Dievo suteikti, dovanoti talentai

Jus gal savim geriau pasirupinkit pirma, vietoj primygtiniu rekomendaciju kitiem. Lyg ir aspiraciju psichoanalizes srityje jumyse iziuriu, tik kad sapeli kitu akyse matot, o rastu savojoje - ne.

Tiesa, nuo temos nukrypom. O tema gi apie Dievo dovanotus talentus. Kai kurie zmones turi Dievo dovanota talenta vogti su Dievo dovanotu polinkiu i tai - kleptomanija. Kaip jus manot ar jie turetu ji vystyti?

O ka tai bendra turi su diskusija?
Nekorektisumo visune, dar lemenuko numeri, betruko, del viso pikto, paklauskit.

I tema, talentus ir ne viena mes turime visi, bet ne visi linke juos lavinti. Be darbo jis ir lieka embriono busenoje. Ar tai Dievo dovana, likimo, genu ir t.t. koks skirtumas, ar tai esminis klausimas, svarbu ji lavinti, jo deka dziuginti aplinkinius, tarnauti zmonems.
Papildyta:


O gal tai prakeikimas

Siaip, kleptomanija yra sutrikimas.

As irgi galvojau ka gi turi bendro, paskui nutariau ar tik nebus cia tokia logika uzkoduota, kuria galbut siekiama pasiremt (Tik tiek, kad nuo pimpalu apipjaustymo prasidejo.):

Klausimas: Degtuku turi?
Atsakymas: Turiu.
Isvados po atsakymo:
Aha, jei turi degtuku, vadinas rukai,
na o jei rukai, tai vadinas ir geri,
o jei jau geri, tai greiciausiai ir narkotikus vartoji,
o jei jau taip, tai gyveni palaida gyvenima,
o jei gyvenimas palaidas, tai ir svetimauji, vagi,
nesirupini vaikais, neuzjauti seneliu, netiki Dievu ir tt.

Papildyta:


Bet argi ne Dievo duotas (Jei jau teigiama kad visa aplink yra jo valioje) kad kazka naudinga is to isspaust... be abejo jei vagiama su meile? Ironizuoju, zinoma.

Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, į asmens, pasivadinusio 'artuma', moralę, ta apimtim, kuria ji matosi iš jos komentarų. Senovės žydų ir kitų tautų įvairiausių stebuklingų herojų gerbėjai turi bent vieną panašumą - jie užima tam tikrą moralinį 'kalnelį', šia prasme žvelgia į kitus iš viršaus, ir tariasi esą 'moralesni' už jų herojų negarbinančius asmenis, teigia žinantys tą vienintelį teisingą kelią į dorybių aukštybes. Ką gi, pažiūrėkime, ką galime pasakyti apie 'artumą'.

1. Nesveika automatinė pagieža tiems, kuriems jos įsivaizduojamas draugelis nėra draugelis. Tai matosi iš kiekvieno jos komentaro. Tai ne tik jos problema, nuo to kenčia daugmaž visi, 'tvirtai' turintys po stebuklingą įsivaizduojamą draugelį ir su juo besikalbantys.

2. Neturinčių jos įsivaizduojamo draugelio automatinis a priori 'supsichinimas', sualkoholinimas, suvargšinimas, sunabaginimas. Savaime suprantama, nes juk visi nesikalbantys su jos įsivaizduojamu draugeliu yra pasmerkti amžiams degti..

3. Pamokslaujantis tonas. Atkreipkite dėmesį - ne kvestionuojantis, ne kritikuojantis, ne diskutuojantis - o pamokslaujantis. Aš žinau tiesą, kurios man niekas nepakeis - o tu vargšeli arba mokykis, arba dink.

4. Nusikaltimų žmonijai (genocidas, infanticidas, kankinimai/prievartavimai), vergovės, vaikžudystės, etninių valymų ir panašių dalykėlių pateisinimas tam tikromis sąlygomis. Nes taip rašo biblija, dievuliui matyt to reikėjo, tikslas pateisina priemones. Dievas skerdė ištisas tautas, kad žydam pravalyt žemių? Liepė žudyt iki paskutinio vaiko, o moteris pasilikt prievartavimui? Ką gi, matyt taip reikėjo - no problem.

Dabar skaitau - 'artuma'.. ir stebiuosi - čia ant bajerio tokį slapyvardį pasirinko? Čia ir susiduriame su problema - normaliam žmogui nereikia jokių dangiškų prievaizdų, stebuklingų žydų ar pragarų, kad būti moraliam. Jų prireikia tik itin prieštaringom, kompleksuotom asmenybėm, kurios be to nesugebėtų gyventi, kurios nori jausti moralinį pranašumą prieš kitus autoriteto pagalba, 'preachint' savo nekvestionuojamas tiesas kitiems, ir taip pakelt savo savivertę. Tačiau, kaip ir šiuo atveju - yla išlenda iš maišo, ir dvigubi standartai, nedorybės ir kitokios zbitkos tiesiog akis bado. Čia ir 'artumos' slapyvardis nelabai gelbėja..

gg, ironiska, bet daugelis punktu kuriuos surasei tau lygiai taip pat tinka
o dabar i tema. visu pirma, ka mokslas kalba apie talentus? is esmes, visos musu intelekto savybes yra uzprogramuotos smegenyse. neuronai nustoja daugintis zmogui gimstant, o smegenu turis dideja tik del to, kad neuronu lasteliu dydis dideja ir susidaro ju jungtys (to proceso metu ir programuojamas zmogelis). taigi, smegenine dideja iki 26-27 metu, po to islieka daug maz stabilus turis iki 50 ir tada smegenys pradeda mazeti faktiskai, 90 mecio smegenys sumazeja 120-130 gramu, ko pasekoje, zmoniu intelektas atitinkamai koreguojasi. pats zmogus gali tik realizuoti arba nerealizuoti tai kas, pas ji genetiskai uzprogramuota smegenyse. o siaip gg teisi - potencialas priklauso priklauso nuo tevu... bet taip pat ir nuo vaiko rases ir lyties kitas klausimas, kad mazesni potenciala turintys gali ji realizuoti efektyviau ir pasiekti didesniu rezultatu nei turintys didesni potenciala, taciau nededantys pastangu ji realizuoti. zmonija, kaip biologine mase niekuo nesiskiria nuo likusios gyvunijos ir laikosi ant 3 drambliu - dauginimosi, maitinimosi ir dominavimo, 95% individu atitinkamai uzprogramuojami nuo vaikystes ir sekmingai vykdo programa igyvendindami ja savo aplinkoje, tuo pat metu atitinkamai tarnaudami ir likusiai zmonijai. zmonijos veiksmus galima pagristi ir paaiskinti remiantis tik tais 3 baziniais poreikiais

aš jau savim pasirūpinus. matydama ligonį, negaliu neištiesti jam rankos ir nepasidalinti patarimu
deja aš ne daktarė ir švelniai su psichiniais ligoniais elgtis nemoku. kiek žinau, jiems geriau neprieštarauti.
beje, labai įdomus pastebėjimas, kad bedieviai labai mėgsta tikintiesiems prikišinėt "rastą ir šapelį". kiekvienoj diskusijoj aptiksi. čia tokia gynyba?

Papildyta:


Tai jeigu jūs tokia laiminga, nuostabi, be žalingų įpročių ir psichiškai stabili, na tai ką jūs veikiat šiame skyrelyje? Kodėl vaizduojatės pimpalų dievaite?

Jei jau prakalbot apie tai... manyciau cia jus labiau i turincia neissprestu problemu panasi, nei bet kas kitas.


As nesu bedieve, bet RKB marazmu - netikiu. Netikejimas RKB dogmomis nereiskia bedieviskumo.
Norit just tiket dogmom - tikekit, slepkites tarp ju nuo saves ir (galbut) nesugebejimu gyvent be kazko pamokymu "is auksciau".
Papildyta:


O jus suponuojate kad visi pasisakantys siame skyrelyje (iskaitant ne tik RKB dogmu salininkus, ju oponentus, visus kitus diskutuojancius, bet ir jus pacia) yra arba nenuostabus, nelaimingi, arba su zalingais iprociais, arba psichiskai nestabilus, na ar net viskas kartu.
T.y. Visi kas cia diskutuoja, jusu nuomone, yra vienokie ar kitokie ligoniai, neurotikai ar turintys problemu su ijunkimu i narkotines medziagas ar kitus zalingus iprocius.

Jus galvojat ka sakot ar ne visada (tik isimtinais atvejais)? Is kur tokios toli siekiancios isvados?

nežinau kuris iš jūsų teisus, bet ką žinau tai:
-kas erzina mane kitame žmoguje, pirmiausia reikalinga to pasiieškoti savyje ..

Ir kas tave labiausiai erzina?

Labija
=)

gal daugiau liūdina .. nes kai pasirenki profesiją neklausant širdies, apleisti,apdulkėję talentai vis laikas nuo laiko suvirpina širdelę .. vėliau reikalinga daug pastangų jiems išvilkti į dienos šviesą .. Bet manau yra verta, nes tai, kas daroma su džiaugsmu ir meile - nepalyginama su "darau nes reikia"

Žinoma, jei veikla turi ANGLIŠKĄ pavadinimą ja verta užsiimti. Sėkmės.


Kažin ar žemėje gyvena bent vienas žmogus, kuriam nekiltų jokios problemos, kuris viską jau būtų išsprendęs

Talentai tai dar viena problema. Atrodo turi, stengiesi vystai ir - piš pasirodo nebuvo. O tai kas atrodė niekas ir net nekreipei dėmesio pajunti, kad yra tavo "arkliukas" .
Žodis talentas turbūt per skambus žodis daugumos žmonių gabumams apibūdinti. Kažkur skaičiau kad gabių žmonių yra tik 1 iš 100, talentingų 1 iš berods 10000, o genialių 1 iš lyg kelių milijonų. Turbūt tai atitinka realybę. Mes visi turime savo stipriųjų pusių, tam tikrų gabumų juos vystydami atsiskleidžiame, save realizuojame, jaučiame pasitenkinimą ir nešame naudą. Talentai manau realizuojasi net susiklostant nepalankiom sąlygom, jos žmogus nelabai net gali nevystyti, nes visa esybė į tai linksta. Skaičiau apie žymų kompozitorių Donicetį. Jis gimė 1797 m. ypač vargingoj šeimoj, tėvai nebuvo muzikantai, tik vaikas lankė socialiai remtinų vaikų choro mokyklą. Ir net tais laikais kai turtas ir kilmė buvo svarbiausia talentas kompozitorių iškėlė ir jis tapo garsus ir gerbiamas. Ar galėjo netapti muziku? Turbūt nelabai. Manau tuo talentai, genijai ir skiriasi nuo gabumų, kad jie neleidžia žmogui jų nenaudoti. Aišku kaip ir viską galima pragerti, ar kaip kitaip "užkasti į žemę", bet jei žmogus kokiu žalojančiu būdu savęs specialiai nežlugdo talentas būtinai išryškėja, o gabumus jei norime turime aktyviai ryškinti. Ar gali gbieji pasiekti tiek kiek ir talentingieji? Manau, kad tikrai taip. Darbas, valia ir gabumai tai sėkmės garantas.
Čia mano nuomonė, moksliškai nepagrįsta.