelaukti. Atsinešiu kitą kartą
GABIJA 
- AČIŲ tau už nuostabų kampelį sielos atgaivai, vilčiai ir gyvenimui.
***
Girdėti žodžiai - " 50% gydymo ir 50% gydytojo ir ligoniuko pastangos, susišnekėjimas, tarpusavio supratimas ir požiūris į viską , kas vyksta..." Ir labai tikiu, kad ypatingai svarbu, kaip liga priimama paties ligoniuko ir artimųjų...
Kai prieš 4 metus aš sunkiai sirgau, begalinį laiką ligoninės reanimacijoje, palatoje po operacijos, nesibaigiančių tyrimų virtines po operacijos, išvados laukimą palengvino tikėjimas ir malda. Į tai mane dar labiau pastūmėjo atėjęs kunigas, kuris paklausė kaip laikotės, o aš pralemenau - "bandom laikytis". Jo žodžiai buvo - " tu per mažai tiki, patikėk labiau - iš širdies, o ne iš proto...iš širdies tiesiai į Dievą..." Ir tada many kažkas persivertė... Išbridau...
O dabar iš mano mamytės perliukų ( ji turi krūties onkologinę ligelę IV st.) - nuėjom pasitikrinti skydliaukės pas tokį arogantišką daktarą, kuris sužinojęs mamytės ligelę iškart pakeitė kalbėjimo taktiką ir paklausė " o kokios prognozės?". O mamytė atsakė " Geros" , nors ir žinojo savo stadiją ir vyko gydymas
***
Žaviuosi
Gabija, kuri sugebėjo perlipti per save ir pradėjo gydyti savo sielą , kuri pasirinko neabejotinai jai padedantį būdą atrandant ramybę ir kitokį sveikimo kelią. Ir tikrai tikiu, kad jai jis ypatingai tinkamas ir padės...