QUOTE(e_vaida @ 2010 07 05, 16:31)
Tikejimas moksle nera tikejimas, kaip po toks o laikymas vienokio ar kitokio dalyko (pvz aksiomos) teisingu. Tai nereiskia kad tikima, kad tai yra absoliuciai teisinga visur ir visada. Tai laikoma teisingu tik tam tikrose ribose, teorijuose, modeliuose, ir/arba iki tol, kol surandamas tam paneigimas/papildymas.
Toks "laikymas teisingu" yra reikalingas pagrindas teorijom statyt, kurios veliau turi but patvirtinamos/paneigiamos eksperimentiskai.
Zinoma, yra tokiu mokslininku kurie is mokslo padaro dogma, o tada tai jiem tampa dar viena religija. Pastarieji susidure su tuo, ko negali paaiskint paskui sako: "Sito negali buti".
Cia jus puikiai aprasete paradigmos savoka - mokslas egzistuoja kaip tam tikru poziuriu sistema (pvz. Niutono mechanika), per kuria ziurima i visus reiskinius iki kol moksla istinka krize ir ivyksta revoliucija (tokia, kaip Koperniko sukeltas atradimas - zeme - ne visatos centras, tiesa sakant aciu Dievui, nes tam centre mes pasirodo ir neisgyventumem)
Tokiu budu tiesa moksle yra tik salygine, egzistuojanti prie tam tikru, ribotu salygu. Kaip pvz. nera isvis tokio dalyko kaip tiesiaeigis judejimas - nes zeme nera plokscia, taciau Niutono deka formule turime.
Mokslas susiduria su daugybe problemu - empirinis pazinimas (istrokstama tada, kai truksta vandens) ir teorinis pazinimas (troskulio mechanizmas dar nepaaiskintas) - kertasi su kasdieninemis, rodos akivaizdziomis tiesomis ir privercia syptelti pries jo bejegyste. Su analize moksle atrodo viskas tvarkoje (analizuojant suzinoma labai daug informacijos, kartais tiek, kad ji vadinama "siukslemis", kuri net neveda ant kelio, kad priartet i uzduodama klausima, o uzduoda dar daugiau klausimu). Su sinteze moksle situacija taipogi sudetinga. Apjungti duomenis ir prieiti prie vienareiksmisku isvadu - vos ne utopija. Pvz. fizikos desniai, kuriuos mokomes kaip pagrinda mokykloje - negalioja biologijoje (tam ir kuriasi tokie mokslai kaip biofizika,biochemija, biokibernetika....). Isiena, kad turim mokintis daug neteisingu dalyku, tokiu, kurie egzistuoja tik "idealiajame duju inde" ir pan.
Dar yra toks juokas surikiuojant mokslus pagal sudetinguma - matematika - ikandama visiskiems durniams, fizika - jau ne tokiems, nes reikia ir matematikos, chemijoj - prasideda protavimas, biologija - jau sudetingiau, o istorijos isvis neduota niekam suprast ir aprasyt kazkokiais desniais. Taip, kad kliautis vien mokslu...
Beje, atrastas ir kompiuterinis virusas, veikiantis genetinio algoritmo pagrindu, tai mano juokas del kompiuteriu evoliucijos pasirodo gali but rimtas
Papildyta:
QUOTE(Good_girl @ 2010 07 06, 12:55)
Net Romos popiežius jau evoliuciją pripažino kaip faktą, atsiliekat
reiketu skirti terminus - evoliucijos mechanizmas ir evoliucijos teorija. Evoliucijos teorija pripazista, kad turi silpnasias vietas, tik reiketu i jas zvilgtelt. Tose vietose ir vyksta diskusijos. Siandiena yra evoliucijos religijos diena - mastantys kitaip, vadinami idiotais ir senesniais laikais butu deginami ant lauzu. Kazkur girdeta, ar ne? O muziejai, na taip, zinom - kaukoles ir visa kita. Apie samones evoliucija ten neradot nieko? Tai yra ar nera samone pas zmogu?