Nežinau aš
Neturiu nuomonės ta tema, o jei pradėčiau galvoti, parašyčiau labai daug, atsibostų skaityti
Manau, kad yra kažkokia riba tarp jaunų ir jau pasiruošusių motinystei, bet vėlgi galima daug diskutuoti, nes viena būdama 18 metų geriau susitvarko su vaiku ir jį labiau myli nei ta, kuriai 35 ir ji nežino ką su tuo vaiku daryti, kurio ji net nenorėjo, manau, kad žmogaus protas neskirstomas į metus, taip, kad čia labai plati tema, kas lygu vienam, kitam gali būti dar labai toli..
O kalbant apie save, tai man 22 dabar, jei viskas gerai, žirniukas pasibels sausį, o vasarį man 23, viskas taip pat, kaip ir mano mamai

Tai aš tarkim, nesijaučiu jauna motinystei visiškai, labai laukiau, daug domėjausi apie visą šitą reikalą jau senai, ruošiausi ir psichologiškai ir dvasiškai ir fiziškai ir su vyru daug diskutavom ta tema.. priėjom išvados, kad jau galim pamėginti, nes žinojom, kad ilgai gali keliauti stebuklėlis.. bet iš trečio ciklo mums pavyko

Taigi, jaučiuosi subrendusi būti mama, prisiimti atsakomybę už dar vieną žmogų ir nesijaučiu jauna, ar nesubrendusi

Tik labai jaunai atrodau, kaip ir rašė kažkuri mergina, atrodau kaip 16-kos