Pykčiai su vyru

O as maniau, nejau as viena tokia, su kuria vyras nesikalba, praeina kaip pro medi, amzinai priekaistauja, kad viskas padaryta negerai... O pasirodo visos cia kalba kaip apie viena ir ta pati asmeni... Man labai patoko mazge1979 pasisakymas, kad viska isliet reikia bet kur, tik ne jam. Gaila per velai tai perskaiciau.
Va sedziu dabar prie pc, nes uzmigt negaliu, siandien vyriskis labai graziai pasiunte ant triju raidziu. Pasiemiau keleta daiktu ir isejau pasakiusi, kad likusius pasiimsiu rytoj... Bet as taip nenoriu skirtis... priesaika prie altoriaus sakiau ne siaip sau. O is jo tikrai nebesulauksiu malones, net nesisneka su manimi, net nesiklauso. dar penktadieni sakesi milintis, o siandien pasiunte. Ir vien uz tai, kad vakar grizau nakti, vaziavau 4 valandas, susaliau, kadangi automobilis nesildo, o plius kiaurai viskas pucia. grizusi neradau jo namuose, kai paskambinau sakesi miegas ir kai pasakiau jog taves namuos nematau pasisake, kad geria pas pussesere, buvo nemenkai isgeres, sake, kad nori pas mane pargrizt ir kad turiu jo atvaziuoti, o jam pareiti tebut truke 10 min. o as visa susalusi ir pavargusi pasakiau, kad tikrai nevaziuosiu, kai baigsis balius issimiegosi ir pareisi, gi zinojau kur yra ir nemaciau nieko tragisko. Grizo ryte visas piktas, apreke ir pasake kaip graziai susirasem, taip graziai issirasysim. Nusterau vietoje ir paparsiau gal pirmiausia pasikalbam ir apsprendziam viska, o tada jis graziai pasiunte, neliko nieko kito, kaip tik susirinkti daiktus...

kol darydavau kaip jam reikia ir del jo, tai budavo viskas pasakiska, bet kai prireikia man kazko tai prasideda chaosas, dyrbu tik 0,5 etato + mokausi. aisku atlyginimas mano tikrai menkas, bet vis centas i kisene.
Pas mus nera bendro biudzeto, skolose paskende ir nei truputi nepajudejom link ju atidavimo, gerai, kad bent ne bankui skolingi, gali lukterti. ir kai tik uzvedziau kalba apie bendra biudzeta, eilini karta apstauge " pamirsk, kol neuzdirbsi tiek kiek as jokiu bendru pinigu buti negali". O man tiesiog rodos, kad bendrus pinigus lengviau tvarkyt, galima tada viska suplanuoti, kiek kam reiktu isleisti, taciau to nera...
Gerai bent kad vaikuciu neturim, tuomet manau visai prapulciau. Bet kaip istverti skyrybas? Ar kaip sutvirtinti seima? Kaip istatyt viska i vezias? Klausimu milijonas, o atsakymo nerandu nei vieno...

prirasiau tiek visko, dar daugiau neisrasiau, bet siek tiek palengvejo pasipasakojus, o gal ir patarimo sulauksiu gero. Gaila, kad mazges1979 patarimas mane pasieke per velai...

Ziauru ir tiek.. bet kaip leidies taip ir elgiasi

Jus paziurekit filma "Brilijantine ranka"ten viskas parodyta ,kaip zmona gali graziai viska issiklausineti vyro .Epizodas kur pagrindinio veikejo zmona klausia dviem skirtingais tonais:skazhy ,at kuda u tiebia pystaliet i diengi.
Nemokesit prieiti prie vyro-rietenos garantuotos.
Papildyta:

Tai tu tik dziaukis ,kad nera vaiku .Nepergyvenk ,ne karo metas ,vyru daug .Negyvenk su vyru vien tik del to ,kad jam taip patogu .

Nu chamu chamas!!!!!!!!! Gerai,kad nors rankos nekele!!!!! Isivaizduoju kaip tau turetu buti sunku.. Gaila,ka djis priesaikos nesupranta taip,kaip tu ir to nevertina... Bet manau teisingai padarei,kad isejai... Issiskirsit,kuri laika bus sunku... Bet juk laikas visas zaizdas isgydo.. Stiprybes tau visa tai istverti..

teisybe, ne kitaip... Persistengiau lepindama... Na bet is jo tenorejau, kad matytu ir mane, ne tik nelemtus savo kompiuterius. Nes mat apie tuos aparatus jis gali kalbet ir visa nakti nesustodamas, bet tik uzsimenu apie namu buiti. sakes! iskart miego uzsimano ir sako nebludyk
Siandien jis manes atsiprase, sako nepyk, buvau pagiringas, graziai atsiprase (nors ir be geliu ) ... Na taip, kai jam pagirios jis labai sunkiai serga, o as mat jo neparsiveziau puskilometrio, teko grizt ryta pesciomis per salti ir skaudancia galva. Pasimaisiau ne vietoje ir ne laiku. Pykti ir isliejo. suteikiau antra sansa ir jam ir sau. norisi sulipdyt seima ir apsislifuoti, nes issidraskyti visada galima, o plius ir ne taip ilgai slifuojames tik geri 3 metai.
Beabejo visi kaip vienas kartojo, ne karo metas, vyru bus, bet anei kaip neisivaizduoju kito, net nupurto. o dar zinant tokiu atveju, kai merginos palieka savuosius, veliau gailisi tai padariusios, nes ir naujasis ne ka geresnis.

O prie viso to, nusivyliau ir mama, kai reikejo palaikymo, tepasake tiek, daryk kaip jaucia sirdis, o siandien per klaida gavau jos siusta sms ne man, bet apie mane, tai buvo man smugis, kaip taip galima savo dukteri smerkti, niekaip nesuprantu... Vienintele sesuo mane tepalaike is burio artimuju. Va tokiais atvejais ir supranti, kuo gali pasitiketi.

Nesupyksiu merginos jei pasakysit jog kvailai elgiuos, man labai svarbi bet kokio zmogaus nuomone, o jei tas zmogus patyres kazka panasaus ypatingai

O ka cia sakyt... tavo gyvenimas tavo rankose-ka nori ta darai

[quote=Aidutea,2010 12 14, 17:55]
Zinai, kai pykstuosi su vyru, prisimenu viena bendradarbes pasakyta minti. Ji sake, kad kai buvo nesenai vede, kokius 5 metus riejosi taip, kad mintyse ji skirtis norejo su vyru labai daznai. Bet, praejo laiko, subrendom, apsislifavom ir dabar didziausias problemas issprendziam graziai, tiesiog ramiai pasikalbeje.
Tai as vis tikiuosi, kad ir mes daaugsim iki tokio periodo. Gal ir jums tereikia susigyventi. As jau daugiau nei 10 metu stengiuosi, tad tau tikrai dar nera eviltiska. Laikykis. Daryk taip, kad butum laiminga tu ir biski laimingas jis:)

Zinot, mane labai Paradoksuales foto ikvepia. Ziuriu ir galvoju, reikia ir man but tvirtai, nepalauziamai, siek tiek pasikelusiai. Uzkniso tupinet, sokinet, rinkti zodzius. Gaunu uz tai aciu, bet ir problemu prisidarau.

suteikdama antrą šansą, nepamiršk, kad tam šansui turi būt ir sąlygos, kitaip žmogus pajus kad vėl galima taip elgtis, kad šansas bus ir trečias, ir ketvirtas...
dabar mano vyras, kai aš darbe, jis dirba pamainom, aš dienom, būna su vaikais, padeda man namų ruošoj, keliasi naktim, aš galiu pamiegot, auklėja, moko vaikus kartu su manim, tariamės ką pirksim iš ko atiduosim skolas ir t.t. jkių tralių valių. nukrypimų būna, bet akm jų nėra. kaip bus, nežinau. šiuo metu gerai. toks mūsų susitarimas, arba kartu, kaip šema, arba atskirai negadinant vienas kitam gyvenimo. jei matau, ajam jau ne ta diena, aš nelendu į akis, jei man kas ne taip, jis patyli. pasipykstam, bet palygint su anksčiau, tai juokas dabar. bet tam reikėjo ne jį pakeist, o pakeist man save. vietoj ilgų aiškinimų, kaip aš norėčiau, aš pasakau trumpai, ko noriu ir paklausiu ko nori jis. nuomonės dažnai dvi, iš jų darom bendrą. kai jam būsiu nemiela, jo nekankinsiu, tiesiog negyvensim, išmokau gyvent taip, kad išgyvenčiau viena. sunku, bet toks gyvenimas. jei savim nesirūpinsim, nepadės nei gražus aplinkinių žodis, nei laukimas kad kažkada....arba dabar arba niekad. jei nors per milimetrą pasislenkama į priekį, jau gerai, jei vis stovima vietoj, reikia jau mąstyt. tiesiog reikia susivokti, ko mes norim iš gyvenimo, kas mums užaugina sparnus, neša sėkmę. jei du žmonės negali gyventi kartu, kam lipdyt, kam lopyt tai, kas neskirta, anksčiau ar vėliau tai pasimato, tik būna jau vėlu, tai kam gadint gyvenimus? o skyrybas reikia suvokti ne kaip kančią ar nelaimę, o kaip dviejų žmonių išvadavimą į laisvę, laisvę kuri tuos žmones augina. jei man pasakytų, kad bendra buitis bus tada kai aš uždirbsiu tiek, kiek jis, tai aš pasakyčiau, kad tada bendros buities nebus, nes man nereikia vyro, kuris tesugeba uždirbt tik tiek kiek aš, kadangi aš sugebėjau tobulėti tiek, kad tą atlyginimą padidinčiau, o jis taip ir liko ten, kur ir buvo.
saviškiui nebeseku "moralų", neaiškinu kas būtų jeigu būtų.o kam? beprasmiška. vistiek taip nebus. man jis niekada nesakė, kiek kuris turim uždirbt. kadangi uždirbam panašiai, tai ir buitis bendra. aš neesu tarnaitė, aš esu moteris, mama, žmona. gyvenam namuose visi, valgom visi, tai ir gaminam visi, tvarkomės visi. neskirstom darbų. tieisog reikia susivokimo, ko mums reikia? ar besiaiškinant pasiekiami rezultatai? nemėgsta vyrai tų moralų, per silpni jie jiems, juos tai žudo, siutina, nes visa ką mes sakom yra tiesa, žiauri tiesa, kurią jie suvokia, bet ne visada pajėgia iškart pripažint. norint kad šeima išliktų, ji turi būti šeima, nereikia žemintis, kad ji pasikeistų, nereikia tyliai kentėt ir laukt. reikia pasakyt vieną kartą ir tvirtai, bet sakyt tada, aki tas tvirtumas bus tikras, kitaip liksim nesuprastos.
prieš norėdama "auklėt" jį, auklėk save, matysi rezultatą.čia iš patirties. tai daro mus stipresnes, gražesnes.

bet ar visada mes teisios? Labai daznai ir vyrai buna teisus. As kiekvienoje situacijoje be savo nuomuones matau ir jo, ir pateisinu abi puses. Tada ir sunku, nes atrodo ir as ir jis teisus. O nuomuones visiskai skirtingos.

taip, dažnai būna dvi nuomonės, taip ir turi būt. ir požiūriai į visus dalykus gali būt skirtingi. tik kažkaip norisi, kad taikytųsi abu vienas prie kito, o ne vienas visada.

Visų pirma tai man čia į šeimą iš viso nepanašu. Vyras akivaizdžiai negerbia ir nevertina savo moters. Man taip pasakytų.....tai jaučiu būtų paskutinis jo pasispardymas
Neparsivežė matai girto iš baliaus, tai ryte jau skyrybos. Vienu žodžiu, vargu ar tokiam vyrui verta tą savo gerumą rodyti. Pasiuntė ant trijų raidžių, tai kai bandytų kalbėtis, ir pasakyčiau, kad "dabar aš nuėjus ten, kur tu pasiuntei", kad žinotų, kad bele kokiais žodžiais irgi negalima mėtytis. Iš pradžių žodžiai, paskiau veiksmai, o dar vėliau - ir įpročiai, ane.
Gerai, kad vaikų nėra, tikrai lengviau tokį....(net nesiverčia liežuvis jo vyru vadinti) pastatyt į vietą. Sėkmės.