G. Beresnevičiaus Pabėgęs dvaras. Knygą sudaro 3 dalys. Pirmoji ir trečioji labai patiko, bet antrąją (romaną Karalius plaukia) mielai būčiau iš šios knygos išoperavusi... Kažkaip net kaip absurdui, man rodos, jau per daug absurdo ir nesąmonių

Nors fantazijos autoriui galima pavydėti (vien ko verti veikėjų pavadinimai fifaičiai, babaušiai), bet ne vieną kartą norėjosi šią dalį praleisti, tarpais net erzino, bet norėjau iki galo pažiūrėti, kuo baigsis tie kliedesiai.
Pirmoji knygos dalis, ypač Trumpas Lietuvos istorijos kursas, man regis, turėtų patikti J. Erlicko gerbėjams, ypač mėgstantiems tuos trumpus tekstukus šeštadieniniame Lietrytyje.
Trečiosios dalies tekstuką Apie pagavimą šnipų. Iš japonų imperatoriškosios kontržvalgybos vadovėlio (Kiotas, 1693), skyriaus Šnipo pagavimas pagal zen metodą labai rekomenduočiau saulei^ ir kitoms Siogūno skaitytojoms

Trečioji knygos dalis, ypač tekstukai Kaip švęsti šventą Valentiną?, Kaip eiti per gatvę, Apie moteris, kurios patinka, Vyrai, pavieniai ir grupiniai, ir kaip vasaros skaitinys labai tiktų.