Laba diena visoms mamytems

Noriu papasakoti savo istorija. Anksciau siek tiek skaitydavau Jusu pasisakymus, taciau po dvieju nesivystanciu nestumu, patirtu 2009.10 (6 sav.) ir 2009.12 (10 sav.), negaledavau dalyvauti dikusijoje, nes asaros kaip pupos byredavo, taip puse metu, kol aprimo sirdies skausmas

. Dabar laukiuosi jau rytoj bus 14 savaiciu

, leliukas auga gerai, maciau ir rankytes, kojytes, sprando rauksle matavo, nosiuka turi, sirdute plaka

Nors viskas mums gerai, bet vis dar giliai sirdyje netikiu, kad as turesiu leliu, sakiau praeis 12 sav ir jau patikesiu, atsikvepsiu, anaip tol, tikriausiai patikesiu tik tada, kai pagimdysiu.
Norejau pasidalinti savo gydymosi istorija, o ji tokia, kad jokio gydymo taip ir neturejau. Man buvo atliktas ir AFS pas Abraiti, bet jis mane islydejo kaip visiskai sveika ir sake jokio gydymo nereikia, ir pas genetikius su vyru buvom, ir toksoplazmoze, chlamidioze, skydliauke tyriausi, viskas kuo puikiausiai. Si nestuma tai viena gydytoja skyre duphastona gerti, kita skyre aspirina (gydytoja sake, kad jau 2 persileidimus galima "nurasyti" gamtai, o 3 persileidimai mediciniskai skaitosi, kad yra kazkokios problemos, todel jeigu prisikiri persileidmus kaip neatsitiktinius, o prebleminius, galima apsidraudimui gerti aspirina), as jau nebezinojau ir kuo tiketi, galvojau, verkiau jau is nevilties, bet nusprendziau nieko nenaudoti be tyrimu.
Linkiu visoms (ir sau tuo paciu

) sekmes. Zinau kaip sunku yra "atsitiesti" po persileidimu ir patiketi Dievu, patiketi, kad turesi stebukliuka. Taciau kaip bebutu banalu, LAIKAS UZGYDO ZAIZDAS, taciau prisiminai lieka. Tie du mazi angeliukai visada su manimi, net dabar besilaukdama karts nuo karto apie juos pagalvoju. Gal ir pasijuoksite is manes kvailes, bet mane net aplanko mintys, kad ta maziuka zirniuka, kuris gyvena mano pilvelyje, mano angeliukai man siunte, kad nebeverkciau daugiau. Dar karteli sekmes visoms