QUOTE(Čili @ 2010 09 15, 19:40)
nu nesuprantu niekaip, kaip ta pati gydytoja taip skirtingai visiems..

Mus gydė tik lašiukai į nosį, temperatūrą numušėm su paracetamoliu ir po poros dienų jau leido eiti į procedūras, jokių antibų...
Nu aš tai nuo Grigaliūnienės pakraupusi esu

Kitais metais jau žinom, pas kurią gydytoją važiuosim, o šita tai...

Procedūrų nepasakyčiau, kad turėjom daug, pirmą savaitę iš vis bim bam, gale irgi. O intesnyviom dienom iki pirmos val. viską būdavom praėję, su tarpais ir kavos mamai atsigerti, ir multiką kitą mažiukui pasižiūrėti, gal būt tikėjausi daugiau. Kadangi mes buvom pirmą kartą, tai dar tik formuojamės nuomonę apie viską, kas ir kaip. Bet palyginus, kiek pagal ligonių kasas turėjo kokių procedūrų būti, tai tada taip, gavom daug

(ligonių kasose paprašiau, surašė pagal ligos kodą kas priklauso, tai jei tik tiek, nevertėtų net važiuot...)
Tęsiant apie Grigaliūnienę. Pirmo vizito atvažiavus metu pasirodė visai nieko, bet per antrą vizitą... kai nešdama ant rankų net kliedintį, dejuojantį vaiką nuo staiga šokusios temperatūros (ūmi angina) įėjau į kabinetą, mostelėjo ranka spintos link ir liepė pačiai susirasti vaiko ligos istoriją

Kurios ten net nebuvo, ir dar pasipylė priekaištai, nors aš tos istorijos rankose net laikiusi nesu niekada. Kai paskyrė antibiotikus ir man paklausus, kodėl juos skiria, nes nežinoma, ar virusinė, ar bakterinė angina, nes gydymas skiriasi (prieš pusantro mėnesio buvo vaikas kaip tik angina sirgęs), ir užklausus dėl kraujo tyrimų, pareiškė, kad jie sanatorijoje jie neatliekami, kas, kaip vėliau sužinojau iš seselių ir kitos gydytojos, pasirodė melas (tyrimus vis tik paskui atliko, kai jau vaikas pasveiko...

). Niekas niekada susirgimo dieną neskiria antibiotikų, ypač nežinodamas, kokio pobūdžio liga... Na o toliau viskas tokia pačia linkme ir tęsėsi... Kai vaikui įgėlė kažkas ir kilo alerginė realcija (pagalbą suteikė puiki seselė ir iškviesta kita gydytoja), o Grigaliūnienė, atėjus pas ją vakare, kai budėjo, vaiko net neapžiūrėjo... Dėl procedūrų kalbėtis buvo beprasmiška, kad kažką pakeistų. Vaikas nesileido būti liečiamas, tai kineziterapijos užsiėmimo nebuvo nei vieno, kad nors 30 sekundžių vyktų manktša, vos atrindavosi prie jo specialistė, klykė, bėgo nuo jos, o nepaaiškinsi dvimetinukui, ko iš jo norima ir kodėl to reikia... Tai po 10 kartų nuėjau prašyt, kad kažką keistų, tai nieko kito neskyrė, o dėl šios parašė kad patys atsisakom, nes atseit vaikas neserga, nuimti negali

Tik masažus iš kojų pakeitė į nugaros po dviejų kartų, nes konrečiai pasakiau, į ką keist (masažistė negalėjo dirbti, nes vaikas spardėsi, klykė, žodžiu, vargom su beveik visom procedūrom...). Su vaiku bendrauti visiškai nemokanti gydytoja. Beje, ir personalas kalbėjo, net registratorė, kad daugelis skundžiasi šia gydytoja.
Beje, galėjo ir pasakyti, kad išeis atostogų ir mus išrašyti turės jau visai kitas gydytojas. Išraše, beje, irgi visiškos nesąmonės, nevešiu šio išrašo į polikliniką nei i Santariškes, nes nėra ką parodyt. Kiek žinau, vis dar jos nėra, tai sekretorė sakė dėl išrašo skambinti pavaduotojui medicinai, tą ir padarysiu. Kaip jau kažkas minėjo, svarbu, kad dokumentai būtų tikslūs, juk kiti gydytojai būtent ir vadovausis tuo, kas parašyta.
Visiška jos priešingybė gyd. Sabaliauskienė (pas kurią ir važiuosim kitais metais). Ligos metu kelias dienas Grigaliūnienės nebuvo, tai ėjom pas ją (ačiū seseliai, kuri rekomendavo šią nustabią gydytoją

), Švelni, atidi, rūpestinga, mokanti "prieiti" prie vaiko, viską paaiškinanti, neskubanti, dėmesinga, koks ir turėtų būti kiekvienas vaikų gydytojas. Dar patiko ir gyd. Stankevičienė, kuri buvo atlėkusi dėl to įgėlimo.
Kitiems metams jau esam pasirinkę gydytoją, aiškesnė ir tvarka, ir procedūros, bus drąsiau važiuot ir automatiškai mažiau nervų bus, ir žinosiu, kad mano vaiku tikrai rūpinsis, ne taip, kaip šį kartą... Tiesiog nepasisekė su gydytoja.
Dėl vežimėlio, aš vežiojausi liftu į 4 aukštą ir nepalikinėjau po tais laiptais. Nors po pusantros savaitės buvimo, kartą palikau (nes viena moterėlė baisiai norėjo savo tvarką įvesti), menkas malonumas išsitraukti paskui tą vežimą, palikau specialiai taip, kad galėčiau lengvai ryte pasiimti, tai radau nugrūstą į patį galą, o didelį vežimą ištraukt iš ten, na, žinot, ne mano sveikatai po kelis kartus per dieną taip draskytis... Net į procedūras pavėlavom, kol atkasiau... Vežimėlius drąsiai galima vežtis su savimi, ir nesileiskit į kalbas, jei kas nors ims aiškinti, kad negalima su vežimėliais iki kambarių važiuot. Buvo ten pas mus viena seselė, kuri vis susigalvodavo kokią naują savo tvarką (o paklausus, kas taip liepė, net atsakyt nesugeba - sako "ta, kuriai čia viskas viskas priklauso", plačiai mojuodama rankom. KAM tas viskas priklauso? Valstybei. Pamiršo, moteriškė, konrečiai, kam ji dirba

). Žodžiu, tą vakarą palikau, dėl to, kad atseit taip liepė visiems ten TA kažkas, bet ryte kalbėjau su vyr. gydytoju, kuris pasakė, kad visiška nesąmonė, žinoma, kad galima, per 20 metų jo darbo čia dar nebuvo tokios "tvarkos", kad negalima. Vat ir viskas.
Na ir prirašiau paklodę