QUOTE(SoJa @ 2010 10 11, 18:48)
Na kol vaiko neturejau, tai ir as taip skaudziai i triuksma nereaguodavau, o dabar tai galeciau tuos visus sunis ... geriau nerasysiu, o tai dar apkaltinsit ziauriu elgesiu su gyvunais

Na bet patikekit kai su 7 kg klykianciu leliuku valso zingsneliu ir visokiais kitais imanomais sokiais pasoki kokia valanda ar pusantros, kol nuramini ir uzmigdai. Tada nekvepuojant isnesi laukan, atrodo, net sirdies duziai nutyla dedant i vezimuka, kad tik nepazadint. Viskas - misija ivykdyta vaikas miega

, jau pradedi pamirsti beveik per uzpakali islendanti stubura nuo to "pasisokimo"ir se tau "au au au" vel akys stacios, vel lupa tik timpt timpt ir vel uaaaaaaaaaaaaaaaaaaa, uaaaaaaaaa, uaaaaaaa einam sokti toliau

Tai dar viena paguoda, kad ryte vezima isstumei ir iki vakaro vaikstai tik su vaiku, nereik tampytis dar ir to gelzgalio. Misija neimanoma nueiti ir i parduotuve, nes prie kiekvienos tvoros butinai atbegs koks dvorterjeras ir los kaip paseles. Net neisivaizduoju ka reikes daryti kai jau vaikas bus sportinuke ir ryskiai tokie ant tvoru sokinejantys sunekai praeinant ji gasdins.
Suprantama man jūsų būklė...Ir man atrodo, kad visai ne namas čia kaltas. Man teko tokia "laimė" turėt du neramius kūdikius. Pirmąją mergaitę auginau gyvendama bute. Buvo žiauriai nerami, klykė be priežasties iki kokių 4 mėnesių (net pora kartų kvietėm greitąją), vėliau naktim lipdavo sienom iki kažkur 3 metų ir jokios mikstūros nepadėdavo. Kai vaikas toks neramus ir pats esi nepailsėjęs, tikrai nervina viskas - ir kaimynas gręžiantis kažką už sienos, ir žuvėdra, kuri suklykia praskrisdama, ir vaikai čiauškantys praeidami... būtent tada, kai vaikas užmigo trumpam ir taip norėtųsi pasiilsėti pačiai...Tada buvau nerviškai išsekusi, viskas nervino, ašaros pačios imdavo riedėt...
Kai tik didžioji paaugo ir ėmė miegot normaliai, gimė mažoji. Visi guodė, sakė antras vaikas paprastai ramesnis būna. Kur tau - dar didesnė rėksnė

Pirmus mėnesius taip klykė, kad net į ligoninę guldė, kad ištirtų, kas yra. Ir nerado nieko. Kaprizai. Dabar jai jau 1,5 m. miega žiauriai neramiai..Bet kažkaip nekaltinu dėl to nei šunų, nei katinų, nei kaimynų, nei namo...Tiesiog dabar, kai jau turiu patirties žinau, kad dar metelius atkentėsiu ir viskas bus ok. Tai LAIKINA problema.. Nors, aišku, kantrybė yra ne geležinė, kartais ir paburbu ant ko nors