šįkart sutinku su Fruzina. vaikas reaguoja į konkrečias emocijas. ir tenka kartais parodyt, kad "supykau" arba "tuoj užpyksiu". su vyru, su artimaisiais, irgi kartais pasipykstam, bet tai nereiškia, staiga nustojom mylėt.
QUOTE(vaižgantė @ 2009 04 22, 16:12)
Fruzina, ta auklėtoja taip sako kiekvienam atėjusiam vaikui 
Argi tai pataikavimas?
Aš irgi visiems savo vaikams, kai kiti negirdi, sakau: tu esi pats mano mylimiausias vaikas. Juk visi trys yra mano patys mylimiausi, bet juk kiekvienam malonu tai išgirsti
O kita auklėtoja yra rėksnė- kada beateičiau, girdžiu ją rėkiant. Kaip moteris ji simpatiška, bet ...
Argi tai pataikavimas? Aš irgi visiems savo vaikams, kai kiti negirdi, sakau: tu esi pats mano mylimiausias vaikas. Juk visi trys yra mano patys mylimiausi, bet juk kiekvienam malonu tai išgirsti
O kita auklėtoja yra rėksnė- kada beateičiau, girdžiu ją rėkiant. Kaip moteris ji simpatiška, bet ...
Mano supratimu tai pataikavimas arba akivaizdus melas.Sako kiekvienam, reiškia paskui kiti girdi vaikai, ir jam sakė, ir kitam dabar sako, nu kur ne melas. Pagaliau, kas tada reiškia tas mylimiausias, lieka tik tušti žodžiai.
Aš nemėgstu tokių žmonių, pati žodžiais nesisvaidau bereikšmiais, todėl ir nenoriu iš kitų girdėt nesamonių. Beto toleruojant tai vaikas mokomas bendrauti tik su tokiais žmonėm,kurie jiems pataikauja, nors ir meluoja.
Ne savo vaikui nei vienam nesakau, kad jis mylimiausias, ta prasme labiau mylimas nei kitas, nors kitas vaikas to ir negirdėtų, jie abu vienodai mylimi, tai kam sakyt nesamones. Kam nuo to geriau. Nebent tu tikrai vieną myli labiau nei kitus. Aš galiu pasakyt,kad JŪS mano mylimiausi vaikai. Bet abu.
QUOTE(sena niekšė @ 2009 04 22, 18:39)
šįkart sutinku su Fruzina. vaikas reaguoja į konkrečias emocijas. ir tenka kartais parodyt, kad "supykau" arba "tuoj užpyksiu". su vyru, su artimaisiais, irgi kartais pasipykstam, bet tai nereiškia, staiga nustojom mylėt.
AS zinau, kad supykusi vis tiek myliu savo vaika. bet VAIKAS to nezino... jei sugebama supykus aiskiai ir atvirai normaliu tonu pasakyti "as pykstu, nes..." - tai viena. jei sugebama visa kelia is darzelio su vaiku nesikalbeti iki tiek, kad vaikas pravirksta - tai jau visai kas kita.
emocijos yra normaliu normaliausias reiskinys, taciau viena vertus, nuo musu paciu priklauso, kaip mes su tomis emocijomis tvarkomes, antra vertus, musu artimuju reakcija i musu jausmus priklauso nuo to, kaip mes sugebame savo jausmus isreiksti.
toje aprasytoje situacijoje su darzeliu, vaiko ignoravimas, nes "mama pyksta", lygiai tokia pat bausme, kaip vaiko prilupimas, nes "mama pyksta". uztenka jau paties fakto, kad mama pyksta, kam dar is savo jausmu daryti bausme vaikui, kuris ir taip nesijaucia gerai?
Toje situacijoj su vaiku darželiu ir nekalbėjimu, kažkodėl nesistengiama pamatyti,jog buvo parašyta jog vaikas sąmoningai nesikalbėjo prieš tai su mama, vadinasi, jis aiškiai suvokė ką daro pats, todėl, manau, nereikia dabar sakyti, kad jis nesuprato kodėl mama taip elgiasi(t.y.nesikalba) ir kad mama jo nemyli ir pan. Nes jei jau taip sureikšminam šiuos dalykus tai tada keista ,kad mama nedepresuoja ,kad vaikas jos nemyli,nes nesikalba. Manau ,kad vaikai supranta daug daugiau nei mums atrodo ir norėtumėm 
Beje, kas dar be mamos gali vaiką supažindinti su paprastom gyvenime situacijom- tokiom kaip kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, kad viskas turi pasekmes ? (nelaukiant kol mokykloj "draugai" supažindins) beje kalbu ne apie smurtą, kalbu apie paprastą bendravimą ir jo klaidas. Tikiu,kad vaikas dabar gerai įsiminė situaciją,kad jo nekalbėjimas su mama gali jam atsiliepti tuo pačiu,t.y. ne tik jis gali nenorėti kalbėti arba tyčia nekalbėti,bet ir kitas žmogus gali lygiai taip pat nenorėti ir nekalbėti su juo.O, kad mama vaiką myli,tai tą jis tikrai žino,net jei yra baudžiamas ar ant jo pykstama. Beje darželyje auklėtoja pasako vaikam ,kad jie mylimi ir todėl jiem patinka eiti į darželį ? tai ką jie darys mokykloj ,kur mokytoja tikrai neglostinės ir nesakys ,kad jie patys mylimiausi, kur jiems atskirai priėjus nieks neaiškins ,kad šaukė ant visos klasės,bet asmeniškai tikrai nepyksta, ko gero neleisite į mokyklą ar kaip 
Beje, kas dar be mamos gali vaiką supažindinti su paprastom gyvenime situacijom- tokiom kaip kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, kad viskas turi pasekmes ? (nelaukiant kol mokykloj "draugai" supažindins) beje kalbu ne apie smurtą, kalbu apie paprastą bendravimą ir jo klaidas. Tikiu,kad vaikas dabar gerai įsiminė situaciją,kad jo nekalbėjimas su mama gali jam atsiliepti tuo pačiu,t.y. ne tik jis gali nenorėti kalbėti arba tyčia nekalbėti,bet ir kitas žmogus gali lygiai taip pat nenorėti ir nekalbėti su juo.O, kad mama vaiką myli,tai tą jis tikrai žino,net jei yra baudžiamas ar ant jo pykstama. Beje darželyje auklėtoja pasako vaikam ,kad jie mylimi ir todėl jiem patinka eiti į darželį ? tai ką jie darys mokykloj ,kur mokytoja tikrai neglostinės ir nesakys ,kad jie patys mylimiausi, kur jiems atskirai priėjus nieks neaiškins ,kad šaukė ant visos klasės,bet asmeniškai tikrai nepyksta, ko gero neleisite į mokyklą ar kaip
QUOTE(liutkate @ 2009 04 23, 09:40)
,kad mama nedepresuoja ,kad vaikas jos nemyli,nes nesikalba.
mama yra suauges brandus zmogus ir nepriklauso nuo vaiko - o stai vaikas yra priklausomas nuo suaugusiuju ir ju reakciju... i vaiko emociju raiska motina sureagavo kaip mazas vaikas alia "aha, tu nekalbi su manim, tai gerai, as tau parodysiu - ir as nekalbesiu"
QUOTE(liutkate @ 2009 04 23, 06:40)
tai ką jie darys mokykloj ,kur mokytoja tikrai neglostinės ir nesakys ,kad jie patys mylimiausi, kur jiems atskirai priėjus nieks neaiškins ,kad šaukė ant visos klasės,bet asmeniškai tikrai nepyksta, ko gero neleisite į mokyklą ar kaip
Bet galima padėti vaikui užaugti tokiu, kuris konrečioj situacijoj, kai mokytojas šaukia ant visos klasės, sugeba po pamokos prieiti prie mokytojo ir pasakyti štai ką: "Kai jūs šaukiat ant visų, šaukiat ir ant tų, kurie niekuo nekalti. Taip - neteisinga. " Čia penktoj klasėj.
O dėl aprašytos situacijos, atsakykit sau, kas geriau. Kur daugiau vaikas SUPRATO ir IŠMOKO. Ar tada, kai abu tylom ėjo namo. Ar tada, jei mama būtų ramiai pasikalbėjus su vaiku apie tai, kas įvyko. Kaip jaučias auklėtoja, kaip jaučias pats vaikas, kaip jaučias dabar mama. Ar vaikui patinka pačiam tai, ką jis padarė. Ir t.t. Tylą, deja, net ir suaugę interpretuoja kiekvienas savaip. O empatijos (padėjimo susivokt kaip jaučias kitas) ypač berniukus reiktų mokyt kiekviena porga.
P.S. Ragnez ir Fruzina, kaip labai matos, jog jūsų vaikai yra labai skirtingo amžiaus. Fruzina, tu nerašai kiek taviškiams, bet turbūt ~10? Tai vat tu jau skini bendravimo mokymo vaisius. Ragnez didžiajam
dar tik septyneri. Dar daug daug kartų reiks šnekėtis apie kiekvieną "pirstelėjimą", 100x pakartoti ir paaiškint, 1000x parodyt ir padėt. Ir t.t. QUOTE(liute @ 2009 04 23, 09:56)
Bet galima padėti vaikui užaugti tokiu, kuris konrečioj situacijoj, kai mokytojas šaukia ant visos klasės, sugeba po pamokos prieiti prie mokytojo ir pasakyti štai ką: "Kai jūs šaukiat ant visų, šaukiat ir ant tų, kurie niekuo nekalti. Taip - neteisinga. " Čia penktoj klasėj.
nezinau ar jau pasakojau istorija is mokyklos... mano pirmokas gryzta ir sako, "zinai, mokytoja sake, kad kai kurie vaikai labai negraziai raso, raides kaba tarp eiluciu. mokytoja sake, kad atsvies tu vaiku sasiuvinius ir nes direktorei parodyti. zinai, as manau, kad tai tik mokytojos ir tu vaiku reikalas, kad jie negraziai raso, o ne visos klases"
butent apie toki supratima as ir kalbu.
QUOTE(liute @ 2009 04 23, 09:56)
P.S. Ragnez ir Fruzina, kaip labai matos, jog jūsų vaikai yra labai skirtingo amžiaus. Fruzina, tu nerašai kiek taviškiams, bet turbūt ~10? Tai vat tu jau skini bendravimo mokymo vaisius. Ragnez didžiajam
dar tik septyneri. Dar daug daug kartų reiks šnekėtis apie kiekvieną "pirstelėjimą", 100x pakartoti ir paaiškint, 1000x parodyt ir padėt. Ir t.t.Mano 13 ir 6 m.
Kalbu čia daugiau iš patirties, o patirtis jau yra.
Dar supratau, kad labai skiriasi požiūriai į tam tikrus dalykus mamų, todėl ir auklėjimas visai skirtingas.
Sakykim, aš nemėgčiau tokios auklėtojs,kuri kiekvienam vaikui sakytų, kad jis jos mylimiausias (pati žodžio reikšmė praranda prasmę ), o kiti džiaugiasi, kaip dideliu gėriu savo vaikui.
Vienam yra gražu kai 3-5 duodasi poliklinikoje, bažnyčioje, o aš sakykim nuo mažiukų mokiau ramybės tokioje vietoje, gali pavaikščioti, bet nebėgioti, nešūkauti.
QUOTE(Fruzina @ 2009 04 23, 09:15)
Sakykim, aš nemėgčiau tokios auklėtojs,kuri kiekvienam vaikui sakytų, kad jis jos mylimiausias (pati žodžio reikšmė praranda prasmę ), o kiti džiaugiasi, kaip dideliu gėriu savo vaikui.
Esu perskaičius daug knygų apie vaikų auklėjimą, kai dirbau mokykloje (13 m.). Būtent kažkurioje ir radau, kad kiek vaikų bebūtų šeimoje, kiekvienam reikia skirti asmeninį dėmesį. Todėl kiekvienam asmeniškai ir sakau, kad jis yra mano mylimiausias. Stengiuosi su kiekvienu asmeniškai pasikalbėti, paglostyti. Nenuostabu, kad apie tokius dalykus žino ir darželio auklėtoja, kuri išties myli vaikus. O kad myli, matosi ne iš žodžių, o kaip ji su vaikais bendrauja.
Mano vaikai nėra pratę mane girdėti rėkiančią ant jų. Todėl ir sūnums buvo sunku ir darželyje, kur buvo ant jų rėkiama, ir pradinėse klasėse. Dabar matau, kad tas pats yra ir dukrai.
Mūsų darželiuose ir mokyklose yra taip įprasta rėkti ant vaikų, kad tai yra tapę norma. Jau darželyje jie pripranta prie rėkiančios auklėtojos, paskui- rėkia pradinių klasių mokytoja. Kai aš gaudavau penktokus, visada jau per pirmas pamokas būdavo aišku- rėkė ant jų pradinių klasių mokytoja ar ne. Nes jie įpratinami reaguoti tik į riksmą.
Negi manot, kad tai normalu?
Kai dirbau mokykloje, klasėse sėdėdavo apie 30 mokinių. Dirbau su jais nerėkdama. Išmokau. Manau, kad mamos, auginančios vieną ar du vaikus, tikrai gali išmokti su jais bendrauti be rėkimo, kuris traumuoja vaiką.
Per mokyklos tarybos posėdį kalbėjom apie tai, kas dabar dedasi mokinių šeimose. Vaikų veidai pavargę. Ar nepastebėjot? Jei nepastebėjot, siūlau atkreipti dėmesį.
QUOTE(vaižgantė @ 2009 04 23, 11:01)
Esu perskaičius daug knygų apie vaikų auklėjimą, kai dirbau mokykloje (13 m.). Būtent kažkurioje ir radau, kad kiek vaikų bebūtų šeimoje, kiekvienam reikia skirti asmeninį dėmesį. Todėl kiekvienam asmeniškai ir sakau, kad jis yra mano mylimiausias. Stengiuosi su kiekvienu asmeniškai pasikalbėti, paglostyti. Nenuostabu, kad apie tokius dalykus žino ir darželio auklėtoja, kuri išties myli vaikus. O kad myli, matosi ne iš žodžių, o kaip ji su vaikais bendrauja.
Mano vaikai nėra pratę mane girdėti rėkiančią ant jų. Todėl ir sūnums buvo sunku ir darželyje, kur buvo ant jų rėkiama, ir pradinėse klasėse. Dabar matau, kad tas pats yra ir dukrai.
Mano vaikai nėra pratę mane girdėti rėkiančią ant jų. Todėl ir sūnums buvo sunku ir darželyje, kur buvo ant jų rėkiama, ir pradinėse klasėse. Dabar matau, kad tas pats yra ir dukrai.
Esu tikrai ta kuri neskaito daug knygų apie auklėjimą, vadovaujuosi motiniška nuojauta, meile, sveiku protu.
Sutinku, kad reikia kiekvienam išskirtinio dėmesio, bet sakyt, kad jis mano mylimiausias nepritariu. Isivaizduok, sakai , kad jis mylimiausias, kitą dieną vaikas nugirsta, kad kitam taip sakai, nu nežinau, aš bent jau pagalvočiau kokia mama melagė. Klausimas iškiltų, tai aš mylimiausias ar ne?
Beje kaip tu pasijaustum, jei tave draugė vadintų pačia geriausia, vis sakytų, kad tu pati geriausia, mylimiausia jos draugė, ir išgirstum, kad kitai tą patį sako. Normalu tau, toks žmogus tau priimtinas. ?
O kodėl ant tavo sūnų rėkė auklėtoja , jei jie nieko nedarė blogo?
QUOTE(Fruzina @ 2009 04 23, 11:13)
Esu tikrai ta kuri neskaito daug knygų apie auklėjimą, vadovaujuosi motiniška nuojauta, meile, sveiku protu.
Sutinku, kad reikia kiekvienam išskirtinio dėmesio, bet sakyt, kad jis mano mylimiausias nepritariu. Isivaizduok, sakai , kad jis mylimiausias, kitą dieną vaikas nugirsta, kad kitam taip sakai, nu nežinau, aš bent jau pagalvočiau kokia mama melagė. Klausimas iškiltų, tai aš mylimiausias ar ne?
Beje kaip tu pasijaustum, jei tave draugė vadintų pačia geriausia, vis sakytų, kad tu pati geriausia, mylimiausia jos draugė, ir išgirstum, kad kitai tą patį sako. Normalu tau, toks žmogus tau priimtinas. ?
O kodėl ant tavo sūnų rėkė auklėtoja , jei jie nieko nedarė blogo?
Sutinku, kad reikia kiekvienam išskirtinio dėmesio, bet sakyt, kad jis mano mylimiausias nepritariu. Isivaizduok, sakai , kad jis mylimiausias, kitą dieną vaikas nugirsta, kad kitam taip sakai, nu nežinau, aš bent jau pagalvočiau kokia mama melagė. Klausimas iškiltų, tai aš mylimiausias ar ne?
Beje kaip tu pasijaustum, jei tave draugė vadintų pačia geriausia, vis sakytų, kad tu pati geriausia, mylimiausia jos draugė, ir išgirstum, kad kitai tą patį sako. Normalu tau, toks žmogus tau priimtinas. ?
O kodėl ant tavo sūnų rėkė auklėtoja , jei jie nieko nedarė blogo?
Na nesusišnekam mudvi...Tu tiesiog nesupranti, ką noriu pasakyti.
Ant mano sūnų auklėtoja nerėkdavo, bet ji rėkė ant kitų. Aš nesu lankius darželio (manau, kad man labai pasisekė), bet mokykloje tikrai nekaip jausdavausi, kai rėkdavo ant kitų. Pasijusdavau ir pati esanti kalta.
Kiek turiu draugių, gyvenančių užsienyje, visos man yra sakę, kad ten su vaikais darželiuose ir mokyklose yra bendraujama kitaip nei LT...Pas mus įprasta žeminti vaikus.
Manau, kad knygas apie vaikų auklėjimą būtina skaityti, nes mes nebeturime tos išminties, kurią turėjo mūsų prosenelės, pačios esam užaugintos mamų, kurios neturėjo galimybės mus nei krūtimi maitinti, nei ilgai su mumis namie būti...Jos tik dirbo, dirbo, dirbo...
QUOTE(vaižgantė @ 2009 04 23, 12:45)
Ant mano sūnų auklėtoja nerėkdavo, bet ji rėkė ant kitų. Aš nesu lankius darželio (manau, kad man labai pasisekė), bet mokykloje tikrai nekaip jausdavausi, kai rėkdavo ant kitų. Pasijusdavau ir pati esanti kalta.
Kiek turiu draugių, gyvenančių užsienyje, visos man yra sakę, kad ten su vaikais darželiuose ir mokyklose yra bendraujama kitaip nei LT...Pas mus įprasta žeminti vaikus.
Manau, kad knygas apie vaikų auklėjimą būtina skaityti, nes mes nebeturime tos išminties, kurią turėjo mūsų prosenelės, pačios esam užaugintos mamų, kurios neturėjo galimybės mus nei krūtimi maitinti, nei ilgai su mumis namie būti...Jos tik dirbo, dirbo, dirbo...
Kiek turiu draugių, gyvenančių užsienyje, visos man yra sakę, kad ten su vaikais darželiuose ir mokyklose yra bendraujama kitaip nei LT...Pas mus įprasta žeminti vaikus.
Manau, kad knygas apie vaikų auklėjimą būtina skaityti, nes mes nebeturime tos išminties, kurią turėjo mūsų prosenelės, pačios esam užaugintos mamų, kurios neturėjo galimybės mus nei krūtimi maitinti, nei ilgai su mumis namie būti...Jos tik dirbo, dirbo, dirbo...
Manau, kad Jūs esate iš tų žmonių, kurie visuomet yra teisūs ir teisingi. Netgi vaikų auklėjime yra daug skirtingų būdų, iš kurių mes pasirenkame savo vaikui darančius mažiausiai žalos ir priimtinus mums patiems. Vaikų niekas nežemina, o jei jau taip ir vyksta, turėtų įsikišti patys tėvai, tiesiog ne pas visus vienoda kantrybė. Pvz. mano mažės auklėtoja mėgsta meluoti, bet jei aš tą melą išsiaiškinu, būtinai jai pasakau. Lenkiu galvą prieš tuos, kurie turi neišsemiamą kantrybę.
O kad Jūs nelankėte darželio, manau, kad Jums nepasisekė
