Kreivos kojos 3

labas visoms
as pradejau mastyt visai kitaip...mes esam , as gal labiau tai kalbu apie save nekantrios, tuom ,kad norim greit rezultatu..man atrodo, jau 4 menesiai buvo su aparatais, maniau pon to tiksliai bus grazu...o dabar rezultatas nera toks kokio norejau, tikejaus, svajojau..tad reikia idet ir savo pastangu, nes gydytojas padae viska kas jo valioj..dabar reik ir paciai stenktis, o taip tingis sportuot...nuo spalio vidurio lankysiu baseina, liekninuos, truputi pasportuosiu, na manau tada bus rezultato siekimas ir is manes...tada galesiu sprest po pusmecio kas kaip...bet kaip sakiau pakolei kas nera idealu...bet as su trumpu sijoneliu kazkodel einu ir ne taip kompleksuoju kaip anksciau, ir einu trumpais batais, neilgaauliais ir neprigrustais iklotu
savim pasitikejimas isaugo 70procentu...as ir taip neskaiciau save baidykle, bet kojeles savo dare ir smugde ta pasitikejima, juk visgi tai tas o defektas ir trukumas...tad baigiu islipt is nepasitikejimo kiautuko, man dabar ir trumpu chalateliu lengva vaikstinet....nenusakomas jausmas, ramybe sieloj..tik va dar laukimas isejimo is x siuko....
as be galo dziaugiuos uz niniuka, kad ji sustiprejo, tikrai sergu ir as kartu su ja...juk esam vienodo likimo..ir norai tie patys ir visos jautrios...tiek daug visko atitinka...
tad merginos dziaukites rudens spalvomis, gyvenimu, svajokim, laukim, tikekim ir gyvenkim, nepraraskim ne vienos dienos, juk kiekviena diena reik gyvent lyg butu paskutine..as ir su aparateliais stengiaus gyvent pilnavertiskai ir ,kad butu idomu ir seima nekentetu del mano aparatu...daug dariau visko, keliavom po lietuva, uzsiemiau su dukra, skaiciau, nors kazko nesiskaite...gal mintys kazkaip vis atitrukdavo...labai daug apgalvodavau gyvenima, prasme, esme ir kaip gyvent...savo butas ir nebutas klaidas ivertinau, sau stengiaus atleist, nes as kitiems greit atleidziu, o save buna ir grauziu...sazinele kazkokia pernelyg jautri...na bet juk visi mirtingi ir nuodemingi...as labiausia kankinau mama, nes labai kaltinau del koju..ne karta verke, nes as bvis prikaistavau, va del tavo neprieziuros tokias kojas turiu..daug skaudziu zodziu ji girdejo bet manau tevai atleidzia, as stengius, kad uzmirstu tuos skaudzius pasakymus..juk ji nekalta, galejo seimos gydytoja ar mokykloj kai tikrina pastebet..bet nieks ne zodziu neuzsimine, kad kojos kreivos ir mama sake nepastebedavo...
tad kas buvo, tas buvo...reik gyvent ateitim, dabartim, o ne praeitim...
iki mielos mergytes

nerealiai smagu grizus po itemptos dienukes skaityti tokias pozityvias mintis as irgi labai laukiu Anil nuotraukyciu, na bet ji pati ikels, kai noresis jau pasirodyti.....

labas,
stai as vis dar tebeturiu omniconekta, ir pati tuo negaliu patiketi siandien 10 diena po operacijos ir tik pirma diena kai savarankiskai atsistojau. kojos sunkios ir skaudzios. vakar kaires visiskai nesukau nes ''ziauriai'' skaudejo, be sustojimo, nors ne ''astriai'', tiesiog ''uzknisanciai'' . ka gi atrodo sukt teks ilgiau nei Anil, viso iseis apie 12 dienu, po to gal dar i viena ar kita puse ''padailinimams''. kaip suprantu skaudes visas tas sukimo dienas ir reikia tiesiog ir toliau mokytis su tuo gyventi ir tiek. kartais geriau kartais blogiau... zinot ka dar pasakysiu, - man paciai atsistot padejo ne vidinis noras vaiksciot ir nugalet skausma, ne, skausmo as nenugalesiu ir net nebandau, - man padejo pyktis. aha. supykau ant mamos, kad ji negali atvaziuot padet man susitvarkyt, tuomet emiau ir atsistojau aha O po to dar ir jai paciai demonstravau kaip galiu kol ji su fotoaparatu paskui lakste
as manau kad visos mes jau nuo antros savaites, arba tiksliau jau nuoo pirmo ar antro sukimo pradesim gyventi pagal save ir kiekviena tikriausia susidarysim savootiska ''sistema'' kaip isgyventi sunkumus, arba tiksliau kaip prie visko prisitaikyti, nes kiekvienai bus skirtingai. jjau paemus mus su anil, kaip skirtingai musu organizmai isgyveno pooperacini etapa - ji 7 diena jau namie buvo, as 10 diena tik isdrysau viena atsistoti. ji turejo sokini skausma po pasukimo, as turiu nuolatini erzinanti diena nakti skausma... zodziu toliau jau visos gyvensim ''kitaip''. as daug parasiau ir sutraukiau savo gana konkrecius isgyvenimus Akvijkei, jos isgyvenimai gali buti kitokie, beabejo info niekada nepakenkia, taip kaip man padejo Anil info ir pats jos buvimas salia, taip ir kitoms bus ne prosali skirtingi isgyvenimai. tarp kitko sesute siandien paklause ar nebuvo momento kai pasigailejau ka padariau, - zinau viena tikrai nepasigailejau ir nesigailesiu, nes taip kaip buvo - man nebuvo gerai gero visoms teinancio savaitgalio

o tai kelinta diena jau siandien gauna sukimo? ar jau matosi tau paciai poslinkis i geraja puse?

jau pamaciau foto niniuko - super vaizdelis kaip čia gali gailėtis to , ką padarei, jei rezultatas stulbinantis, dar keletas dienukių ir kojos bus visiškai tiesios ir visą gyevnimą NEREALU

..gydytojas sake jog dar iki penktadienio sukti. bet zinokit, atrodo ir as ''prisivaiksciojau''... sedziu jau keletas valandu bijau pajudet, skauda nerealiai... jau ir desine, ne tik kaire, o dar pasukt uz poroos val reikia. bijau kad nebus man lengva naktis vel... ir teks padaryti sukimo pauze rytoj... as tiesiog negaliu per skausma... juk nepabegs tos kojos... skausmas tikrai sokineja, atrodo kartais net klubas skauda arba ciurna, ir sala pedos... zodziu turiu kauptis didziuliam ir nuobodziam maudimui iki ryto bet taip juk turi buti. oj kad taip mokeciau medituoti ir iteigti save kad niekas man neskauda ir kad ryt ir vel sau suksiu tuos varzciukus ir penktadieni bus paskutinis pasukimas... moralas tikriausia butu toks: mokinkites medituoti ( ) ..nelabanaktisss

uzjauciu del skausmo, isivaizduoju kaip nesmagu, na bet kaip nors.....o tai nuo to skausmo net vaistukai nepadeda ne kiek???????????????

niniuk ir man sokinejo tas skausmas ir i klubus ir i ciurnas..tai reaguoja organizmas i sukima, tas ir yra ka sakiau nervu galuniu ar kaip ten reiktu pavadint-skausmas...na as tada ir kentejau nuo jo visa naktele...nuo masazuoklio jis praeidavo, nes metytis jam buvo sunku, nebesuprasdavo nervas kur apsistot..as apgaudavau tas nervu galuneles..
stiprybes stiprybes stiprybes!!!
matai kaip laikas greit bega...jau po to bus susigyvenimas laikinai su tais aparateliais. priprasi, apsiprasi ir lauksi nuemimo..laikas greit prabegs.o kada i namucius tikslai paleis?
mergytes nepykit,kad nededu nuotraukeliu, savaite su biskiu kantrybes ir pamatysit...stengius biski numest liasku, sportuoju, vaiksciot mokaus, randelius teplioju..
matos jau gerejimas, xiukas traukias po biskiuka...randeliai neber ryskus.tik va kaire koja einant isiskauda ir pradedu slubcioti...ilgai nepaeinu,per kelia kazkaip skauda, bet nieko...viskas i gera, esu kazkodel be galo laiminga!!!!!!!!!!!!!pakili nuotaka valdo mane noreciau visoms jos atriekt po rieke, kaip pyrago ir man dar liktu iki persyvalgymo na tokia savijauta butent paskutinem dienom..vakar matavinejaus rubus, vis neatsiziuriu, rezultatas gereja...o ir pagyrimu jau gaunu, giedrius, net jis tiesmukokas, sako pradedu dar labiau taves pavydet. vat taip....
imesiu nuotraukas i fotki nuo x iki kol patenkins rezultatas , nors juk idealus vaizdas bus po pusmecio, bet po savaites geros kaip minejau imesiu visa fotosesija....
gero savaitgalio!!!!!! buckiai visoms

labas, na tas skausmas kur prasidejo penktadieni po pietu taip niekur ir neisgaravo iki sestadienio pietu.... zodziu buvo manau del to, jog ta diena net 3 kartus atsistojau ir paejejau, o po to pasukau nors ir jauciau kad netureciau, nes skauda. kai isiskaudejo taip jau ir nebejo ju nuraminti ne su vienu paprastu nuskausminamu. tik morfinas ar kaip ji ten padejo. pramiegojau visa sestadieni, siandien kojos be galo jautrios, tarsi buciau turejus operacija vakar. jie liepia judint, o as tiesiog paprasciausia negaliu, nes man skauda. tai ir nejudinsiu ir nesistosiu kol nepajusiu kad galiu. darykit jus man ka norit, bet per skausmus as daugiau nesistosiu ir nesuksiu. as neskubu viskas savu laiku. na o jei man savas laikas 3 kartus ilgesnis nei paprastai, tai ir tegu bus jis 3 kartus ilgesnis. nusivylimas ir nuotaikos nebuvimas labai blogai veikia ir kojas, o kai dar asaros pasipila, tai visai jau negerai. as juk noriu atsistoti taip pat, bet man reikia ilgeliau stengtis, as suspesiu. zinau kad visas skausmas baigsis vos ne sulyg paskutiniu pasukimu, bet mano pasukimai uzsites, geriau jau tolygus maudimas 9 dienas nei sitoks skausmas 1 diena!!! ka, gi, be abejo skausmas praejo ir dabar tik baime liko. didziule baime kad vel nesuskaudetu. jau guliu 13 dienu, ka gi pagulesiu dar tiek pat kad tik viskas butu svelniau ir ne per tokius skausmus. laikas istikruju bega, net gulint. o as dar ir neta vis tebeturiu siandien viena koja pasukau tik viena karta ir man to gana. ryt ziuresiu bandysiu su jomis abiedviem pasikalbet ir gal abi pasuksiu po karteli. na o siaip tai viskas gerai, gyvenu kaip viesbutyje tik tiek kad su kojom susipykus esu. ka gi, iki kito susirasymo

niniuks, kaip siandien savijauta? ar bandei eiti, sukti?

na, eiti tai as nebebandysiu iki kol pasibaigs sukimas (gal dar 6 kokias dienas nes suku po maziau). daugiausia ka padarau tai pratimukus lovoj ir nuleidziu kojas, taip jos pailsi nuo uztirpimo. suksiu vel siandien bet tik po to kai suleis nuskausminancius. rudeninis lietingas oras pasirodo yra didelis priesas suzeistiems kaulams. visa nakti lijo ir kartu visa nakti maude abi kojas ir net nuskausminami gali padet tik laikinai. tiesiog bjaurus maudimas kai negali rasti tinkamos padeties. taip ir iskenciau visa nakti ir iki siol nenustojo
sunku sunku buvo uzmigti. manau miegojau kiek miegojau tik mociutes deka, nes taip gera buvo ja sapnuoti, kad manau jog tai prislopino skausma.
desine koja, kuri buvo isprotejusi penktadieni jauciasi geriau nei kaire...kazkodel man ta kaire yra labai jau silpna ir istezus... ka, gi,suksiu ir ja vistiek. siandien pavaduojantis gydytojas vel apziurejo kojas, sako va jau kokios tiesioss, as to dar nematau, nes negaliu paziuret atsistojus. padarysiu tai namie, o siaip gulint tai nesimato ir per aparatus man asmeniskai sunku suprasti. jis pasitars su mano gydytoju ir tikriausia piradieni padarys rengena, tuomet nuspres ka toliau daryti. na o man iki pirmadienio dar ilgos sukimo dienos... skausmingos ir meldziu ,kad baigtusi lietus...nors prognozes ne kokios...

stiprybes pupa, viskas laikina ir netruks pareiti...o su tuo lietum tai tikrai idomiai kazin kaip Anil, ar pajuto kojos oro permainas?