Nusižudymas

#37
Labas 4u.gif

atsiprasau, kad isiverziau i jusu tema. Bet kaip suprantu, esate susidure su depresija, tai noreciau isgirsti jusu nuomone 4u.gif

Mano vyrui daktaras diagnozavo depresija ir siulo gerti vaistus verysad.gif Jo mama sirgo stiprios formos depresija... daug su juo snekejom, kad sita liga yra paveldima, sakiau jam, kad man baisu, jog jam taip nenutiktu. Vyro mama mire pries puse metu, mes prardom kudiki, buvom prarade darbus, zodziu buvo juodas periodas ziema... Bet dabar darbus abu jau turim ir esam jais patenkinti. Viskas lyg stoja po truputi i savo vezes. Praejo puse metu po persileidimo, tai kaip ir galetume vel planuoti leliuka... Bet vyras vis karts nuo karto blogai pasijausdavo ir nutare, kad jam reikia apsilankyti pas psichologa (ar psichiatra, nelabai skiriu blush2.gif ). Palaikiau si jo sprendima. Jis liko patenkintas vizitu, tik tiek, kad isgirdom tai, ko abu bijojom verysad.gif tarsi jauciau, kad anksciau ar veliau paveldeta depresija pasireiks ir pas ji, bet isgirsti tai garsiai buvo labai skaudu... Na, jei gydytojas sako, kad reikia gerti vaistus maziausiai 6 men., tai reiskias reikia... BET... Noreciau planuoti nestuma artimiausiu metu ir bijau, kad vaistai paveiks vyro sveikata (lytine irgi) unsure.gif Gal jums kuriai nors teko su tuo susidurti? Po kiek laiko, nutraukus vartoti vaistus, atsistato organizmas? unsure.gif
Ir dar... labai bijau, kad ir musu busimas vaikelis paveldes sia liga verysad.gif

Buciau dekinga uz bet kokia nuomone 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Arvile': 15 liepos 2010 - 10:11
#38
QUOTE(Arvile' @ 2010 07 15, 11:11)
Labas  4u.gif

atsiprasau, kad isiverziau i jusu tema. Bet kaip suprantu, esate susidure su depresija, tai noreciau isgirsti jusu nuomone 4u.gif

Mano vyrui daktaras diagnozavo depresija ir siulo gerti vaistus  verysad.gif Jo mama sirgo stiprios formos depresija... daug su juo snekejom, kad sita liga yra paveldima, sakiau jam, kad man baisu, jog jam taip nenutiktu. Vyro mama mire pries puse metu, mes prardom kudiki, buvom prarade darbus, zodziu buvo juodas periodas ziema... Bet dabar darbus abu jau turim ir esam jais patenkinti. Viskas lyg stoja po truputi i savo vezes. Praejo puse metu po persileidimo, tai kaip ir galetume vel planuoti leliuka... Bet vyras vis karts nuo karto blogai pasijausdavo ir nutare, kad jam reikia apsilankyti pas psichologa (ar psichiatra, nelabai skiriu  blush2.gif ). Palaikiau si jo sprendima. Jis liko patenkintas vizitu, tik tiek, kad isgirdom tai, ko abu bijojom  verysad.gif tarsi jauciau, kad anksciau ar veliau paveldeta depresija pasireiks ir pas ji, bet isgirsti tai garsiai buvo labai skaudu...  Na, jei gydytojas sako, kad reikia gerti vaistus maziausiai 6 men., tai reiskias reikia... BET... Noreciau planuoti nestuma artimiausiu metu ir bijau, kad vaistai paveiks vyro sveikata (lytine irgi)  unsure.gif Gal jums kuriai nors teko su tuo susidurti? Po kiek laiko, nutraukus vartoti vaistus, atsistato organizmas?  unsure.gif
Ir dar... labai bijau, kad ir musu busimas vaikelis paveldes sia liga  verysad.gif

Buciau dekinga uz bet kokia nuomone  4u.gif

as irgi linkus i depresija.galiu tau pasakyt tik tiek,kad tau bus sunku su tavo vyru,jei nesigilinsi kas tai per liga.man gydytoja sake,jog mano organizmas negamina to vadinamojo laimes hormono,uz tai kas negerai,as linkus depresuot.kazkada kai gyvenau su pirmuoju vyru maniau,kad jis kaltininkas to jog esu nelaiminga.net gydytoja pasake,kad kol gyvensiu su juo turesiu gert antidepresantus.na,aciu dievui issiskyriau,galvoju db tai jau risau su tais vaistais.o gerus buvau apie 4m.po to susiradau kita vaikina,visko budavo-uzeidavo tos juodos dienos,praeidavo.bet vaistu kategoriskai atsisakydavau.pragyvenau 8m.bet siandien tokia situacija,kad mes ant skyrybu slenkscio,pasirodo jis negali pakest tu mano juodu periodu.is praktikos zinau,kad jie uzeina kai sunku,po to praeina,jei turi palaikyma.uz tai stengiausi gyvent be vaistu,galvoju ir si karta praeis,bet meno antrai pusei nusibodo mano juodieji periodai.as db jauciuosi kaip tas mantas,kuris gyvent nenori.tik as zinau,kad to nepadarysiu.jau daugybe karu apie tai galvojau,bet dar ne karto rimtai pries save nepakeliau rankos.suprantu,kad lb sunku gyventi su tokiu zmogum.nors dauguma mano pazistamu net nepatiketu jog as tokia esu.nes kompanijoj as esu jos siela,lydere.bet kai buna juodos dienos sedziu namie uzsidarius ir su niekuo nebendrauju.vat taip yra gyvenime.kitiems atrodai stiprus saunus zmogus,o pats kartais netelpi savy nuo skausmo.ir svarbiausia,kad artimiausi zmones to nesupranta.jiems atrodo,kad maivaisi
Atsakyti
#39
Na, as stengiuos palaikyti savo vyra kiek imanoma... Kartais ir man buna labai sunku, kai jam uzeina juodos dienos. Bet manau, kad reikia bandyti gydytis... Gal pades unsure.gif O jei ne, tai gal ismoksime gyventi ir taip, su ta depresija verysad.gif zinau tik viena, kad dabar atrodo, jog del tos ligos negaleciau jo palikti schmoll.gif Juk niekad negali zinoti kas man paciai gali atsitikti... isvis gyvenimas pilnas netiketumu... niekada niekada negali zinoti kas laukia uz kampo... Kol musu santykiai grazus, meiles uztenka, kol susitaikau su viskuo, net negalvoju apie tai, kad paliksiu ji... O kaip bus ateity - gyvenimas parodys 4u.gif
Tau linkiu visko paties geriausio... Kol nesusiduriau su sia liga, man irgi atrodydavo, kad tai siek tiek egoistiskas, vaikiskas bandymas atkreipti i save demesi... Bet dabar suprantu, kad taip nera. Tai liga, kaip ir visos kitos, todel ja reikia gydyti... Zmones gyvena su ivairiom letinem ligom ju negydydami. Svarbiausia, kad jaustumeis pakankamai gerai 4u.gif
Dabar atrodo, kad daug baisiau isgirsti diagnoze apie vezi, nei apie depresija. Nors gal ir atvirksciai kaip tik... unsure.gif
Nezinau... reikia labai labai stengtis, daug kalbetis su artimais zmonemis ir viskas turi buti gerai 4u.gif

Atsakyti
#40
As sergu depresija,tai nenoreciau,kad mano vyras mane del to paliktu schmoll.gif Buna tu juodu periodu, bet juk buna ir graziu dienu, beje daugiau nei juodu. Sergant reikia palaikymo, reikia zinoti, kad del kazko turi stengtis pasveikti. aisku nesakau, kad del to jog as sergu, vyras ipareigotas but su manim...uzejus blogumui, as stengiuos jam to neparodyti, o geriau prisiglausti ir galvoti apie kartu praleistas geras akimirkas wub.gif Budama su juo, jauciuos laiminga ir tas padeda man sveikti thumbup.gif Nezinau jusu situacijos, bet jei jusu vyras geras ir jum gera buti su juo, tai palaikykit ji 4u.gif
Atsakyti
#41
QUOTE(nebyli asara133 @ 2010 07 18, 23:03)
As sergu depresija,tai nenoreciau,kad mano vyras mane del to paliktu  schmoll.gif  Buna tu juodu periodu, bet juk buna ir graziu dienu, beje daugiau nei juodu. Sergant reikia palaikymo, reikia zinoti, kad del kazko turi stengtis pasveikti. aisku nesakau, kad del to jog as sergu, vyras ipareigotas but su manim...uzejus blogumui, as stengiuos jam to neparodyti, o geriau prisiglausti ir galvoti apie kartu praleistas geras akimirkas wub.gif Budama su juo, jauciuos laiminga ir tas padeda man sveikti thumbup.gif  Nezinau jusu situacijos, bet jei jusu vyras geras ir jum gera buti su juo, tai palaikykit ji 4u.gif

drinks_cheers.gif jis man labai geras... Dziaugiuos, kad ir jus turite prie ko prisiglausti wub.gif 4u.gif
Atsakyti
#42
Aciu 4u.gif Sekmes jums, tikiuosi vyras greitai prades jaustis geriau mirksiukas.gif
Atsakyti
#43
sveikos

ilindau paskaityti nes pati turiu sia beda verysad.gif tik sergu ne as o mano 13 metu sunus ... kaip sunku, kad jus zinotumet matyt savo vaika amzinai nelaiminga, neturinti draugu, nematanti gyvenimo prasmes, laukianti mirties... geriam vaistus, tikiuosi pasveiksim verysad.gif


sirgo mano mama, ji pasveiko pilnai thumbup.gif linkiu ir jums to paties 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Liusii: 19 liepos 2010 - 23:54
#44
QUOTE(Liusii @ 2010 07 19, 23:53)
sveikos

ilindau paskaityti nes pati turiu sia beda  verysad.gif tik sergu ne as o mano 13 metu sunus ... kaip sunku, kad jus zinotumet matyt savo vaika amzinai nelaiminga, neturinti draugu, nematanti gyvenimo prasmes, laukianti mirties... geriam vaistus, tikiuosi pasveiksim  verysad.gif
sirgo mano mama, ji pasveiko pilnai  thumbup.gif linkiu ir jums to paties  4u.gif

na va matai, tu jau turi viena gera pavyzdi, kad galima visiskai pasveikti mirksiukas.gif
Tikiu, kad ir sunus pasveiks. Tik daug kalbekites, daug jam aiskink apie tai, gerkite vaistukus, vaiksciokite pas gydytoja ir viskas bus gerai 4u.gif Turi buti..
Atsakyti
#45
Mano mama taip pat sirgo.
Ir as paveldejau.
Galiu pasakyti, kad nei psichiatrai, nei antidepresantai (jau 2 skirtingas rusis isandziau) - nepadeda.
Stai vel, baigus jau antros - atsinaujinosios - depresijos gydymo vaistais laikotarpi - savaite praejo - o as vel nelaiminga ir kasdien verkiu.
Bet gaila mamos, zinau, jog jei pasakysiu, jog man VEL - jai bus labai skaudu. Todel tylesiu. Bet kokiu atveju - nebetikiu, jog kas pades.
Tiesa sakant, neisivaizduoju, kaip reiks vat SITAIP visa gyvenima nugyvent... Ir... kokio ilgumo jis bus...
Darosi isteriskai juokinga - nes viskas kaip netikra. Atrodo, nesamone kazkokia... Dar pries gal 5m. buvau laimingas vaikas...
Papildyta:
P.S. Verta bent pabandyti... Tad sekmes jums visiems... Suprantu jus ir uzjauciu... verysad.gif
Atsakyti
#46
QUOTE(Malamutas @ 2010 07 22, 16:09)
Mano mama taip pat sirgo.
Ir as paveldejau.
Galiu pasakyti, kad nei psichiatrai, nei antidepresantai (jau 2 skirtingas rusis isandziau) - nepadeda.
Stai vel, baigus jau antros - atsinaujinosios - depresijos gydymo vaistais laikotarpi - savaite praejo - o as vel nelaiminga ir kasdien verkiu.
Bet gaila mamos, zinau, jog jei pasakysiu, jog man VEL - jai bus labai skaudu. Todel tylesiu. Bet kokiu atveju - nebetikiu, jog kas pades.
Tiesa sakant, neisivaizduoju, kaip reiks vat SITAIP visa gyvenima nugyvent... Ir... kokio ilgumo jis bus... 
Darosi isteriskai juokinga - nes viskas kaip netikra. Atrodo, nesamone kazkokia... Dar pries gal 5m. buvau laimingas vaikas...
Papildyta:
P.S. Verta bent pabandyti... Tad sekmes jums visiems... Suprantu jus ir uzjauciu...  verysad.gif

nu paskaiciau ir nuliudau... mano vaikas jauciasi taip pat, tik jis neverkia, nu as bent jau nematau to unsure.gif jis sako kad vaistai jo neveikia, o naudojam jau kita rusi unsure.gif mano mamai irgi neveike vaistai, bet kai atitaike, tai suveike gana greit smile.gif stiprybes tau, laikykis, zinok kad esi be galo reikalinga savo mamai ... tikek kad bus tavo gyvenimas ilgas ir labai grazus, jis duotas tik viena karta, stenkis imti is jo viska ka gali 4u.gif
Atsakyti
#47
QUOTE(Liusii @ 2010 07 22, 15:18)
nu paskaiciau ir nuliudau... mano vaikas jauciasi taip pat, tik jis neverkia, nu as bent jau nematau to  unsure.gif jis sako kad vaistai jo neveikia, o naudojam jau kita rusi  unsure.gif mano mamai irgi neveike vaistai, bet kai atitaike, tai suveike gana greit  smile.gif stiprybes tau, laikykis, zinok kad esi be galo reikalinga savo mamai ... tikek kad bus tavo gyvenimas ilgas ir labai grazus, jis duotas tik viena karta, stenkis imti is jo viska ka gali  4u.gif

Ačiū, judviem taip pat stiprybės... Sunkus tas kelias... Bet daug žmonių ir pasveiksta mirksiukas.gif Labai linkiu jums to. Juolab, jei sūnui toks depresijos epizodas pirmą kartą apsireiškia - pasveikti daug daugiau šansų ! Sėkmės console.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Malamutas: 22 liepos 2010 - 16:24
#48
sveiki visi,paskaiciau si temele ir negaliu neparasyti apie savo patirti.
susirgau depresija budama mazdaug 14metu. 15 metu prigeriau vaistu,atsiduriau ligonineje,aisku teko lankytis pas psichologa,nustate depresija israse vaistu.po kiek laiko atsirado noras gyventi,bet depresija vis atsinaujina,taciau dabar jau esu mama ir laikausi vien delvaikucio.iki 2 metuku auginau ji viena,dabar draugas yra,musu tetis biggrin.gif labai jam dekinga uz viska,bet jei kas nesiseka vel uzpuola liudesys.bet vaistu nebegeriu,daug dirbu su savimi ir stengiuosi dziaugtis savo mazyliu.
sekmes visoms ir sergancioms ir gyvenancioms su serganciais,reikia daug palaikymo ir supratimo,juodosiomis dienomis nusileisti. 4u.gif
Atsakyti