QUOTE(Aghedo @ 2010 10 07, 16:24)
Medeina100, labai graudinanti ir grazi tavo istorija... Tokia, kokios mes visos sau linketume

Aciu tau kad pasidalinai savo dziaugsmais ir isgyvenimais ir nepasiduok panikai (zinau kad tai nelengva) - viskas turi buti gerai. Ir del savo angeluku-sargu tu esi labai teisi
Dekui uz gerus zodzius
Papildyta:
QUOTE(Mamyte Aiste @ 2010 10 08, 02:46)
sveikos,po mano persileidimo praejo 3 menesiai,o kekviena diena atrodo tik skaudesne ir sunkesne. Gimdyti turejau sausio pirmomis dienomis,todel svenciu visiskai nelaukiu....
Vakar pagimde mano drauge,su kuria taip dziaugemes nestumais..atrodo tureciau labai dziaugtis jos laime,bet nezinau kas manyje per jausmas,taip spaudzia sirdi,kad net oro truksta...
Blogiausia ,kad aplinkiniai zmones nesupranta mano skausmo,jie galvoja ,kad jau turejau tai pamirsti...bet deja taip nera...
Labai noreciau pradeti kita leliuka,bet tuo paciu mane persekioja dideles baimes ir abejones....
Ir as tave laba suprantu. Kai patyriau antra persileidima, tuomet ir mano drauge laukesi, as stengiausi su ja kalbeti apie jos savijauta, dziaugsmus, bet asaros kaip pupos byredavo, neistengiau, per skaudu man buvo bendrauti

O ypac po to, kai ji persileidimo nelaike didele problema, nes jai atrode jeigu lengvai pastojau, tai cia ne problema, bus tu vaiku. Be to, buvau pavadinta ir kvaila, nes pasakiau, kad ir as noreciau pykinima nors koki pajusti, kad isitikinciau, kad viskas man gerai (abu kartus kai persileidau jauciausi kuo puikiausiai, skaiciau, kad pykinimas sumazna persileidimo tikimybe), liepe man maziau skatyti visokiu nesamoniu

O kaip neskaitysi, kai nesupranti kas darosi, del ko taip atsitiko, kai nerandi atsakymu

Taip ir baigesi musu bendravimas, per sunku man buvo kalbeti, po tokiu pokalbiu isvis jauciausi sugniuzdyta, pradejau galvoti kad zmonems, kurie to nepatyre geriau nepasakoti, nes jie nesupras, taip viena tik vyrui besiskusdama ir isgyvenau savo skausma. Nesigailiu del nutrukusios draugystes, nelaimeje atsirenka tikri draugai, atsirenka kas yra tiesa, o kas melas. Dar karteli paskartosiu, kad laikas gydo zaizdas, tik gaila, kad kai skauda sirdele jis taip letai eina, kartais man atrodydavo, kad jis sustojo

Linku visoms neprarasti tikejimo, nes tik jis gali isvesti mus i sviesa