[quote=braimike,2010 09 26, 18:24]
vaikai gyvena su motina....o motina kaskart prisneka visokiu nesamoniu apie mane,nors nera manes ne maciusi...aiskina jiems kad as noriu atimt is jos vaikus ir panasiai...mazasis kai susitinkam pirma diena net nesneka su manim...pastoviai turiu but "budejimo " rezime...ir nepadaryt ar nepasakyt ko nors kas jiems nepatinku..nes tevas supyks arba motinai pasakys ir tada as problemoj.o tevas lepina juos baisiausiai...nes nemato daznai...tai jie ir vienoj lovoj su mumis guli...o jeigu as noriu iseit ant sofutes miegot...draugas supyksta...buna kad vaikai ziui man i akis i daro kanors bloga...ir tipo as tuiu tylet...nes jei jam pasakysiu tai ale skundziuosi...man nebera kur detis...nezinau ne ka daryt...taip liudna ,kad kartais tiesiog noriu susikraut lagamina ir ji palikti...nors labai labai ji myliu...
na manyciau tikrai neturetai nusileisti ir siek tiek tiem vaikams parodyti kad ir tu turi kazkokia vieta namuose... man tai dzin jei kam atrodo kad skundziuosi ar pan., tegul sneka kas ka nori...bet as is karto saviskiui pasakiau kad nesitaikstysiu su vaikelio fanaberijom, tai buna visko ir pasipykstam ir kartais graziai pakalbam... matau kartais nori isvest mane is kantrybes, todel isvis tyliu, nesakau nei zodzio ir apsiramina... sunku taip gyventi, man taip pat kyla tokiu minciu, bet cia tik vaikas ir jam atrodo kad tete yra tik jo ir daugiau niekeno, tai tegu sau taip ir mano, o mes suauge neturetum nusileisti iki tu vaikelio protelio logisikai pagalvojus, tik kad va jausmai padaro kitaip