QUOTE(Juknele @ 2010 12 17, 01:14)
Gerai, kad sukelet poliklinika ant koju 
Tikriausiai buvai pirmoji to paprasiusi. Jei dar nueisi pas gydytoja, pasakyk, kad Raseiniu raj. yra toks Ariogalos miestelis. Ten gydytojai israso, o felceres vaiksto pas tokius ligoniukus. Gaila, kad as ten negyvenu.
Teisingai pastebejai, manoji springsta ir nuo seiliu, karkalu. Tik kaip tu juos isvalai? Nevimdo jos? Nekanda tau? Maniske, tai kazkaip nevalingai stipriai kanda. Daznai sauksta, dantu sepetuka sunku istraukti. Nezinau, kaip ja praziodinti
O kaip jusu zondas veikia? Lengviau mamytei?
Kai buvau pas psichiatre, tai ji man sako: "Ne, zondu nestatykit, kam ja kankint. Juk jau tuoj pabaiga". Tai as nebezinau, ka ir daryti. Kazkoks bejegiskumas, vietos sau namie nebeandu. Buiti visai apleidau. Vis begu prie mamos, glostau glostau, masazuoju, kalbinu. Vaikeliai demesio praso. Myluoju ir juos, bet jauciu, kad tda vagiu mamai skirta laika. Protu suvokiu, kad tai nesamone, bet emociskai jau kazkas man nebegerai.
Kad nors zinociau, kas laukia (visus imanomus variantus), kaip jai padeti.
Idomu, kaip issivysciusiose valstybese pagalba tokiems ligoniukams teikiama.
Tikriausiai buvai pirmoji to paprasiusi. Jei dar nueisi pas gydytoja, pasakyk, kad Raseiniu raj. yra toks Ariogalos miestelis. Ten gydytojai israso, o felceres vaiksto pas tokius ligoniukus. Gaila, kad as ten negyvenu.Teisingai pastebejai, manoji springsta ir nuo seiliu, karkalu. Tik kaip tu juos isvalai? Nevimdo jos? Nekanda tau? Maniske, tai kazkaip nevalingai stipriai kanda. Daznai sauksta, dantu sepetuka sunku istraukti. Nezinau, kaip ja praziodinti
O kaip jusu zondas veikia? Lengviau mamytei?
Kai buvau pas psichiatre, tai ji man sako: "Ne, zondu nestatykit, kam ja kankint. Juk jau tuoj pabaiga". Tai as nebezinau, ka ir daryti. Kazkoks bejegiskumas, vietos sau namie nebeandu. Buiti visai apleidau. Vis begu prie mamos, glostau glostau, masazuoju, kalbinu. Vaikeliai demesio praso. Myluoju ir juos, bet jauciu, kad tda vagiu mamai skirta laika. Protu suvokiu, kad tai nesamone, bet emociskai jau kazkas man nebegerai.
Kad nors zinociau, kas laukia (visus imanomus variantus), kaip jai padeti.
Idomu, kaip issivysciusiose valstybese pagalba tokiems ligoniukams teikiama.
Tai va, ir man idomu... Kiek teko girdeti (tada dar nebuvo aktualu i tai gilintis), tai ten yra ateinantis personalas nors kazkiek laiko prigelbet ar pavaduot, ir slaugantysis visokias lengvatas gauna bei pasalpas, zinoma ne LT dydzio... Manau, kad kur sutvarkyta socialine sistema, ten tu zmogiskai gali gyventi su bet kokia istikta gyvenime beda...
O del gerkles valymo mamai, tai siuo klausimu jai suvokimo kazkaip uztenka, is pradziu gal truputi kandziojos, o paskui kai pamate kaip yra geriau po isvalymo, tai leidzias normaliai ir kartais pati pasipraso... As rodomaji pirsta apystoriai apvynioju servetele ir liezuvi nuspaudus zemyn ten pavalau gerklas, tiek neikisu, kad vymdytu ja... Dabar po istisiniu vaistuku pavartojimo (ACC, paskui tokio sirupo gere, kad suskystintu karkalus), tai kaip ir nebera ju kol kas...
Taip, o zondas pilvuke tai nereali pagalba, kadangi ja labai sprangina skysciai ir be jo jos organizmas paprasciausiai dehidruotu... O maistuka ir toliau (tik!!!) trinta per burna valgo... Nezinau kaip gali taip pasakyt, kad nebeverta... Nu kainuoja tas zondas (PEG'as) 230Lt, bet jei tai labai palengvina ligonio kancias, tai kiek lemta, tiek ir tegulengvina... Gal as jau pasikartosiu, kad mano mamai labai trumpas prognozes duodavo, tai as nezinau ar galima pasikliaut jomis...
Siaip mama silpnoka, labai daug miega ir baigia diena su naktim sumaisyti... Keista, nes migduomuosius kaip visada su vakariene tuos pacius gauna, bet buna, kad i nakti suaktyveja ir samone jai atkunta, prisigalvoja, kad jai reikia eiti kazkur, bando lovos borta nuimti... Tai abi tada prasikankinam iki paryciu, o paskui tenka miegot iki pietu... Dabar paskutinis kuriozas su ja, kad ji mato virtuvej po stalu isivaizduojama pauksciuka ir jam vis numeta duonos palesti ir kavojas, kai tai daro, tai kol isklausinejau, kas ir kaip...
O ner buve kazko panasaus, tai gyevnu ir nezinau kada kas naujo pas ja pasireks... Gaila, aisku, ziureti, kad zmogus prikaustytas to paralyziaus ir daugiausia, ka gali, tai pasedeti vezimely... Jai paciai protarpiais atkunta suvokimas apie savo padeti, tai tada verkia... Ir verkia kai lankytojai ateina... O siaip kasdienybej rutina savo turim, eina dienos vienodos, ji labai apatiska kuo nors uzsiimti, nebent tv paziuret dar demesi sukoncentruoja...O kaip jum dabar sekasi? Kokios dabartines nuotaikos?
Papildyta:
Aciu visom, kas rase cia sveikinimus ir tokius grazius, ismintingus palinkejimus! Atsiprasau, kad kiekvienai is jusu atskirai nepadekosiu, bet manau mums visoms tokie zodziai patepa sirdeles kaip medumi... Nes taip jau buna, kad artimiausioj aplinkoj dar priekaistu sulauksi, o stai zmones is salies taip graziai sugeba ivertinti slaugytojus
As asmeniskai nesulaukiu priekaistu, tik pagailejimu, vai kaip tau sunku, vai koks tavo likimas nelaimingas, kad reikia savo gyvenima pamirsti.. Vai, koks sunkus tavo ligonis, oi kaip nepavydziu... Atsakau, kad nesunku man, nes savo mama slaugau, o ne svetima zmogu... Svetimam gal tiek kantrybes nebutu, nes ir su savaja kartais jos pritruksta, bet nera kada dejuoti... Dziaugiuosi akimirkomis, kurios liko...
