O as esu isitikinusi, kad kiekvienas zmogus talentingas. Tik nuo mazens ne kiekvienu yra rupinamasi, kad atskelisti talenta, kartais zmogus nugyvena amziu taip ir nesuvokes savojo talento. TAlenas ir gabumas. Talentas tai briliantas, gabumai tai deimantai.
Ne visi talentai yra verzlus. Antrinant jusu minciai, tas pats Lomonosovas irgi pescias i slove atejo, arba Bendzaminas Franklinas jis padare save pats, pilnaja to zodzio prasme, buvo baiges tik vidurine, ir tai nepacia geriausia, tevas pinigus taupe. Kaip zmogus sugeba igyvendinti savo siekius, tame jau pasireiskia asmenybes savybes. O kiek talentu liko nezinomais, nes jie verda/vire tik savo sultyse. Musu visuomenei talentui prasimusti labai sunku, reikia buti verzliam, kad butum pripazintam. Ir ne kiekvienam talentui reikia pripazinimo. O ir ripazinimas, ne visada yra telentas. Ne visada gimsta aukso grynuoliais, kuriu nereikia papildomai padirbineti. Bet ir tie nevisada tampa genijais.
Visi sakom Mozartas genijus, kas butu buve su juo jei jis nebutu gimes muziku seimoje, o batsiuviu...
Kažin ar žemėje gyvena bent vienas žmogus, kuriam nekiltų jokios problemos, kuris viską jau būtų išsprendęs
Nera, visi turi problemas. Zmones isskiria budai ir priemones, kaip jie tas problemas sprendzia.
Vat aš irgi galvoju, kad visi žmonės iš prigimties kažkam talentingi,nes kiekveinas ateina į šią žemę su tam tikra misija, tačiau dauguma net neįtaria, kad tuos talentus turi...Jei žmogus neišreiškia savęs, dažnai persekioja jį nežinomybės, galbūt beprasmybės jausmas, manau...O kaip tą talentą atrasti, čia jau kita kalba ir mįslė. 
QUOTE(Moonte @ 2010 07 25, 10:44)
O as esu isitikinusi, kad kiekvienas zmogus talentingas. <...>
Visi sakom Mozartas genijus, kas butu buve su juo jei jis nebutu gimes muziku seimoje, o batsiuviu...
<...>
Visi sakom Mozartas genijus, kas butu buve su juo jei jis nebutu gimes muziku seimoje, o batsiuviu...
<...>
Žmonėms partinka apie save galvoti kaip apie neatskleistus talentus...
Aš asmeniškai tikrai esu pilka vidutinybė
Bandė mane visaip atskleisti, ir aš pati bandžiau ir visada pajuntu, kad ne, nėra ką atskleisti, trūksta manyje... Brilijantų vėrinys gražiausiai atrodo ant tamsaus aksomo. Aš tas aksomas, kuris reikalingas, kad būtų kur brilijantams spindėti.
Bijau suklysti, bet ar mano minėto Donicečio tėvas nebuvo batsiuvys
Na bent ne muzikantas tai tikrai ir šeima be galo skurdi. Nemanau, kad tie laikai buvo palankesni talentams atsiskleisti.
Nežinau ar tas kuris verda savyje būna tikrai talentas
Jei jo gyvo nepripažįsta dėl nepakankamos "savireklamos" tai po mirties, po kiek laiko tikruosius talentus visgi pripažįsta. Koks gi talentas jei nieko neatlieka? Jei atlieka ką nors talentingo, tai darbai anksčiau ar vėliau prakalba už savo kūrėją.
QUOTE(Luknė @ 2010 07 27, 20:47)
Aš asmeniškai tikrai esu pilka vidutinybė Bandė mane visaip atskleisti, ir aš pati bandžiau ir visada pajuntu, kad ne, nėra ką atskleisti, trūksta manyje...
Brilijantų vėrinys gražiausiai atrodo ant tamsaus aksomo. Aš tas aksomas, kuris reikalingas, kad būtų kur brilijantams spindėti.
Bandė mane visaip atskleisti, ir aš pati bandžiau ir visada pajuntu, kad ne, nėra ką atskleisti, trūksta manyje... Brilijantų vėrinys gražiausiai atrodo ant tamsaus aksomo. Aš tas aksomas, kuris reikalingas, kad būtų kur brilijantams spindėti.
Na nežinau, Lukne. Manau, kad būtent šiame forume tavo talentas ir atsiskleidžia.
Tu tiek turi kantrybės aiškinti viską (aš pavargčiau).O ir niekas nepasakė, kokio dydžio ar lygio turi būti žmogaus talentas. Juk kiekvienas savaip talentingas. Būti kantriu religijos tiesų mokytoju - irgi talentas.
Papildyta:
Na, jeigu tu ir aksomas - tai labai prabangaus audinio aksomas.
QUOTE(Simense @ 2010 07 27, 20:57)
O ir niekas nepasakė, kokio dydžio ar lygio turi būti žmogaus talentas. Juk kiekvienas savaip talentingas. Būti kantriu religijos tiesų mokytoju - irgi talentas.
Labai teisingai pasakyta. Sutinku su jumis 100%. Ir apie Luknę - taip pat. Nupstabus žmogus, turintis patį gražiausią talentą gražiai ir be įžeidinėjimų ginti tai, kuo ji tiki, tai, kas brangu. Tokio talento galima pavydėti
Negirkit.Nesu aš kantri
. Gyvenime dažnai prarandu kantrybę. Labiausiai sutinku su mintim, kad neaišku kokio dydžio tie talentai būna. Kiekvieno kitokie. Todėl aš juos ir maniau teisinga klasifikuoti, kaip gabumus, talentus ir genialumą. Aišku viską galima vadinti ir vienu žodžiu - talentai, tik didesni ir mažesni
QUOTE(Luknė @ 2010 07 27, 21:50)
Vat taip ir yra.
Papildyta:
QUOTE(LinguLingu @ 2010 07 27, 22:39)
Ai, mačiau tą filmuką anksčiau. Geras. Čia gal net ne talentas - čia fenomenas.
Žiūrint, kas yra talentas, ir kaip suprantame naudojimąsi juo.
Jei talentas yra genialumas ir žinomumas visame pasaulyje ar bent to žmogaus tėvynėje, tai tokio neturiu.
Mano laisvalaikio pomėgiai (kuriuos galbūt galima būtų priskirti prie talentų) yra trys - muzika, literatūra ir rankdarbiai. Baigiau muzikos mokyklą, groju fortepijonu ir dainuoju chore. Niekada nesvajojau būti garsia dainininke ar pianiste, tai man malonumas, poilsis po mokslų. Kartais mėgstu kažką parašinėt, turiu savo tinklaraštį. Kažkada paauglystėj svajojau būti rašytoja, paskui supratau, kad romanams ar apysakoms man fantazijos nepakanka, o poezijai reikia įkvėpimo, akimirkos pojūčio, pagavimo, kuris toj pačioj paauglystėj gal porą kartų ir buvo pasirodęs, o paskui kažkur dingo lieka nebent eseistika, į kurią nespjaunu. Va grupiokė perskaičiusi vieną tinklaraščio įrašą per skype parašė, kad turėčiau susimąstyti apie ką nors rimčiau nei tokie įrašai. Bet kad nemąstau. Knygos rašyt nenoriu, rašyt į spaudą apie pletkus, dietas, madas neturiu motyvacijos, nebent ką nors apie kultūrą. Dar neriu sukneles ir sijonus, draugės irgi sako - nerk, pardavinėk. Bet jei aš nenoriu iš savo pomėgio daryt verslo?
Tai kaži dabar, naudojuosi aš savo talentais, ar ne?
Jei talentas yra genialumas ir žinomumas visame pasaulyje ar bent to žmogaus tėvynėje, tai tokio neturiu.
Mano laisvalaikio pomėgiai (kuriuos galbūt galima būtų priskirti prie talentų) yra trys - muzika, literatūra ir rankdarbiai. Baigiau muzikos mokyklą, groju fortepijonu ir dainuoju chore. Niekada nesvajojau būti garsia dainininke ar pianiste, tai man malonumas, poilsis po mokslų. Kartais mėgstu kažką parašinėt, turiu savo tinklaraštį. Kažkada paauglystėj svajojau būti rašytoja, paskui supratau, kad romanams ar apysakoms man fantazijos nepakanka, o poezijai reikia įkvėpimo, akimirkos pojūčio, pagavimo, kuris toj pačioj paauglystėj gal porą kartų ir buvo pasirodęs, o paskui kažkur dingo
lieka nebent eseistika, į kurią nespjaunu. Va grupiokė perskaičiusi vieną tinklaraščio įrašą per skype parašė, kad turėčiau susimąstyti apie ką nors rimčiau nei tokie įrašai. Bet kad nemąstau. Knygos rašyt nenoriu, rašyt į spaudą apie pletkus, dietas, madas neturiu motyvacijos, nebent ką nors apie kultūrą. Dar neriu sukneles ir sijonus, draugės irgi sako - nerk, pardavinėk. Bet jei aš nenoriu iš savo pomėgio daryt verslo? Tai kaži dabar, naudojuosi aš savo talentais, ar ne?
Kodel talentas, gabumai, genialumas butinai privalo buti susieti su kazkuo dideliu, globaliu ir t.t. Zmogaus gi kurybai ribu nera.
Mes su tevu daznai pakalbedavom apie gyvenimo rasme. Va ir man tuomet atrodydavo, kad genijus butinai privalo buti pripazintas, butinai ivertintas, o svarbiausia, visos kartos privalo mineti jo varda. Tevas i toki mano vaikiska maksimalizma atsake tik tiek. Tu manai, kad nera genialiu duonkepiu, aludariu, batsiuviu. Kiek yra talentingu mokytoju, kunigu, teisininku, chirurgu, kuriu intuicija, sugeba issaugoti zmonems gyvybe. Net tam, kad dirbti duobkasiu, reikia talento, nes jis paskutinis palydi zmogu anapilin.
Mes su tevu daznai pakalbedavom apie gyvenimo rasme. Va ir man tuomet atrodydavo, kad genijus butinai privalo buti pripazintas, butinai ivertintas, o svarbiausia, visos kartos privalo mineti jo varda. Tevas i toki mano vaikiska maksimalizma atsake tik tiek. Tu manai, kad nera genialiu duonkepiu, aludariu, batsiuviu. Kiek yra talentingu mokytoju, kunigu, teisininku, chirurgu, kuriu intuicija, sugeba issaugoti zmonems gyvybe. Net tam, kad dirbti duobkasiu, reikia talento, nes jis paskutinis palydi zmogu anapilin.
QUOTE(aukso^gysla @ 2010 07 23, 19:32)
nežinau kuris iš jūsų teisus, bet ką žinau tai:
-kas erzina mane kitame žmoguje, pirmiausia reikalinga to pasiieškoti savyje ..
-kas erzina mane kitame žmoguje, pirmiausia reikalinga to pasiieškoti savyje ..
Nes būtent tai kitame žmoguje mums ir nepatinga, kuo esame "turtingi" patys.QUOTE(auroryte @ 2010 07 26, 21:03)
Jei žmogus neišreiškia savęs, dažnai persekioja jį nežinomybės, galbūt beprasmybės jausmas, manau...O kaip tą talentą atrasti, čia jau kita kalba ir mįslė.
Kartais talentą atrasti gali visiškai netikėtai.
QUOTE(alyvose)
lieka nebent eseistika, į kurią nespjaunu. Va grupiokė perskaičiusi vieną tinklaraščio įrašą per skype parašė, kad turėčiau susimąstyti apie ką nors rimčiau nei tokie įrašai. Bet kad nemąstau. Tai kaži dabar, naudojuosi aš savo talentais, ar ne?
Man artimieji taip pat nuolat sako, kad turėčiau parašyti kažką rimčiau, nes turiu talentą rašyti. O jį atrasti padėjo dar mokykloje labai miela mokytoja. Ji ir atvedė mane į šį kelią.
O ar naudojuosi savo talentu? Na, iš dalies taip - dirbu darbą, kur reikia mokėti aiškiai, raiškiai ir paveikiamai dėstyti mintis raštu.
Kita vertus, kada nors parašyti knygą neatsisakau. Tik dar nesijaučiu pribrendusi iki reikiamos temos jai.
QUOTE(LinguLingu @ 2010 07 28, 00:39)
Stulbinama
QUOTE(Moonte @ 2010 07 29, 14:45)
Kodel talentas, gabumai, genialumas butinai privalo buti susieti su kazkuo dideliu, globaliu ir t.t. Zmogaus gi kurybai ribu nera.
Mes su tevu daznai pakalbedavom apie gyvenimo rasme. Va ir man tuomet atrodydavo, kad genijus butinai privalo buti pripazintas, butinai ivertintas, o svarbiausia, visos kartos privalo mineti jo varda. Tevas i toki mano vaikiska maksimalizma atsake tik tiek. Tu manai, kad nera genialiu duonkepiu, aludariu, batsiuviu. Kiek yra talentingu mokytoju, kunigu, teisininku, chirurgu, kuriu intuicija, sugeba issaugoti zmonems gyvybe. Net tam, kad dirbti duobkasiu, reikia talento, nes jis paskutinis palydi zmogu anapilin.
Mes su tevu daznai pakalbedavom apie gyvenimo rasme. Va ir man tuomet atrodydavo, kad genijus butinai privalo buti pripazintas, butinai ivertintas, o svarbiausia, visos kartos privalo mineti jo varda. Tevas i toki mano vaikiska maksimalizma atsake tik tiek. Tu manai, kad nera genialiu duonkepiu, aludariu, batsiuviu. Kiek yra talentingu mokytoju, kunigu, teisininku, chirurgu, kuriu intuicija, sugeba issaugoti zmonems gyvybe. Net tam, kad dirbti duobkasiu, reikia talento, nes jis paskutinis palydi zmogu anapilin.
Aš nežinau ar tiksliai suvokiu terminus gabumai, talentas, genialumas.
Man atrodo, kad visgi jei yra skirtingi terminai, tai ir dalykai tie skirtingi ir gabumus turime visi, talentus retas kuris, o genialumą vienetai.
Duoną pukiai iškepti yra tikrai nelengva, bet tai talentu ar genialumu nežinau ar galima būtų vadinti. Talentai, genialumas kažkas išskirtinio, ko kiti nepadaro, kas yra išskirtinio, ypatinga, ką nulemia daugiau įgimti dalykai, o ne darbu pasiekti. Būna talentingų mokytojų , būna gabių. Apie talentingus visgi sužinome iš jų ir jų mokinių mokinių darbų (pvz Meilė Lukšienė) , gabiuosius prisimena jų mokiniai, o eilinių pavardę tenka pasiskaityti savo baigimo vinjetėje. Arba aš ne taip suvokiu terminus.Ar gali būti genialus mokytojas, jei jo mokiniai nepamena jo pavardės?
Su duobkasiais gal atvirkščiai jei duobė užgriuvo, jo pavardę įsidėmėsim ir kitus perspėsim į tokį nesikreipti, o jei duobė buvo iškasta tvarkingai, tai taip ir turi būti ir tame išskirtinumo nėra ir nereikia ieškoti. Duobkasys gerai atliko savo darbą ir viskas, nėra čia kur reikštis talentui, duobė privalo būti tokia kaip visos, reikiamo gylio, pločio ir neužgriuvusi, kaip tūkstančiai kitų.
Sau taikau A. Mamontovo testą "jei gali nedainuoti - nedainuok. Taigi kolgaliu nerašyti, nedainuoti ir pan. nedarau, nes tai tikrai būtų nepakankamai talentinga ir neverta rastis. Kai negaliu, tada tą kažką ir darau. Ir tas dalykas, net jei man pavyksta netalentingai, būna būtinas man ir dėl to vertas rastis.
