Pykčiai su vyru

na pasakysiu kaip yra pas mus.siaip esu laiminga aisku visko buna bet kai jauciu kad yra sunku per daznai pykstames tada vaziuoju i lt savaitem ar dviem.kartais reik pailset vienas nuo kito,ir suveikia ,kaip gryztu viskas vel grazu.nu mums taip buna karta i puse metu i metus.

Pagaliau radau tai,ko ieskojau.. puse dienos ieskau,kur sirdi islieti galeciau,nes dar iki dabar gerklej guzas asru stovi.. Nors puse dienos prablioviau.. Mano vyras toks pat,kaip ir pirmoji kolega pasakojo.. Viens prie vieno... Net nera ka pridurti.. Siandien toki komentara isgirdau,atseit vis prie kompo sedziu,arba,kad nesinervuociau,nes viskas dukrytei pereina(maitinu krutimi). Taip,sedziu,nes nera kam daugiau issipasakoti.. Ir negaliu nesinervuoti,nes istisai esu ignoruojama. Kai bandau pasipasakoti,jis net neatsisuka i mane isklausyti.. Jei jam neidomu kas man darosi,tai bent is mandagumo galetu... Kenciu,bet skirtis nenoriu.. Mazytes gaila... Pati augau be tevo,todel nenoriu,kad ir dukryte be jo augtu..

A ka skyrybos lygu mirciai ??? vaikas tevo ne neteks jei tevas nenores to .. o jums kazin ar verta kankintis... as tikiuos vyras pats greit pades taska.. jie tiek kantrybes neturi kiek moterys

tu dabar jautresnė, jis nenori to suprast, nes vaikutis namie, tu jautresnė, nervuotesnė,dauguma vyrų yra bejėgiai tokiose situacijose, gi jie-silpnoji lytis. jei turi savy jėgų-nebekreipk į jį daug dėmesio, tuo labiau į jo ignoravimą, nematyk to, susirask kam kitam išsiliet: ar čia, ar mamai, ar draugei, ar tieisog popieriaus lapui. pykčiai su juo tau nepadės. aš neseniai tokius dalykus išgyvenau ir jei man kas būtų patarę, elgtis taip kaip tau sakau, seniai būčiau išsivadavus iš tų apnčių. tą supratau vėliau, dabar nesiguodžiu b, neprašau supratimo ir t.t. ir kažkaip viskas apsivertė aukštyn kojom, dabar pats ateina, pats klausia, pats viską padeda. aš tieisog radau nišą, kur galėjau savo sunkumą sudėt, jis nebematė manęs verkiančios, nebegirdėjo prašančios ir t.t. jam pasidarė keista, aš tapau už jį stipresnė. o maitinančios, neseniai pagimdę mamos yra pačios šauniausios, apčios gražiausios, pačios pačiausios pamatyk save pati, išgirsk save, paanalizuok ko tau reikia, kuom gali užpildyt spragas tų trūkumų. beprasmis laiko gaišinima sprašyti pas vyrą dabar supratimo. jis TIKRAI nesupras tavo savijautos, ne sniekada to nejaus, nepatirs. man ir sakydavo, ad sėdžiu prie pc, kad nervuojuosi ir t.t. pergyvenau, verkiau, prašiau-0 emocijų. persilaužiau. tegul pamaniau, ne mano reikalas kad jis bukas. ir toliau sėdžiu prie pc,čia pabendrauju, čia pasiguodžiu, čia nusiraminu, atradau save rankdarbiuose iš naujo, ką buvau atidėjus šonan, palepinu pati save kava, karšta vonia, gražia daina, šokoladu. visa tai pamatęs jis pasikeitė, apstebėjo, akd AŠ GALIU. nebereikia prašyt apkabint, apkabina net per daug, nebereikia prašyt kavos, ir taip padaro. dabar tau toks laikas. išmok išgyventi pati, tada priimsi sprendimą, reikalinga stau vyras ar ne. tada pamatysi, pasikeitė jis, ar ne.

Taip tikra tiesa, nors aš nesu mama, bet ši situacija dėl santykių su vyru labai artima. Niekaip nesupratau, kodėl vyras negali suprasti, atjausti, nusisuka šonan ir žiūri kaip į raganą, ko tu maždaug čia nori? Ir tik dabar pradedu atrasti, kad jie sunkumų nesupranta ir nenori suprasti, reikia pačiai tvarkytis. Žinoma, yra visokių vyrų, bet su manuoju būtent taip, kad turiu neverkšlenti ir susidoroti su savo silpnumo akimirkom pati. Puiku, kad dalijatės patirtimis, nes tiktai kartais moteris moterį geriau supranta.

mazge1979,aciu Tau uz tokius grazius,prasmingus zodzius. Meginsiu taip elgtis.. Bet kita vertus,vyras juk arciausiai nei bet kas kitas,tik jam galima patiketi tai kas guli ant sirdies... Bet tikriausiai per naiviai tuo tikiu...

ir man atrodė, kad jis arčiausia, jis brangiausias, jis padės...deja, jie nemoka padėt, ne visi, yra išimčių, bet dauguma nemoka, nesugeba ir pasimeta tokiose situacijose. ne naiviai, tiesiog tau to reikia, tu juo pasitiki, o kad dar labiau nenusiviltum susidėliok savo mintis, išgyvenimus, būk stipresnė. jis pastebės arba, kad ir kaip gaila, bet ne. tokios situacijos, toks laiakas parodo koks žmogus, kiek jis gali padėt. tieisog gal jis to NESUVOKIA. padėk jam tai suvokt. palik jam vaiką, pati pamiegok, prie sm pasėdėk, tegu pyksta, koks tavo reikals, čia jo bėdos, jei supyks, juk vaikas abejų ir niekur nėra parašyta ar nustatyta, kad tik mama augina, prižiūri vaikus. maniškis mėgino kažkaip išsisukt iš šito, nepavyko. kai jau be jėgų būdavau, palikdavau nakčiai vaiką jam, bent tiek, kol nemaitinu ir numigdavau, ne mano bėdos, jei b supykdavo. neišsimiegos? Dieve mano, tik tegul nepradeda. yra dalykų dėl kurių tikrai nemiega ir nieko, nenumiršta. apsišakoja vieną, kitą kartą, paskui nurimsta, o jei nepatinka yra durys, gražiai pro jas išeina, jas uždaro iš kitos pusės ir velniai nematė bejausmių, nenorinčių šeimos žmonių.

jis dirba 8val, tai ir tu tiek dirbk- pasidirbk namie darbus, iki 5vakaro, ko nespėjai- sorry- darbo laikas baigėsi... pagaminai valgyti- nenori- nereikia, norės- pasišildys..savaitgalis- išvis kokią dieną nieko nedaryk- na minimaliai- paklaus kodėl?-"man irgi laisvadienis"..
sako, kad nieko neveiki- tai ir neveik.. išsinėrė vakare iš drabužių ir numėtė, kur nepriklauso, na kol nepasieks skalbinių dėžės- skalbiami nebus..
kalbėti sunku, nes jie nesuvokia KAS tai per veikla- namų ruoša.. jie reikia rodyti- tiesiog rodyti.
neišnėšė šiukšlių- imi kitą maišą, ir taip kol jos neišsineš...
indus purvinus į spiontelę sukrovė? į tuos pačius ir paduok.. ir taip toliau.. blogiau nebus

ir taip tiesiog pažemintum jo ego, nes jis priims tai kaip savo nevykiškumą ir atmuštum paskutinius noro kažką nuveikt likučius nu padarė- padėkojai, pagyrei.. jei blogai, jam nesant pasidarai, kaip turi būt


o ko tikėtasi? uoj, vargšiūkė, so despotu gyveni, še balioną?
tokie būtų mieliau, ane?


tai parodyk palik vieną dieną nieko netvarkius.. perženg per visus "geros žmonos" principus ir palik viską kaip jis palikęs.. pamatys tada

+2010 06 16, 21:38-->
o kas draudžia štai taip pasielgti santuokoje, kodėl tylima, kaupiama, leidžiama save žeminti, o paskui "BUUUUM" "tu niekšas, toks anoks...", nors vyras gyvenime nėra net girdėjęs apie tai, kad jai kažkas blogai.... o "šuniuko žvilgsnio" jie nesupranta- reikia tau ko nors- paprašai, ir palieki taip, nebesliūkini paskui, nemaldauji- tiesiog..


štai nuo jų buvimo taip arti šalia ir vertėtų pradėt žvelgt į situaciją


todėl bet kokiu atveju moteris privalo turėti bent kokį pagrindą po kojom


ir palikčiau juos ten drybsoti, jau kupranugario nevaidinčiau.. gaminu- pagaminsiu ir jam, nenori- nereikia..ir t.t.


jam ne neįdomu- tiesiog, jei pasipasakosi, jis norės padėt- negalės->pasijaus beverčiu.. jie neklauso ne todėl, kad neįdomu, o todėl, kad negali padėt.. čia mes- mergiotės, galim viena kitą išklausyt, per galvą paglostyti- jie kitaip mąsto- nedarykit iš vyro draugės


ne kartais.. ne kartais

Pasipasakosiu ir as. Reikia patarimu, is sono, kad kas pazvelgtu. Tikiuosi viska suprast pati, bet ... nesugebu.
Mes su vyru pykstames del dvieju dalyku: 1 - pinigai, 2 - mano mama. As siuo metu nedirbu, kadangi vyra issiunte dirbt i uzsieni, isvaziavau su juo. Taigi, maistui daznai jo prasineju pinigu. Jis man duoda po 40 lt, kartais po 100. Bet na kiek uztenka, po poros dienu vel prasau. Yra karta daves man smaulkmenom 200 lt, bet maistui jau baigiu isleist nes neuztenka. Jei kartu i parduotuve nueinam, pyksta kad vaiui sureliu perku, tipo nesuvalgys, ismesi lauk. Buna taip kartais, kad maisto galiuka ismetu, bet ne visada. PAskutini kart pasake - nupirkau tau batus uzvakar, tai jo dabar sakai, duok pinigu mesai, - ateis sestadienis ir nupirksiu. Na, o buvo antradienis kai paprasiau. Zdziu klausimas - kaip jus gyvenat, kaip pinigu paprasot, ar visai saaitei is kart prasys, bet itariu, kad neduos, nes nepasitiki, galvos, kad kazko prisipirksiu.
Kita tema, tai jam nepatinka mano mama, nieko cia nepadarysiu, ji tiesiog myli anuka, dziaugiasi juo, perka zaislus, drabuzius, isada pabuna kai reikia, iseina is darbo del manes, nors ir nakti atvaziuotu. O jam nepatinka, nes lenda i musu seima. Kai pasakau, kad vaziuoju tevu aplankyt (jau 2 kart jo nesiveziau), tai tokia mina, kaip kad pasakyciau, jog pas kita berna iseinu. Kaip juos sutaikyt ar priverst bent jau, kad jis ta savo isdiduma kazkur pasleptu.

Nu rupus miltai,tie vyrai! Ir kaip jiems ikalt i makaule kas yra darn seima!? Kaip issaiskint,kad reikia abiem stengtis,kad visi butu laimingi,patenkinti vienas kitu,kad galu gale ir nesuprastu,tai bent uzjaustu..

pinigų niekad nereikia prašyt, nes jo pinigai visi paskirti paskolai , mokesčiam ir benzinui, mano viskam kitam, jei mano baigiasi, o jis jau gauna, visada duoda, daugiau aš linkus neduot, neišlaidaut, bet problemų nėra dėl šito.
dėl tėvų taip pat. kai kišasi per daug, mokam pasakyt, bet proto ribos yra. pas mus yra kitokie pykčiai, kurie labai labai mažėja po paskelbto ultimatumo: arba graži šeima, arba gyvenam kas sau, kam vienas kitą nervuot.

tavo situacijoj, ieškočiaus darbo, o su mama bendraučiau tikrai tiek, kiek noriu, jei tikrai mama elgiais normaliia. jo bėdos jei jis nemokas to priimt. o jei išdidumas didesnis už jį patį, tai jo poelgiuos to nematyt. ir dar, valgyt sau ir vaikui visada turėčiau už ką nupirkt, ne spasitaupyčiua iš jo duotų, o jam gaminčiau iš to, kas lieka, jei mažai, tegul nuperka daugiau.

Ir kam save eikvoti tokiems vyrams na ka, kelerius metus pakentesim, paverksit, o paskui jis jus paliks