) Aisku jis maistaudamas su manim nekalbejo, bet po to visa kelia iki namu ir as su juo nekalbejau, na galas buvo toks kad namus pasiekem su asarom, nes mamyte nekreipe visiskai jokio demesio i salia einanti vaika. 
Siandien labai gera bausme maniskiui buvo kai negavo ant karstyniu palaipiot, nes darzeli aukletoja pasake, kad jau nesusitvarko su juo (sita aukletoja visai grieztumo neturi, kitos dar ir kaip klauso ) Aisku jis maistaudamas su manim nekalbejo, bet po to visa kelia iki namu ir as su juo nekalbejau, na galas buvo toks kad namus pasiekem su asarom, nes mamyte nekreipe visiskai jokio demesio i salia einanti vaika.
) Aisku jis maistaudamas su manim nekalbejo, bet po to visa kelia iki namu ir as su juo nekalbejau, na galas buvo toks kad namus pasiekem su asarom, nes mamyte nekreipe visiskai jokio demesio i salia einanti vaika.
Iš darželio auklėtojų girdėdavau tik pagyrimus...
"Aisku jis maistaudamas su manim nekalbejo, bet po to visa kelia iki namu ir as su juo nekalbejau, na galas buvo toks kad namus pasiekem su asarom, nes mamyte nekreipe visiskai jokio demesio i salia einanti vaika."
Ir vaikas nusprendė, kad mama jo nemyli. Ir tas "manęs nemyli" paskui liks visam gyvenimui...Dažnas mes tai turim, todėl stengiamės "būti geri", kad mus mylėtų...
"Aisku jis maistaudamas su manim nekalbejo, bet po to visa kelia iki namu ir as su juo nekalbejau, na galas buvo toks kad namus pasiekem su asarom, nes mamyte nekreipe visiskai jokio demesio i salia einanti vaika."
Ir vaikas nusprendė, kad mama jo nemyli. Ir tas "manęs nemyli" paskui liks visam gyvenimui...Dažnas mes tai turim, todėl stengiamės "būti geri", kad mus mylėtų...
QUOTE(Siguldencija @ 2009 04 21, 20:09)
Siandien labai gera bausme maniskiui buvo kai negavo ant karstyniu palaipiot,
neleisti laipioti kartuvemis buvo didziausia bausme Saddam'o vaikams.
QUOTE(vaižgantė @ 2009 04 21, 20:29)
Iš darželio auklėtojų girdėdavau tik pagyrimus...
Ir vaikas nusprendė, kad mama jo nemyli. Ir tas "manęs nemyli" paskui liks visam gyvenimui...Dažnas mes tai turim, todėl stengiamės "būti geri", kad mus mylėtų...
Ir vaikas nusprendė, kad mama jo nemyli. Ir tas "manęs nemyli" paskui liks visam gyvenimui...Dažnas mes tai turim, todėl stengiamės "būti geri", kad mus mylėtų...
Paskaičius tavo komentarus susidaro klausimas, o gal tu pastabų tiesiog negirdėjai arba nenorėjai girdėti...
Man žinok visada buvo keisti tik giriami vaikai... Vaikas normalus turi būti visoks( kalbu ne apie piktybinį elgesį), o ne tobulai besielgiantis...
Niekaip nesuprantu iš kur tu trauki tokius dalykus, kaip vaikas nusprendė, kad mama jo nemyli, o kodėl jis gi sveikas, mąstantis vaikas negali suvokti,kad mama supyko? Ta prasme vaikas neturi žinoti,suvokti, kad kitas žmogus gali supykti, kai jis blogai elgiasi? O kaip gyvenime bus? Jis nesuvoks, kad už blogus poelgius, neklausymus kitas žmogus įsižeis, supyks. Nu tikrai pasitaiko dažnai tokių žmonių be sveikos nuovokos darbe, kaiminystėje, šiaip gyvenime sutinki, kai žmogus nesuvokia ką daro, kaip daro, kol jam nepasako. O todėl,kad šeimoje toks auklėjimas buvo, uždaram rate, be suvokimo ,kad tas vaikas išeis į gyvenimą.
Tu galvoji, kad kai tavo suaugęs vaikas kažką blogai padarys, tai kažkas su juo sės ir kalbėsis, aiškinsis, aišku nepyks ant jo,tikrai nemanau, tiesiog tie žmonės nusišalins nuo jo.
Mano vaikai žino, kad mes juos mylim visokius ir mylėsim, ir tokių ,,nesveikų,, minčių tikrai nėra, bet jie taip pat žino, kad aš ir supykt galiu, ir įsižeist, ir kad visus tuos jausmus patiria ir svetimi žmonės, todėl pas mus suvokimas ,,kad reikia būti geram,, tikrai ne su meile susijęs, o su pagarba, atidumu kitam, atjauta. Juk manau kvaila būtų tikėtis,kad bendradarbis, kaimynas, šiaip pažytamas tave mylės jei būsi geras, jis tave gerbs, laikys puikiu ar geru žmogum.
Per daug cia isvedziojimu, tiesiog suprato, kad ne tik jis gali nekalbeti, rodyti ozius, nes mamos tai naveikia ir kad aukletojai, kuri yra svelni reikia buti taip pat paklusniam kaip ir kitai, kuri griezta (ne vienas tevelis kalbejo apie jos metodus, bet svarbu ribu neperzengia). Kai grizom viska smulkiai paaiskinau, taip kad tikrai nesuprato kad mama jo nemyli, niekada to nera pasakes, o tikrai pasako ka galvoja jau ne mazas
QUOTE(Fruzina @ 2009 04 22, 08:57)
Niekaip nesuprantu iš kur tu trauki tokius dalykus, kaip vaikas nusprendė, kad mama jo nemyli, o kodėl jis gi sveikas, mąstantis vaikas negali suvokti,kad mama supyko?
jei motina nekalba ir aiskiai nepasako, kas ivyko - negali
motinos nekalbejimas su vaiku, vaikui yra akivaizdus atstumimo, nemeiles zenklas.
QUOTE(ragnez @ 2009 04 22, 10:16)
jei motina nekalba ir aiskiai nepasako, kas ivyko - negali
motinos nekalbejimas su vaiku, vaikui yra akivaizdus atstumimo, nemeiles zenklas.
motinos nekalbejimas su vaiku, vaikui yra akivaizdus atstumimo, nemeiles zenklas.
Aš nežinau, kokius jūs vaikus auginate ( ne jums konkrečiai taikau), kad kiekvieną ,,pirstelėjimą,, po 10 valandų aptariate, išaiškinate, bet mano vaikai viską suvokia, kartą pasakai ir aišku, kitą kartą patys susigaudo situacijoje, iš veido išraiškos, akių supranta, kas ir kaip.
Aš galiu nekalbėti, pykti, užrėkti, bet tikrai mano vaikai nei karto to nesuprato, kaip nemeilės jiems ženklo, jie tai supranta kaip tam tikas žmogaus emocijas į jų netinkamą elgesį ir tiek. Kas dedasi pas žmones šeimoje, kokie santykiai, jei vaikas mamos ar tėčio elementarų užpykimą laiko nemeile sau? Aš šito nesuprantu. Ir vaikas pas mus turi teisę užpykti, net ir ant tėvų, bet aš tikrai tuo momentu nesijaučiu jo nemylima. Tiesiog jis supyko. Reiškia aš kažką gal netinkamo padariau.
QUOTE(Fruzina @ 2009 04 22, 10:25)
Aš galiu nekalbėti, pykti, užrėkti, bet tikrai mano vaikai nei karto to nesuprato, kaip nemeilės jiems ženklo, jie tai supranta kaip tam tikas žmogaus emocijas į jų netinkamą elgesį ir tiek.
ar tu tuo tikra? ar kada kalbejai atvirai su vaikais apie VAIKU jausmus savo tevams?
gal buvau labai jautrus vaikas, bet is savo vaikystes prisimenu ne viena epizoda, kai, mano akimis, buvau nesvarbi ir nemylima savo tevu. kai pagalvodavau, kad mamai daug svarbesnis issiurbtas kilimas ar nuravetas darzas, ar mamos mokiniai, o ne as.
ir tai net nebuvo kazkokie ypatingai dideli konfliktai ar bausmes... tiesiog situacijos, kai, mano dabartiniu suvokimu, mama budavo tiesiog priveikta buities, kasdienybes. ir vis delto, mano jausmai buvo tokie kokie buvo - ir niekas i juos demesio neatkreipe, niekada nepaklause, kaip as jauciuosi.
QUOTE(Fruzina @ 2009 04 22, 10:25)
Kas dedasi pas žmones šeimoje, kokie santykiai, jei vaikas mamos ar tėčio elementarų užpykimą laiko nemeile sau?
gali buti normaliu normaliausia seima. tiesiog tokia, kur zmones nelinke kalbetis apie jausmus....
QUOTE(ragnez @ 2009 04 22, 10:46)
ar tu tuo tikra? ar kada kalbejai atvirai su vaikais apie VAIKU jausmus savo tevams?
gali buti normaliu normaliausia seima. tiesiog tokia, kur zmones nelinke kalbetis apie jausmus....
gali buti normaliu normaliausia seima. tiesiog tokia, kur zmones nelinke kalbetis apie jausmus....
Esu tuo tikra. Labai daug kalbu su vaikais atvirai apie savo jausmus, jų jausmus, jau šitas pas mus atvira labai. Tik tai vyksta natūraliai, kasdien, bet kokioje situacijoje. Todėl, kai užpykstu ko nors tikrai nebijau,kad galvos, jog nemyliu, jau tuo neabejoju net. Tiesiog tai jaučiasi pačiuose santykiuose. Jei patyliu žinok, kad pykstu, juk natūralu, kad netrykšiu džiaugsmu, jei ką iškrečia.
Mes labai daug skiriame dėmesio vaikams, pas mus, mūsų šeima-mūsų tvirtovė.
QUOTE(Fruzina @ 2009 04 22, 10:49)
Esu tuo tikra.
tai ir puiku
tiesiog buna ir kitaip.
QUOTE(ragnez @ 2009 04 22, 11:04)
Aš kartasi save pavadinu vaikščiojančia antena, kiekvieną frazę ištartą vaikų gaudau, paskui apdoroju, ir jei tik kažkas ne taip, tai juk šeimoje matosi greit, kalbu,klausiu, pasiaiškinu, būna, kad neteisingai suprato, ar dar kas. Tada va ir išsiaiškiname viską. Būčiau jau pastebėjusi, jei supykimą laikytų nemeile.
Lygiai taip pat gaudau ir aplinkinių, auklėtojų, mokytojų, frazes apie mano vaikus. Juose būna daug užslėptų dalykų. Reikia girdėti ką sako kiti.
Jei paklausinėja kiti apie jūsų vaiką ar jis rūko, ar geria, tai jau gali būti informacija, kad tiesiai to nenori sakyt,bet kažkas matė jūsų vaiką rūkant. Čia pavyzdys.
vakar.
Vedzioju suni.
Ziuriu mama su tokiu mazu vaiku vaikstineja ir kas minute ta vaika musa.
Nu taip...su ranka...nelabai jau ten smarkiai.
Nu ka, galvoju, priesiu ir suni ant tos blogos bobos uzfasinsiu.
Prieinu.
Ogi pasirodo- jie ten kurcniabyliai.
Tai taip ir musa , kai nori pasakyt, kad vaikas ko nedarytu....
Vedzioju suni.
Ziuriu mama su tokiu mazu vaiku vaikstineja ir kas minute ta vaika musa.
Nu taip...su ranka...nelabai jau ten smarkiai.
Nu ka, galvoju, priesiu ir suni ant tos blogos bobos uzfasinsiu.
Prieinu.
Ogi pasirodo- jie ten kurcniabyliai.
Tai taip ir musa , kai nori pasakyt, kad vaikas ko nedarytu....
