Namas ar butas?

Na tai jeigu jau taip blogai name,tai kelkitės į butą. Aš niekaip nesuprantu,kam save kankint ir jaust gyvenimo diskomfortą?Juolab,kad pardavus namą,neblogas butas išeitų.

nu jau kad liudnos nuotaikos cia. as tai gyvenu name ir kaifuoju. nemaiso man tos zoliapjoves, o ir pjuklais si rudeni labai daug kas pjove - isvirtusius medzius tvarke, nu bet ir tas man netrukdo. va prinese vyras malku zidiniui, pasikuriau, kaifuoju.
pravaziuodamas jau pazystamas zvejys pasiule isigyti sviezios zuvies, va vyras sudarinejo starki - ryt kepsim ant groteliu. tvenkiny vel antys pasirode, aisku liepteli nukakina, bet kas cia tokio? sedejau diena ant suoliuko su arbata ir ziurejau kaip jos kazka vandeni gaudo ir lesa.
pasijaute kad atejo ruduo - vis maziau zmoniu sutinku. va savaitgaliais dar sutinku nemazai sodininku, savites vidury jau nebe. del triuksmo - mama sako kad jai pas mus per tylu - is miesto atvaziavus net neramu daros.

Man atrodo, kad ne taip lengva šiais laikais parduoti namą... ypač jei pirktas pakilimo laikais, kai kainos išpūstos buvo. Tokiu atveju esi bankui daugiau skolingas, nei kad turtas vertas. Mūsų vieni draugai baisiai to namo atsikratyt nori, bet būtent dėl šitos priežasties negali...

Patarimu kaip man gyventi as tikrai cia neieskau. Tik nemegstu kai zmones pradeda: "O jau as..., o jau pas mane... jus visi lochai, tik as vienas toks laimingas, protingas, sekmingas ir t.t. " Cia diskusija ir as turiu teise parasyti ka galvoju. Man visai negeda, kad savo gyvenime dar turiu ko siekti. Ir nors uzmuskit, bet netikiu, kad niekad nepagalvojot:"Oh tas suknistas suo ir vel neduoda pamiegoti" arba "ir vel jis ta savo zole bruzina" arba "ot velnias ir vel pilnas kiemas lapu, reik eit sluot". Nu netikiu ir tiek As uz objektyvuma

Parasysiu ir as savo nuomone . Gyvename nuosavame name 4 metus. Namukas paprastas darbu nemazai prie jo. Tai va vyras dirba kiekviena diena nuo ryto iki vakaro , grysta kaip as sakau kaip i viesbuti As auginu du vaikus didzioji eina i pirma klase, mazasis greit eis i darzeli man reikes i darba. Ir kaip jus manote mes spejame kanors padaryti zoles nespejame nupjautu, o dar darbu kiek ir viskas ant mano vienos peciu nes vyras dirba daug. Kad ir koks malonumas vasara buna tris sykius issimaudome baseine, ir kelis sykius pasideginu ir uz tai as turiu moketi visa savo laika brangu. Reikia vaikus vezioti kas jau atsibodo 20 km. Tai pas daktara , tai vel kas nors, parduotuves pas mus nenormalios, tai vel lekiu i miesta ciut ne kas antra diena. Ir pasakyti tai nera kad name blogai , bet man jau ATSIBODO. Pastovus darbu sarasai Tai nusprendeme keltis i miesta i buta kur darzelis salia ir mokykla. Nes kai pradesiu dirbti nebus kas didziaja is mokyklos parves 1 valanda dienos nes mes busim darbe. Tai geriau mes savaitgaliais pas tevus nuosavam name pabusim ir jiems kanors padesim kai to noresim. Tai namo nuosprendis butu toks musu seima per daug uzsiemusi, kad knistusi po zeme.Kai vaikai uzaugs tada mes su tetuku nusipirkrime namuka

Namukas paprastas, 20 km nuo miesto Už tokio kainą išeis ne ką geresnis butas, kuriame užknis nebe darbai, o truputį kitokie dalykai - pvz, vietos trūkumas, šildymo kaštai, "puiki" garso izoliacija, problemos su parkavimu ir t.t. Bet, kiekvienam savi prioritetai

(Aš kartais pasižiūriu butų pasiūlą už gan nemažą kainą- ir vis tiek nerandu tokio, į kurį norėčiau keisti namą...)

Na tie minėti garsai kaip žolės pjovimas, šunų lojimas ir pan. tai tikrai man netrukdo..O družbom pas mus nelabai kas darbuojas. Sutinku, kad gyvenimas name turi savų minusų, bet tai yra tikrai ne šie garsai. Juk mieste žymiai triukšmingiau, o ir valkataujančių šunų ir katinų pakanka. Name gyvenant kartais tenka su palaidais kaimynų šuniukais (gink die, ne kokiais vilkšuniais) pabendraut, bet čia juk žinai, kad šuo ar katinas kaimyno ir aplojęs nieko blogo nepadarys, nepasiutęs ir pan. Kažkaip valkataujančių pas mus apylinkėse nėra. O mieste tai pilna ir, jei toks apkandžiotų, vargu ar sveiką kailį išneštum ir kaltinti nebūtų ko...



Vat dėl vieno minuso tai sutinku - važinėjimas ir viešojo transporto stoka. 20 km (pagal atstumą įtariu, kad kokioj Dituvoj gyvenat) tai jau toloka....
Man iki miesto centro 7 km, iki miesto ribos - 3 km. Iki vaiko gydytojos (labai geros ) 4 km, atvažiuoja ir į namus, jei yra reikalas, ir leliuką mažą lankė sesutės. Iki mokyklos ar darželio atstumas - pasirinkimo reikalas. Artimiausia kaimo mokykla - 1,5 km. Ten yra daugiafunkcinis centras, todėl yra darželio grupė. Bet naujakuriai retai naudojasi tos įstaigos paslaugomis, nors yra geltonieji autobusiukai, kurie vaikus nuo durų iki durų pristato, tiek į mokyklą, tiek į darželį. Veža į miestą, nes nepasitiki kokybe. Artimiausias miesto darželis ir mokykla (miesto centro apylinkėse) mums būtų už 5-6 km.
Jei dar teisingiau išsireiškus tai ne važinėjimas yra problema (bute gyvendami vis tiek važinėdavom panašiai, nes atstumai iki darbo buvo panašūs), o retai ir tik vienu maršrutu važiuojantis viešas transportas yra problema. Nes bute buvom pripratę, kad išeini į gatvę ir gali visom kryptim važiuot Kadangi patys su mašinom, o vaikai dar maži dabar nesijaučia. O kai paaugs vaikai, tikiuosi viešo transporto gausesnio, nes miestas plečiasi į tą pusę, kur gyvenam, tai ilgainiui tikrai bus.
O šiaip mūsų šeima tai tikrai yra labai užsiėmusi - abu su MB dirbam (aš šiuo metu daugiau namuose), bet laiko pakanka ir žolei, ir gėlynams, ir nėra tas namas vergija mums dėl kažkokių darbų aplink jį.
Aišku, reikėtų pabrėžt, kad viskas priklauso nuo vietos, kur yra namas (yra namų miesto centre, yra už 30-40 km nuo miesto), nuo namo modernumo, nuo šeimos finansų. Vat, kad name pigiau gyvent - nesutikčiau, nes, nors komunaliniai mokesčiai mažiau kainuoja nei bute, bet yra išlaios dviems mašinoms išlaikyti ir papildomos išlaidos aplinkai prižiūrėti. Nors čia aišku irgi nuo aplinkybių priklauso - mes daug skiriame dėmesio aplinkos grožiui, mums tai patinka, galim sau leisti, tai išleidžiam. O galima ir taupyt.
Dar vieną pliusą užmiršau - turim tikrai gerus kaimynus, ko bute nebuvo. Labai geri, malonūs žmonės, padedam viens kitam, jei kas nutinka. Ir vaikai turi gerų draugų...

Vienu žodžiu aš už namą. Nes kito būsto norėčiau irgi namo. Jei įpirksiu, ant jūros kranto

Tai as ir nesitikiu kazko daug geriau, parasciausiai vercia kai kurie patogumai ir tiek. vyrui ir man bus i darba arti, dukrai i mokykla, mazajam i darzeli. jau vien del to yra verta. Kad ir siandien mazasisi serga labai o as dar su juo serganciu turiu vaziuoti pasimti dukros kai lyja ir salta. O mieste pareitu pati. Ir visai mes normalu buta nuperkame Kita syki zmogui pasirinkimo nera, gyvenimas privercia. Galiu pasakyti kad ne visa gyvenima name gyvenu juk pries tai gyvenome bute, ir drysiu pripazinti buvo visai gerai, daugiau laisvo laiko isvaziuodavom daugiau visur, o dabar kazkaip visai uzsiknisome mes cia. Bet nesakau kad name blogai, gerai ir cia kiemas savas, nors mes ji pakutiniu metu pereiname ir tiek nebuname mes jame, sedime namie arba vaziuojame kur nors. Ir taip vyras sako geriau ***** kiek cia sukisam pinigu atostogu isvaziuotumem, kazka pamatytumem, o taip cia ir pasensim. Nesneku apie tuos kurie turi gerus didelius brangius namus, kur samdo tvarkytojus ir t.t arti miesto. Kai bus galimybe mes toki ir nusipirksim, o kol kas apsistosime bute
Dar pridursiu, kad per didelis musu gyvenimo tempas, kad nama sutvarkyti. O buta nuperkame tokio pacio dydzio tai del vietos niekas nepasikeis .
Papildyta:

Tai aišku kiekvienam savo, bet mes su vyru pajutome, kad neturime jokio potraukio , o galvojome kad patiks. Kaip uzsimaneme namo tai galvojome oi koks malonumas pjauni zolyte kieme vartaisi , anaip tol pas mus taip nera, vyras sia vasara zole pjove viena karta. Taip jau iseina kad jam isvis kiemo darbai nepatinka, tai tenka viskas man vienai. As nesiskundziu isai daug dirba, bet turiu galimybe rinktis lengviau Supratau tik viena reikia tureti potrauki tam dėja pas mus to nera
Aha atspejai Dituvoje

O buto tvarkyti nereikės?

Aš va irgi kartais svajingai pagalvoju,kaip būtų gerai, jei dukra į daržą, o sūnus į mokyklą nueitų pėstute. Bet, tokiu atveju turėtume gan dažnai keisti būstą (jau šiemet keitėm sūnaus pradinę mokyklą, kai ją baigs - vėl keisis lokacija; kai dukra pradės lankyti mokyklą - vėl naujoj vietoj).Tada gal geriausia - nuomotis ir keliaut kaip čigonui

nezinau nu nei karts nekilo man tokios mintys, ir nemanau kad as unikumas...
as kaip tik zinau kuris kaimynas elektrine zoliapjove turi - nes jos kitoks garsas, tai net paziuriu kiba kaimynai atvaziave per kelis sklypus kad zole pjauna? nugi zose del sunu lojimo, nu ka as zinau, dzin man giliai. name visiskai nesigirdi jokiu sunu. kieme stovint girdisi, nu bet nemaiso man tas. gal todel kad tie sunys ne uz mano tvoros loja o kazkur tolumoj.
del lapu? isduosiu paslapti - vyras su zoliapjove pereina ir ji surenka visus lapus nei karto dar nejau greboti.


taip, jeigu vyras visiskai nieko nepadeda tada tikrai sunku vienai prie namo... tokiu atveju tik uz buta buciau, negana kad visa diena atidirbu o jei dar tureciau vyriskus darbus namie daryti tai atsiprasau.
maniskis dirba standartinem darbo valandom, taip kad visa vasara po darbu dar ka nors kieme paveikia. pirkom mediena ziemai rastais, tai vyras pjove, mano tete atvaziaves kapojo o as nesiojau - nu ir dziaugiuosi, gavau proga truputi pakruteti,nes ofise uzsisedziu... i sporto sale eiti neprisiverciu, tai nors prie namo biskuti pajudu.


mano kolege darbe dabar kaip seriala pasakoja apie naujus kaimynus bute senieji normalus zmones issikele, atsikele toks keistas jaunimelis. na tas jaunimelis salyginai - jam koki 30, paneles dvi - jaunutes visai. vazineja jis prabangiomis masinomis, o butas baisiai apsnerkstas - matosi is to, kad langai mediniai perpuve, uzuolaidos senuju seimininku paliktos nuskure kabo. na ir ka gi? jau kaip tradicija kiekviena sekmadieni apie pirma nakties jie pradeda sekasu uzsiimineti merga (ar mergos) klykia lyg skerdziamos jau mano kolegei kyla klausimas, gal jie ten pornuske filmuoja kad tokie garsai eina is ten... pastoviai is miego prizadina. kazkada buvp mustynes, visa laiptine sukruvinta - spekit ar kas nors ejo plauti??? jiem gi dzin... tai va ir gyvena kaimyne tokios paslapty - kas ten vyksta... kas ten per zmones... tai musasi, tai rekauja koliojasi tai mylisi... pamacius kokia fauna ten i vakarelius renkasi baisu ir kabinti, kolege sako as dvi paneles - dukras - auginu, visai nenoreciau tokiu kaimynu pykdyti.

sutinku, kad cia retenybes tokie kaimynai, bet visgi tai butui pliuso neprideda


1. na tai vadinasi as ne unikumas
2. del sito dar nezinau, siais metais bus pirma ziema, kai kurensim pirkta mediena (pries tai mus silde statybu likuciai), uz elektra mokesim vst, tai va tada islaidas lyginsim.
nors del automobiliu turiu sutikti, seip mes juos du turejom ir mioeste gyvendami, tai draudimu ir t.t. nepadaugejo, bet va ko padaugejo tai islaidu kurui, na bet velgi cia musu problema kad masinos ne mazalitrazes, nors galvojam nors viena pasikeisti, vyro zaisliuka - dzipa paliksom, o mano turbodyzeliuka turbut keisim i kokia mazature masinuke.

Potraukis iš tiesų yra labai svarbu. Štai mano viena kolegė norėtų namo, bet jos vyras ne. Jis toks neūkiško tipoo, humanitaras. Tai jiems iš tiesų būtų sunku...MB yra linkęs prie ūkiškų darbų, greitai visus techninius dalykus perpranta. O vat aš tai visai, kaip sako, ne prie technikos Mums tai tas sodas prie namų kaip ir laisvalaikis, kūryba, atsipalaidavimas nuo protinio arbo, kai ištisai prie kompo lindi...Todėl nejaučiam lažo...Aš perku beveik visus sodininkų žurnalus, domiuosi visokiais augalais, vyras rūpinasi veja. Aišku, dabar kai vaikai maži, nelabai galiu daug skirti laiko tam malonumui...
Taigi, priklauso nuo skirtingų žmonių tipų. Vienam geriau sode kapstytis, kitam ralyje dalyvaut, trečiam po parduotuves vaikščiot. Ir nė vieno nepasmerksi :4u
Mes save įsivaizduojame tik name. Nesakau, kad mūsų namas ir vieta, kur jis stovi, yra labai auksiniai. Taip tikrai nėra. Bet, jei kada sugalvosim keist gyvenamąją vietą, ir jei bus tokia galimybė, rinksimės namą...

As ne apie toki tvarkyma sneku, tokio butui tikrai nereikes.
Kas liecia mane kaip moters vaidmeni as suitvarkau, bet kas liecia fizinius darbus kieme ju niekas nesutvarko nera kam, kartais geda pries kaimynus Musu tvora pries koki men nugriuvo del kazko taip ir guli, vyras vis neprieina patvarkyti. Tai ar mums tokiems reikia namo