QUOTE(pusiki @ 2010 10 22, 22:40)
Sveikos, likimo drauges.
Isilieju ir as i jusu gretas, skaitau ir domiuosi jusu patirtim , kaip sekasi , kaip susitvarkot. Pakolkas mama ligoninej , slaugos skyriuj, bet neisisvaizduoju kaip bus, kai ja is ten reiks pasimti..
Sunkiausia man siuo metu tai, kad ji manes neaugino, aplamai gyveno del saves ir man dabar reikia ja rupintis , praktiskai svetimu zmogumi. Zodziu man sunkiausia priversti save, susitaikyti su tuo, kad kitaip nebus, reikia... Taip noretusi rupintis su meile, bet pakolkas neiseina, butu gerai save priversti ja pamilti...
Gal kas turi ir tokios patirties
Isilieju ir as i jusu gretas, skaitau ir domiuosi jusu patirtim , kaip sekasi , kaip susitvarkot. Pakolkas mama ligoninej , slaugos skyriuj, bet neisisvaizduoju kaip bus, kai ja is ten reiks pasimti..
Sunkiausia man siuo metu tai, kad ji manes neaugino, aplamai gyveno del saves ir man dabar reikia ja rupintis , praktiskai svetimu zmogumi. Zodziu man sunkiausia priversti save, susitaikyti su tuo, kad kitaip nebus, reikia... Taip noretusi rupintis su meile, bet pakolkas neiseina, butu gerai save priversti ja pamilti...
Gal kas turi ir tokios patirties
Sveika
Mano situacija beveik identiška - rūpinuosi tėvu, kurio nemačiau beveik 15 metų, o ir kol gyvenome kartu, jis nebuvo supertėtis - toli gražu...
Jau du mėnesiai, kaip jis gyvena savo namuose, aš pas jį einu tris kartus per dieną. Į savo namus nenorėčiau jo priimti net jei būtų įmanoma - man geriau vaikščioti... Tėvui mano nustatyta aterosklerozinė demencija, jis manęs nepažįsta, ir iš viso - "su dievais kalbasi". Filosofija mano paprasta - štai žmogus, svetimas žmogus, kuriuo aš privalau pasirūpinti. Ir viskas. Einu pas jį kaip į darbą. Jokių jausmų, tik pareiga. Bendrauju, kalbuosi su juo, kad ir ką jis pasakotų. Kai užsiuntu - tyliu iš viso... neslėpsiu - visko būna, išveda ir mane jis iš kantrybės...
Linkiu tau milžiniškos striprybės, kantrybės ir, svarbiausia - šeimos palaikymo . Aišku, su meile slaugyti 100 kartų lengviau turbūt, bet... yra kaip yra, ir nieko čia nepakeisi...