Efektyviausios bausmės

#337
QUOTE(sena niekšė @ 2009 04 16, 14:15)
labai pozityvios Vaižgantės mintys, tiktai... gal galima kokių nors gyvenimiškų pavyzdžių, kaip tvarkėtes su kokia nors nederama vaiko veikla?

o dėl vaiko auginimo namie, tai nebūtinai mama turi būti užsidarius. va mano vyresnysis taip ir nesužinos kas yra darželis. susiklostė gyvenime patogios aplinkybės, nors ir dirbau ir mokiaus, bet mano vyro dirbtuvė namie, viena kaimynė auklė, kita kaimynė -- auklytė. o daržas šiaip tolokai, vežiot nepakeliui -- man darbas į kitą pusę. kartais į ofisą pasiimdavau jei daug darbo nebūdavo.


Tvarkausi labai paprastai: užsidarau su vaiku kambaryje ir dviese draugiškai pasišnekam. Viskas.
Kadangi niekada nebaru, jie visada patys išsipasakoja, kad gavo dvejetą, kodėl jį gavo.
Stengiuosi skirti kiekvienam asmeniškai kuo daugiau dėmesio. Dukra į darželį eina tik tada, kai nori. Šią savaitę dvi dienas ėjo, šiandien nenorėjo ir palikau namie. Su ja dabar daugiausiai kantrybės reikia. Bet esu mama ir privalau jos turėti. Kasdien piešiam, spalvinam , dėliones dėliojam, knygutes skaitom, solfedžiuojam, natas rašom...
Niekada su vaikais nekalbu pakeltu balsu. Prieš įeidama į vaikų kambarį sau primenu, kad viena oktava balsas turi būti žemesnis nei man norėtųsi. Tarkim, man reikia pasakyti, kad laikas būtų kilimą išsisiurbti. Įeinu, pašnekinu abu ir lyg tarp kitko ramiu balsu pasakau, kad būtų smagu, jei jie, radę laiko, pasitvarkytų. Ir tuoj pat išgirstu kambaryje burzgiant dulkių siurblį...
Žinau taisyklę, kad vaikai negirdi žodžių su ne. Todėl tokius žodžius pakeičiu kitais. Tada girdi.
Nepritariu, kad mamos, auginančios vaikus namie, yra kažkokios neįdomios perkšlės. Turiu labai daug įdomios veiklos, trečiadieniais važinėju į paskaitas, priklausau mokyklos tėvų komitetui, mokyklos tarybai. Dabar galvoje kuriu scenarijus renginių, kuriuos kitais mokslo metais vesiu vaikų mokykloje.
Atsakyti
#338
QUOTE(vaižgantė @ 2009 04 16, 15:27)
Tvarkausi labai paprastai: užsidarau su vaiku kambaryje ir dviese draugiškai pasišnekam. Viskas.
Kadangi niekada nebaru, jie visada patys išsipasakoja, kad gavo dvejetą, kodėl jį gavo.
Dukra į darželį eina tik tada, kai nori. Šią savaitę dvi dienas ėjo, šiandien nenorėjo ir palikau namie.

Apie ką draugiškai? pasikalbat su vaiku kai jis kažką iškreččia? Ir jis daugiau taip nedaro?
Na ir apie dvejetą draugiškai pasikalbat?
O jei dukra nenori,bet sakykim neturit kur palikt jos , ką darot, vistiek ji neina į darželį?
Atsakyti
#339
QUOTE(Fruzina @ 2009 04 16, 14:45)
Apie ką draugiškai? pasikalbat su vaiku kai jis kažką iškreččia? Ir jis daugiau taip nedaro?
Na ir apie dvejetą draugiškai pasikalbat?
O jei dukra nenori,bet sakykim neturit kur palikt jos , ką darot, vistiek ji neina į darželį?



Jei vaikas netinkamai pasielgia, su juo kartu apie tai ir pasikalbam. Pastaruoju metu tai būna itin retai.
O tu pati dvejetų nesi gavus, kai buvai mokinė? Manai, kad tai- nusikaltimas? Žiūriu labai ramiai. Vaikas nėra robotas.
Dirbu namie, todėl galėtų dukra išvis neiti į darželį. Bet jai reikia bendravimo, todėl nueina porą dienų per savaitę. Kai broliams atostogos mokykloje- neina ir ji.
Jei man reikia kur išeiti, dukra pabūna su broliais. Jie niekada dėl to nesiskundė.
Atsakyti
#340
Teoriskai viskas labai grazu. Noreciau, kad ir man uztektu tik pokalbiu dviese. Maniskei 1m.3 men. ir jau suku galva, kaip man su ja susikalbeti...Labai landi, judri, aktyvi ir zodzio "negalima" nesupranta. Perskaiciau ne viena auklejimo knyga ir sutinka, kad kuo maziau reikia visokiu su "ne...". Bet kasdienybeje nesigauna. Ypac, kai tokio amziaus uzsirioglina ant palangiu, stalo. 20x kantriai diena is dienos aiskinau. Dabar jau 3d. kaip nebeturiu kantrybes pati ir apsiverkiu. Gal cia mano nestumo hormonai veikia, bet man liudna, kad tokio amziaus vaikas mamos neklauso. Sypsosi ir is leto lipa tikslo link...Arba aiskink neaiskinus, bet isejus i lauka labai norisis eiti savarankiskai, kur akys mato. Ejimas mamai padavus ranka kelias minutes yra mums labai didelis pasiekimas. Mama eina ir dainuoja, kad tik dukryte duotu ranka. Nes taip norisi islekt i vaziuojamaja kelio dali...
As tikraja to zodzio prasme esu nevilty
Atsakyti
#341
QUOTE(visai kitokia @ 2009 04 16, 16:04)
As tikraja to zodzio prasme esu nevilty

atsipalaiduok. kokie gali buti "pokalbiai dviese", kai vakas dar kalbeti nemoka....
tai, ka rasai, yra normalus tokio amziaus vaiko elgesys: noru ir jegu daug, protelio ir patirties - dar nelabai... nei bausmes, nei aiskinimai dar neveikia. viskas su laiku susigules, nusistoves. dabar belieka tik kantriai 1001 karta nukelti nuo palanges ir 1001 karta pakartoti, kad zaidziam ant grindu, o pro langa ziurim su mama arba tete...
kantrybes ir dar karta kantrybes.
Atsakyti
#342
QUOTE(visai kitokia @ 2009 04 16, 16:04)
Maniskei 1m.3 men. ir jau suku galva, kaip man su ja susikalbeti...Labai landi, judri, aktyvi ir zodzio "negalima" nesupranta. [...] Ejimas mamai padavus ranka kelias minutes yra mums labai didelis pasiekimas.


Kadangi maniškis tokio amžiaus irgi buvo panašus, tai visuomet vengdavau tiesiog "pasivaikščiojimų už rankutės" schmoll.gif Visų pirma todėl, kad mačiau, kad mano vaikui tokie pasivaikščiojimai visiškai neįdomūs ir jo energijos neiškrauna, visų antra tam, kad tokie pasivaikščiojimai atnešdavo tik bereikalingą stresą man (kad į gatvę neišbėgtų, kad dar kažko nepasidarytų), todėl eidavom į artimiausią vaikų žaidimo aikštelę ir ten jau leisdavau jam lakstyti laisviau, tai jis ir ant čiuožyklų karstydavosi ir supynėse supdavau, žinoma, visur šalia aš stovėjau, bet bent jau drausti daug mažiau ką reikėdavo, o ir pasikarstyti ir palandžioti vaikas galėdavo iki soties...
Atsakyti
#343
QUOTE(visai kitokia @ 2009 04 16, 16:04)
Arba aiskink neaiskinus, bet isejus i lauka labai norisis eiti savarankiskai, kur akys mato. Ejimas mamai padavus ranka kelias minutes yra mums labai didelis pasiekimas. Mama eina ir dainuoja, kad tik dukryte duotu ranka. Nes taip norisi islekt i vaziuojamaja kelio dali...
As tikraja to zodzio prasme esu nevilty

o kodėl neinat į lauką kur nėr arti gatvės? pavadėlį pabandykit -- labai giria mamos kurių vaikai nemėgsta rankos duot.
Atsakyti
#344
Suprantu tas mamas, kurios augina dar tik pirmąjį vaiką. Kai augini tris, viskas atrodo jau kitaip...
Savo vaikams leidau lipti visur. Kai leidi, nėra pagundos...Kai sūnūs buvo maži, eidavom pasivaikščioti prie statybų aikštelių (gyvenu naujame rajone, čia visada buvo kranų). Nueinam ir jie spokso bent pusvalandį į kranus, į mašinas, į traktorius...Arba eidavom į netoliese esantį mišką, kuriame galima palakstyti, parėkauti...Būtų keista, jei berniukas ramiai kicentų šalia mamytės, įsikabinęs į rankutę...O su dukra einam pasivaikščioti, nes ji mergaitė, ją domina kiti dalykai. Apžiūrim gėlytes, medžių pumpurus...
Atsakyti
#345
QUOTE(vaižgantė @ 2009 04 16, 16:41)
Savo vaikams leidau lipti visur. Kai leidi, nėra pagundos...

Kai sūnūs buvo maži, eidavom pasivaikščioti prie statybų aikštelių (gyvenu naujame rajone, čia visada buvo kranų). Nueinam ir jie spokso bent pusvalandį į kranus, į mašinas, į traktorius...


Nenorėčiau sutikti g.gif Aš irgi leidau (namie), bet pagunda niekur nedingo. Namai buvo "sutvarkyti" kiek įmanoma patogiau vaikui, ale žinot, kai dar pusantrų metukų neturintį pyplį reikia nukelti nuo lentynų (pas mus palei sieną iki lubų buvo) bemaž pačio viršaus, nes jau matosi, kad jėgos apleidžia ir tuoj drėbsis ant žemės visu ūgiu, tai rankos ir kojos nutirpsta...

Galbūt apie didesnius kalbat g.gif Maniškis dabar jau domisi kranais, traktoriais ir pan., bet kai jam buvo pusantrų metų schmoll.gif Visas dėmesys buvo koncentruotas į judesį, tai tokį jei būčiau vedusis į statybas, tai visų pirma ropštųsi ant pirmų pasitaikiusių statybinių konstrukcijų, lįstų prie visų "ne vietoje" padėtų įrankių ar statybinių medžiagų, pabandytų "paragauti" vinių ar skaldos ar dar kokio rasto įdomesnio š.., susidomėtų arčiausiai esančiom duobėm bei žvyro kalnais ir t.t. ir pan. Patikėkit, vietoje stovėti neišstovėtų nė poros minučių. Todėl tokio amžiaus vaikui aš rinkdavausi tam daugiau mažiau patogias ir pritaikytas vietas (vaikų žaidimo aikšteles, parkus, miškus ir t.t. ir pan.)
Atsakyti
#346
QUOTE(Hmmm... @ 2009 04 16, 16:02)
Nenorėčiau sutikti g.gif Aš irgi leidau (namie), bet pagunda niekur nedingo. Namai buvo "sutvarkyti" kiek įmanoma patogiau vaikui, ale žinot, kai dar pusantrų metukų neturintį pyplį reikia nukelti nuo lentynų (pas mus palei sieną iki lubų buvo) bemaž pačio viršaus, nes jau matosi, kad jėgos apleidžia ir tuoj drėbsis ant žemės visu ūgiu, tai rankos ir kojos nutirpsta...



Sveikas vaikas ir turi lipti, kartis, lakstyti, rėkauti...Ir eini visą dieną paskui jį. Tik filmuose gražiai aprengtas vaikas įnešamas ir išnešamas. smile.gif
Atsakyti
#347
QUOTE(Hmmm... @ 2009 04 16, 17:02)
Galbūt apie didesnius kalbat g.gif Maniškis dabar jau domisi kranais, traktoriais  ir pan., bet kai jam buvo pusantrų metų schmoll.gif Visas dėmesys buvo koncentruotas į judesį, tai tokį jei būčiau vedusis į statybas, tai

blink.gif blink.gif blink.gif
šiaip pašaliniams į statybas griežtai draudžiama. sugalvok tu man mažą vaiką vestis unsure.gif
Atsakyti
#348
QUOTE(sena niekšė @ 2009 04 16, 16:11)
blink.gif  blink.gif  blink.gif
šiaip pašaliniams į statybas griežtai draudžiama. sugalvok tu man mažą vaiką vestis  unsure.gif


Statybos gi būna aptvertos. biggrin.gif Stovėdavo mano berniūkščiai galvas užvertę, kol man galutinai nusibosdavo...
Atsakyti