Sveikutės
Seniai berašiau, tik skaičiau ir skaičiau ... pasakojau čia apie savo senelį (86m), kuriuo rūpinasi mano mama. Kaip ir nieko nepasikeitė. Gyvena jis savame pasaulėlyje.. vis eina kažkur.. laukia kažko. Tik va užsispyrimo kiek išlikę... nenoriu, nereikia, nelįskit ir pan. kaip ir anksčiau taip ir dabar probema didžiausia, matyt, naktį.. kažkiek užmiega, o tada prabunda, ir keliasi.. tai eiti reikia, tai kojos jam nepatogei: 'galbūt, kažkas tempia jam jas' ir pan. Gydytoja išrašė Tiapridal'io ampules (taip pat vartoja buronil ir yasnal), jei naktį neišeitų suitvarkyti, gal esate, kas nors bandę jas? Kolkas rimtų bėdų su pragulomis nėra, kaip ir pradžioje buvo kažkas, bet čia jau minėtom priemonėm viskas susitvarkė.. Tena prausiklis ir Sulfargino tepalas. Moteris, kuri savo tėvuką praslaugė daugiau nei 10 metų sakė, jog nei vienos pragulos neturėjo - kasdien trynė, masažavo su Kamparo aliejumi, berods. Bet kaip ir visada gyvenime dažniausiai bėda po vieną nevaikšto. Senelei sausį diagnozavo vėžį, operavo, lyg ir taisėsi, bent jau manėm taip. bet pasirodo, kad viskas tik blogėja. išplitusios metastazės.. tai dabar jau pusę metų mama rūpinasi ne tik savo tėvuku bet dar ir mamyte. Aišku jos nekamuoja alzhaimeris, bet reikia nuolatinės priežiūros. Dingsta apetitas, vis daugiau lovoje laiko praleidžia, kamuoja dusulys, kadangi vėžys yra minkštųjų audinių, tai atsiveria žaizdos. O šiaip norėjau pasakyti, kad didžiuojuosi visomis Jumis ir savo Mamyte... esate šaunios, stiprios, kantrios ir besalygiškai mylinčios savo artimuosiuos, nepabūgusios jokių sunkumų. Sekmės visoms, stiprybės
