Įkraunama...
Įkraunama...

Namas ar butas?

QUOTE(Subjektyvi @ 2010 08 25, 10:47)
ne gi neįmanoma sutramdyti šuns, kad jis nelotų per dienas g.gif

o krykštaujančių, spėgiančių ir per dienų dienas "ma-ma" iki devinto aukšto bandančių dasiklykt vaikų? g.gif

ir klausimas ar taip jau per dienų dienas ten tie šunys loja.. na nepažįstu matyt nei vieno tokio kuris užsilotų/nusilotų/nusižviegtų doh.gif
Atsakyti

QUOTE(symante @ 2010 08 25, 10:40)
Mums tai tinka ir patinka, bet suprantu, kad daugeliui žmonių ko gero ta mūsų vieta nepatiktų. Todėl nėra prasmės kam nors aiškinti, kaip ir kur jis turi gyventi. Man pavyzdžiui nerūpi likvidumas, nes šiandien noriu būti laiminga ir tai niekada neįtakos gyvenamosios vietos pasirinkimo.


Vat taip ir yra - kiekvienam savo pasirinkimas. Vienam geriau laukuose, kitam miškuose, trečiam - pačiam miesto šurmulyje. Viskas priklauso nuo pomegiu ir gyvenimo budo. Ir, manau, visi žmonės, pasirinkdami gyvenamąją vietą daugiau mažiau įvertina savo galimybes ir poreikius.
Man tai keista, kad Subjektyvios kazkokie pazistami, kurie dabar vargsta ir uzmiescio veziodami vaikus ir kuriu liudna patirtimi ji remiasi peikdama gyvenima name, neivertino tokios aplinkybes pries isikraustydami i nama. Juk ir durnam turejo buti aisku, kad jei nera viesojo transporto ir reikes veziot. Jei toks gyvenimo budas netinkamas, reikia pasirinkti kita gyvenamaja vieta ir apgalvot is anksto, o ne verkt paskui draugams ant peties...
Atsakyti
QUOTE(ilonux @ 2010 08 25, 13:38)
Man tai keista, kad Subjektyvios kazkokie pazistami, kurie dabar vargsta ir uzmiescio veziodami vaikus ir kuriu liudna patirtimi ji remiasi peikdama gyvenima name, neivertino tokios aplinkybes pries isikraustydami i nama. Juk ir durnam turejo buti aisku, kad jei nera viesojo transporto ir reikes veziot. Jei toks gyvenimo budas netinkamas, reikia pasirinkti kita gyvenamaja vieta ir apgalvot is anksto, o ne verkt paskui draugams ant peties...

Man atrodo kad dauguma tu problemu yra smarkiai perdetos, o gal net isgalvotos: nuolatos lojantys sunys ir burzgencios zoliapjoves, pro uzuolaidas spoksantys kaimynai ir taip toliau ir panasiai. Tiesiog smarkiai hiperbolizuojama stengiantis irodyti tik savo vienintele tiesa. Labai panasios, o gal net didesnes problemos gyvenant bute, taciau visa tai neturetu nustelbti gyvenimo dziaugsmo savo sukurtume laimes lizdelyje. Nesvarbu ar tai butu namas ar butas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo donnabona: 25 rugpjūčio 2010 - 12:55
Turiu patirties visame kame, todėl galiu pasipasakoti: vaikystė-jaunystė praėjo vienkiemyje. Privatumas bet koks, prie kurio labai greit priprantama, galima buvo kieman eiti vos ne su pižama, degintys pievoje ir šiaip niekas nelįsdavo į akis ir nematydavo kada kokie draugai atvažiuoja. Iki stotelės 0,5 km, iki mokylos virš 10 km. Burelius teko pamiršti, o jei ir lankydavom kokį, tai derindavom prie autobusų grafiko. Paskui barakas. Suvaržyta asmeninė erdvė! Bet prie visko priprantama, ypač prie to, kad visi viską mato, viską žino. Paskui butas centrinėje gatvėje mieste, o dabar namas priemiestyje. Garsai beveik tie patys, tik name žymiai mažiau pravažiuojančių automobilių. Vaikai verkia ir butuose ir namuose. Šunys loja irgi visur. Vakarėliai iki paryčių irgi visur. Bute aišku kažkaip arčiau (už sienos ar ant lubų), name kiemuose su didžiausiom kolonkėm. Bute kvapai irgi visokie (ypač dumų kvapai laiptinėse, liftuose) name nuolat atslenka visų aplinkinių kaimynų kepamų šašlykų terasose. Garsai: name žoliapjovių ypač šią vasarą, kai žolė žėlė sekundėmis, bute - pro langus iš gatvės, pro sienas iš kaimynų (ypač remonto). Tiek, kad name labiau bendraujame su kaimynais, nes daug laiko praleidžiame lauke, tad pro tvoras visada pasikalbame su vienais, antrais, trečiais kaimynais, vieni kitiems į pagalbas einame. Name pasisveikindavome nebent prasilenkdami laiptinėse arba užeidavome ištikus bėdai.

Tad, kiekvienam savo poreikiai ir prioritetai smile.gif
Atsakyti
ilonux, žinai, ne tik mano pažįstami vargsta, na ne jie vieni tokie unikalūs smile.gif Tiesiog žmonės mano, kad išsikėlus į užmiestį viskas nušvis rožine spalva, va taip gyvens, taip planuos, tą darys, aną. Bet gi realybėje pasirodo kiek kitaip. Kad ir tas važinėjimas pirmyn atgal. Kažkam jis malonumas, laikas pabendrauti, o kažkam vargas, kurio penkiabale sistema įvertino vienetu, su mintim "o kas čia tokio, juk logiška", bet po to kasdieninėje realybėje pradeda lįsti per gerklę. Su tuo susitaikoma, nes kas belieka. Bet niekur tai nedingsta. Ir jei šeimoje auga maži vaikai, juos reikės vežioti iki tol, kol jie taps savarankiški. Arba paleisti pėsčiom eiti kilometrus iki tos auto stotelės. Po to pirkti automobilius. Ir viską reikia finansuoti, išlaikyti. Tai gerai, jei su finansais viskas ok, ir pačiam užteks kurui. O jei ne? Gyvenimas juk neprognozuojamas.

Gal ir nekvailas tas šuo, gal šeimininkas bukena, bet kaimynai tai nekalti, kad jiems tenka gyventi tokiam lojime.
Atsakyti
O kas draudžia palikti užmiestį ir grįžti į miestą? Mano vieni pažįstami grįžo į miestą, kai tapo per sunku vaikus vežioti. Jei per sudėtinga, galima kažką keisti. Kam laikytis įsitvėrus to, kas nepatinka, prisirišti prie namo ir dejuoti. Juk žmonės artimi svarbiausia, ar ne? Ne namas ir ne butas. Jei vaiką myli ir negalvoji, kad tik užaugtų ir iš namų išeitų, sunku pavežioti? Man tai nesuprantama, bet pas mus vis dar yra savaitiniai darželiai, tai gal nereikia stebėtis g.gif Ir apskritai tai šuo erzina, tai bėgiojantys vaikai, tai žoliapjovė ar dar kas nors. Negaila nervų? Gal paprasčiau į viską reikia žiūrėti g.gif

Kiek supratau, būtent pageriantis ir šunį erzinantis kaimynas kaltas. O gal ir šeimininkas, laika medžioklinis šuo, negali sėdėti taip sakant, be darbo...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo symante: 26 rugpjūčio 2010 - 10:29
Yra toks dalykas kaip kantrybė. Pas vienus ji geležinė, pas kitus - iki tam tikros ribos. Bet aš už tai, kad jei gyveni ir kažkokiam kaimynui nuolat ėdi gyvenimą, tai ne tas kaimynas yra kaltas, o tu pats durnas daiktas. Nejau neįmanoma gyventi taip, kad netrukdytum kitiems. Ir kodėl po to reikia pykti už tai, kad esi rakštis subinėj? g.gif

Va dar viena kova su šunim. Šį kartą po teismus tamposi Seimo narys, nes užkniso nuolat lojantis kaimynės taksas. Citata: "Sostinės Dubingių gatvėje nuosavame name su šeima gyvenantis S.Šedbaras į savivaldybės viešosios tvarkos skyrių dėl Džesės Džulianos kreipėsi praėjusį mėnesį.
TTK pirmininkas skundėsi, kad nebegali pakęsti nuolatinio kaimynės šuns lojimo. Esą šuo, visą dieną lakstantis šalia esančio namo kieme, pribėga prie tvoros ir pradeda skalyti iš karto po to, kai iš savo namo nosį iškiša ne tik S.Šedbaras, bet ir kuris nors iš jo namiškių.

Politiko teigimu, pradėjęs loti šuo nenusiramina kelias valandas arba net ir visą dieną, o Džesės Džulianos šeimininkė visiškai nereaguoja į prašymus sudrausminti gyvūną."

Tai žmogus dar civilizuotas, kantrus, elgiasi pagal įstatymus. O jei jo vietoje būtų kitas? Nunuodytų tą taksą arba nušautų. Ir ką? Ir būtų teisus.
Atsakyti
Teisus nebūtų nunuodijęs ar nušovęs. Pas mus sudėtinga su kultūra, sutinku. Čia jau kraštutinumas, kai šuo skalija ištisai. Mūsų kaimynų šunys irgi loja, kai mes išeinam į kiemą, bet pakalbinam juos ir liaunasi. Tiesą sakant aš pagalvoju, kad štai jie loja, o gal kaimynų kūdikiui neduoda miegoti ir norisi juos nutildyti. Aišku žmonės jautrūs įvairiems dalykams, man gali šunys loti per naktis, karvės mūkti, traukiniai važiuoti, lėktuvai skraidyti, bet jei grotų bumsikai išvarytų iš kantrybės.
Atsakyti
Yra blogu sunu, yra kvailu sunu seiminnku, yra blogu ir smarkiai kvailu sunu seimininku. Bet ka tai bendro turi su pasirinkimu gyventi bute ar name?
Atsakyti
Atviroj erdvėj lojimas dėl kiekvieno krustelėjimo yra kiek kitoks, nei uždaroj erdvėj, kur niekas dėl kiekvieno krustelėjimo neskatina skalinti. O jei bute vyksta toks dalykas, tai yra ne vienas kaimynas ar du, o mažiausiai keturi ir daugiau. Paprasčiau tvarkytis. Bent jau tiek. Ir lojimas uždaroj erdvėj "per dienas, per naktis" yra ženkliai retesnis atvejis. Bent jau viešoj erdvėj apie tuos atvejus negirdėti arba itin retai.
Atsakyti
Prajuokinot smagiai 4u.gif
O je kiek rimciau tai sunu lojimo ir ju seiminku kvailumo poveikis renkantis buta ar nama = 0, dideliam nuliui biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo donnabona: 26 rugpjūčio 2010 - 13:00
Nu galiu pasakyt, kad anomalinis istisinis suns lojimas yra greiciau isimtis nei taisykle. Kiek teko sunu matyt, tai suloja praeinant pro kiema arba iejus i kiema, o kad istisai skalytu be pertraukos koks sunekas, tai neteko susidurt...
Atsakyti