QUOTE(indrusep @ 2010 08 13, 12:32)
Pagal taisykles reikėtų matuoti tik nuo penktos ciklo dienos, jei praeitame cikle buvo BT pakilimas. Jei matavimus tik pradedi, to žinoti negali, todėl reikia matuoti ir per mmm.
Pagal taisykles reikėtų matuoti tik nuo penktos ciklo dienos, jei praeitame cikle buvo BT pakilimas. Jei matavimus tik pradedi, to žinoti negali, todėl reikia matuoti ir per mmm.
Kaip gerai, kad jus visas turiu 
, pasikalbėt turiu su kuo ir stogas bent nenučiuoš 
.
Net neįsivaizduoju kaip reiktu tą netyčiuką pasigauti, nes save sakyčiau, kad labai puikiai jaučiu. Nebent meluoti dėl ciklo eigos arba gumytes, kurias naudojam prieš O (nusižengdami NŠP) subadyti
.
Tevystės atostogų jis neitų. Bet pajamų reikia, kad bent patys galėtumėm išsilaikyti, nes iš to, ką gaunu aš, tik už butą ir komunalinius vargu ar užtektų.
, pasikalbėt turiu su kuo ir stogas bent nenučiuoš .QUOTE(werde @ 2010 08 13, 12:23)
... jusu atveju tik netyciukas ir gelbetu,...
Net neįsivaizduoju kaip reiktu tą netyčiuką pasigauti, nes save sakyčiau, kad labai puikiai jaučiu. Nebent meluoti dėl ciklo eigos arba gumytes, kurias naudojam prieš O (nusižengdami NŠP) subadyti
.Tevystės atostogų jis neitų. Bet pajamų reikia, kad bent patys galėtumėm išsilaikyti, nes iš to, ką gaunu aš, tik už butą ir komunalinius vargu ar užtektų.
QUOTE(Garbanelele @ 2010 08 13, 12:24)
Kaip gerai, kad jus visas turiu , pasikalbėt turiu su kuo ir stogas bent nenučiuoš .
Net neįsivaizduoju kaip reiktu tą netyčiuką pasigauti, nes save sakyčiau, kad labai puikiai jaučiu. Nebent meluoti dėl ciklo eigos arba gumytes, kurias naudojam prieš O (nusižengdami NŠP) subadyti .
Tevystės atostogų jis neitų. Bet pajamų reikia, kad bent patys galėtumėm išsilaikyti, nes iš to, ką gaunu aš, tik už butą ir komunalinius vargu ar užtektų.
, pasikalbėt turiu su kuo ir stogas bent nenučiuoš .Net neįsivaizduoju kaip reiktu tą netyčiuką pasigauti, nes save sakyčiau, kad labai puikiai jaučiu. Nebent meluoti dėl ciklo eigos arba gumytes, kurias naudojam prieš O (nusižengdami NŠP) subadyti
.Tevystės atostogų jis neitų. Bet pajamų reikia, kad bent patys galėtumėm išsilaikyti, nes iš to, ką gaunu aš, tik už butą ir komunalinius vargu ar užtektų.
Na, vyras gi tavęs tai nejaučia - jis nežino, prasidėjo vaisingumas, ar dar ne. Tai čia ir pati pagudraut gali - vyrui sakyti, kad dar nevaisingos dienos ir viskas.
Na, čia ne mūsų visų reikalas, bet kažkas teisingai pasakė - kad tavo vyras galbūt nei po metų, dvejų ar trejų gali nesirįžti šiam žingsniui. Dėl pinigų... nereikia skaičiuoti, kiek "kainuos" vaikelis. Viską galima susipirkti iš naudotų daiktų - lovytę, vežimuką... Be to juk ir išmoką duoda tą vienkartinę - 1000Lt ( jei nieko nepakeitė dar) Mes už tą sumą praktiškai viską susipirkom. O vėliau tik pampersai, tyrelėms - morkytė, bulvė - centus tekainuoja.
Ai, apskritai, svarstyti vaiko atėjimą pinigine prasme - visiška nesamonė. Aš iš 6 vaikų šeimos - visi buvom laukiami, nors ir sunkūs laikai buvo. Išaugom, gal ten kažkokių madingų drabužių ir neturėjom, bet buvom mylimi - o to ir reikia vaikams. Ne žaislų, rūbų, gražios mašinos, apstatyto buto - o tėvų meilės.
QUOTE(drugelis. @ 2010 08 13, 14:19)
Na, vyras gi tavęs tai nejaučia - jis nežino, prasidėjo vaisingumas, ar dar ne. Tai čia ir pati pagudraut gali - vyrui sakyti, kad dar nevaisingos dienos ir viskas.
Na, čia ne mūsų visų reikalas, bet kažkas teisingai pasakė - kad tavo vyras galbūt nei po metų, dvejų ar trejų gali nesirįžti šiam žingsniui. Dėl pinigų... nereikia skaičiuoti, kiek "kainuos" vaikelis. Viską galima susipirkti iš naudotų daiktų - lovytę, vežimuką... Be to juk ir išmoką duoda tą vienkartinę - 1000Lt ( jei nieko nepakeitė dar) Mes už tą sumą praktiškai viską susipirkom. O vėliau tik pampersai, tyrelėms - morkytė, bulvė - centus tekainuoja.
Ai, apskritai, svarstyti vaiko atėjimą pinigine prasme - visiška nesamonė. Aš iš 6 vaikų šeimos - visi buvom laukiami, nors ir sunkūs laikai buvo. Išaugom, gal ten kažkokių madingų drabužių ir neturėjom, bet buvom mylimi - o to ir reikia vaikams. Ne žaislų, rūbų, gražios mašinos, apstatyto buto - o tėvų meilės.
Na, čia ne mūsų visų reikalas, bet kažkas teisingai pasakė - kad tavo vyras galbūt nei po metų, dvejų ar trejų gali nesirįžti šiam žingsniui. Dėl pinigų... nereikia skaičiuoti, kiek "kainuos" vaikelis. Viską galima susipirkti iš naudotų daiktų - lovytę, vežimuką... Be to juk ir išmoką duoda tą vienkartinę - 1000Lt ( jei nieko nepakeitė dar) Mes už tą sumą praktiškai viską susipirkom. O vėliau tik pampersai, tyrelėms - morkytė, bulvė - centus tekainuoja.
Ai, apskritai, svarstyti vaiko atėjimą pinigine prasme - visiška nesamonė. Aš iš 6 vaikų šeimos - visi buvom laukiami, nors ir sunkūs laikai buvo. Išaugom, gal ten kažkokių madingų drabužių ir neturėjom, bet buvom mylimi - o to ir reikia vaikams. Ne žaislų, rūbų, gražios mašinos, apstatyto buto - o tėvų meilės.
Pritariu simtu procentu!
Zinai pavyzdys irgi geras ir savos patirties, buvo laikas kai taip isejo kad abu be darbo sedejom, bet pragyvenom! o kaip? tiesa pasakius nezinau rimtai nezinau, bet kazkaip susitvarkem. Gal cia galima butu is Biblijos momenta pritaikyti kaip isrinktoji tauta savo zemes ieskojo, tai atrodo viskas badu mirsti, bet vis tiek atsitinka taip kad kazkaip gauni ir pavalgyt ir pragyveni! O vaikelis i seima tik naujoviu atnesa, galbut to ir Jums truksta tik aisku nepabandes nesuzinosi
Džiugu matyti, kad tema pasipildo naujomis moterimis, pasiryžusiomis aiškintis savo kūno subtilybes 
Ir smagu "išlydėti" į nėštukių skyrelį suri katą
O dėl tų trokštamų vaikučių ir nesutinkančių vyrų... Na, aš šiuo atveju tiesiog siūlau įsivaizduoti situaciją atvirkščiai: vyras nori (dar vieno) vaikučio, o jūs ne. Ar tada visi vyro veiksmai siekiant nėštumo būtų pateisinami? Apgaudinėjimas, smulkus sukčiavimas, suviliojimas (romantiškas vakaras ankstyvos nevaisingos fazės pabaigoje
) Ar nepasijustumėte apgautos, išnaudotos ir nelaimingos, įkliuvusios į spąstus, patikėjusios meile, kuri tepasirodė visiškai neromantiškas išskaičiavimas siekiant palikuonių, o gal imtumėte galvoti, kad jumis naudojasi kaip vaikų gimdymo mašina? Ar tikrai būtumėte laiminga?
Ir smagu "išlydėti" į nėštukių skyrelį suri katą
O dėl tų trokštamų vaikučių ir nesutinkančių vyrų... Na, aš šiuo atveju tiesiog siūlau įsivaizduoti situaciją atvirkščiai: vyras nori (dar vieno) vaikučio, o jūs ne. Ar tada visi vyro veiksmai siekiant nėštumo būtų pateisinami? Apgaudinėjimas, smulkus sukčiavimas, suviliojimas (romantiškas vakaras ankstyvos nevaisingos fazės pabaigoje
) Ar nepasijustumėte apgautos, išnaudotos ir nelaimingos, įkliuvusios į spąstus, patikėjusios meile, kuri tepasirodė visiškai neromantiškas išskaičiavimas siekiant palikuonių, o gal imtumėte galvoti, kad jumis naudojasi kaip vaikų gimdymo mašina? Ar tikrai būtumėte laiminga?
QUOTE(Raideles @ 2010 08 13, 15:02)
Džiugu matyti, kad tema pasipildo naujomis moterimis, pasiryžusiomis aiškintis savo kūno subtilybes
Ir smagu "išlydėti" į nėštukių skyrelį suri katą
O dėl tų trokštamų vaikučių ir nesutinkančių vyrų... Na, aš šiuo atveju tiesiog siūlau įsivaizduoti situaciją atvirkščiai: vyras nori (dar vieno) vaikučio, o jūs ne. Ar tada visi vyro veiksmai siekiant nėštumo būtų pateisinami? Apgaudinėjimas, smulkus sukčiavimas, suviliojimas (romantiškas vakaras ankstyvos nevaisingos fazės pabaigoje ) Ar nepasijustumėte apgautos, išnaudotos ir nelaimingos, įkliuvusios į spąstus, patikėjusios meile, kuri tepasirodė visiškai neromantiškas išskaičiavimas siekiant palikuonių, o gal imtumėte galvoti, kad jumis naudojasi kaip vaikų gimdymo mašina? Ar tikrai būtumėte laiminga?
Ir smagu "išlydėti" į nėštukių skyrelį suri katą
O dėl tų trokštamų vaikučių ir nesutinkančių vyrų... Na, aš šiuo atveju tiesiog siūlau įsivaizduoti situaciją atvirkščiai: vyras nori (dar vieno) vaikučio, o jūs ne. Ar tada visi vyro veiksmai siekiant nėštumo būtų pateisinami? Apgaudinėjimas, smulkus sukčiavimas, suviliojimas (romantiškas vakaras ankstyvos nevaisingos fazės pabaigoje
) Ar nepasijustumėte apgautos, išnaudotos ir nelaimingos, įkliuvusios į spąstus, patikėjusios meile, kuri tepasirodė visiškai neromantiškas išskaičiavimas siekiant palikuonių, o gal imtumėte galvoti, kad jumis naudojasi kaip vaikų gimdymo mašina? Ar tikrai būtumėte laiminga?O dbr pagalvokim is kitos puse, vyras suteikia tau vilciu kad vaikuti planuojam kurti rudeni ir jis po to pasako "klausyk brangioji nu atidedam si reikaliuka velesniam laikui". Man asmeniskai sioje situacijoje nerimta vyro pozicija atrodo kur kas kelianti daugiau pykcio nei moters (kuri yra oficiali zmona), kuri tesejo pazada ir lauke iki rudens.
As siuo atzvilgiu sunkiai pasitikeciau ir tikeciau vyro zodziu, nes jis melavo rimtu klausimu (cia ne siuksliu isnesimas). Sakykim as dbr pradejau folio rugsti gert ir sakykim planuoju pastoti pavasari ir man vyras pavasari pasakys sorry zmonite, bet visgi kitais metais! Siuo atzvilgiu man jau vyro nuomone visiskai nebutu idomi!
Apskritai cia juk eina kalba apie oficialios seimos pagausejima, cia nera vyro suvystumas tempti prie altoriaus (visuomeneje vadinamo reikalo). Kitas klausimas tuomet kam tuoktis jei nera norima susilaukti palikuoniu? Tarp kitko baznycioje dbr kunigas musu klause ar nebus specialiai kliudoma vienas kitam seimoje susilaukti palikuoniu ir mes atsakeme nebus. Jei butume atsake kad bus, tai reikstu kad baznycia siuo atzvilgiu neleistu tuoktis baznycioje
QUOTE(Raideles @ 2010 08 13, 14:02)
Džiugu matyti, kad tema pasipildo naujomis moterimis, pasiryžusiomis aiškintis savo kūno subtilybes
Ir smagu "išlydėti" į nėštukių skyrelį suri katą
O dėl tų trokštamų vaikučių ir nesutinkančių vyrų... Na, aš šiuo atveju tiesiog siūlau įsivaizduoti situaciją atvirkščiai: vyras nori (dar vieno) vaikučio, o jūs ne. Ar tada visi vyro veiksmai siekiant nėštumo būtų pateisinami? Apgaudinėjimas, smulkus sukčiavimas, suviliojimas (romantiškas vakaras ankstyvos nevaisingos fazės pabaigoje ) Ar nepasijustumėte apgautos, išnaudotos ir nelaimingos, įkliuvusios į spąstus, patikėjusios meile, kuri tepasirodė visiškai neromantiškas išskaičiavimas siekiant palikuonių, o gal imtumėte galvoti, kad jumis naudojasi kaip vaikų gimdymo mašina? Ar tikrai būtumėte laiminga?
Ir smagu "išlydėti" į nėštukių skyrelį suri katą
O dėl tų trokštamų vaikučių ir nesutinkančių vyrų... Na, aš šiuo atveju tiesiog siūlau įsivaizduoti situaciją atvirkščiai: vyras nori (dar vieno) vaikučio, o jūs ne. Ar tada visi vyro veiksmai siekiant nėštumo būtų pateisinami? Apgaudinėjimas, smulkus sukčiavimas, suviliojimas (romantiškas vakaras ankstyvos nevaisingos fazės pabaigoje
) Ar nepasijustumėte apgautos, išnaudotos ir nelaimingos, įkliuvusios į spąstus, patikėjusios meile, kuri tepasirodė visiškai neromantiškas išskaičiavimas siekiant palikuonių, o gal imtumėte galvoti, kad jumis naudojasi kaip vaikų gimdymo mašina? Ar tikrai būtumėte laiminga?Tai aišku, kad geriausia būtų atvirai pakalbėt, išsiaiškint. Vyras irgi turi suprasti, bet jei kitaip neišeina... Čia žinoma tik Garbanele viską žino, kaip yra. Bet jei jau turi viena užsidarius išsiverkti...
Nemanau, kad taip šeimoje turėtų būti.
Indrusep, tu klausei del NSP kursu seimos centre, tai juos lankem mes su Drugeliu ir Suri kata Visos ejom su vyrais su vakarus po kelias val. Manau visi liko patenkinti, nes informacijos pateikia tikrai nemazai ir ypac naudingos
o man 26 CD ir BT jau antra diena laikosi 36,9.. Kas dabar panasu i trecia pakilima, nes pradziai buvo 36.5-6, tada 36.7-8
Visos ejom su vyrais su vakarus po kelias val. Manau visi liko patenkinti, nes informacijos pateikia tikrai nemazai ir ypac naudingos o man 26 CD ir BT jau antra diena laikosi 36,9.. Kas dabar panasu i trecia pakilima, nes pradziai buvo 36.5-6, tada 36.7-8
QUOTE(indrusep @ 2010 08 13, 14:19)
O dbr pagalvokim is kitos puse, vyras suteikia tau vilciu kad vaikuti planuojam kurti rudeni ir jis po to pasako "klausyk brangioji nu atidedam si reikaliuka velesniam laikui". Man asmeniskai sioje situacijoje nerimta vyro pozicija atrodo kur kas kelianti daugiau pykcio nei moters (kuri yra oficiali zmona), kuri tesejo pazada ir lauke iki rudens.
As siuo atzvilgiu sunkiai pasitikeciau ir tikeciau vyro zodziu, nes jis melavo rimtu klausimu (cia ne siuksliu isnesimas). Sakykim as dbr pradejau folio rugsti gert ir sakykim planuoju pastoti pavasari ir man vyras pavasari pasakys sorry zmonite, bet visgi kitais metais! Siuo atzvilgiu man jau vyro nuomone visiskai nebutu idomi!
Apskritai cia juk eina kalba apie oficialios seimos pagausejima, cia nera vyro suvystumas tempti prie altoriaus (visuomeneje vadinamo reikalo). Kitas klausimas tuomet kam tuoktis jei nera norima susilaukti palikuoniu? Tarp kitko baznycioje dbr kunigas musu klause ar nebus specialiai kliudoma vienas kitam seimoje susilaukti palikuoniu ir mes atsakeme nebus. Jei butume atsake kad bus, tai reikstu kad baznycia siuo atzvilgiu neleistu tuoktis baznycioje
As siuo atzvilgiu sunkiai pasitikeciau ir tikeciau vyro zodziu, nes jis melavo rimtu klausimu (cia ne siuksliu isnesimas). Sakykim as dbr pradejau folio rugsti gert ir sakykim planuoju pastoti pavasari ir man vyras pavasari pasakys sorry zmonite, bet visgi kitais metais! Siuo atzvilgiu man jau vyro nuomone visiskai nebutu idomi!
Apskritai cia juk eina kalba apie oficialios seimos pagausejima, cia nera vyro suvystumas tempti prie altoriaus (visuomeneje vadinamo reikalo). Kitas klausimas tuomet kam tuoktis jei nera norima susilaukti palikuoniu? Tarp kitko baznycioje dbr kunigas musu klause ar nebus specialiai kliudoma vienas kitam seimoje susilaukti palikuoniu ir mes atsakeme nebus. Jei butume atsake kad bus, tai reikstu kad baznycia siuo atzvilgiu neleistu tuoktis baznycioje
Aha, o dabar dar kartą apverskim - vyras norėjo vaikučio. Tu vyrui pažadėjai vaiką po pusmečio pradėti (nes tau atrodė, kad tiek laiko tau užteks pasiruošti nėštumui), o po to apsigalvojai - na, maža dėl kokių priežasčių (viena iš jų gali būti ir ta, kad vis dar jautiesi nepasiruošusi savo noru tapti nėščia). Tai jau dabar vyrui turėtų būti nesvarbu kokiom priemonėm tas vaikutis bus pradėtas???
Iš savo asmeninės patirties žinau ką reiškia norėti ir negalėti (todėl labai simpatizuoju Garbanėlei), tačiau taip pat žinau ką reiškia nenorėti ir būti spaudžiamai (dėl to taip pat simpatizuoju Garbanėlės vyrui). Labai užjaučiu, kad tenka savo svajones apraudoti vienai naktimis, bet negaliu sutikti su siūlymu nekreipti dėmesio į vyro savijautą, mintis ar nuomonę kaip tik dėl to, kad tai yra ne šiukšlių išvežimas, o kalba apie dar vieną žmogų, už kurį reikia psisiimti atsakomybę jei ne visam gyvenimui, tai bent artimiausiems 20-čiai metų.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 08 13, 10:32)
Ne mano (nedrįsčiau čia taip viešai rodytis 
), bet kažkas artimo ir gal net panašaus toje nuotraukoje visgi yra.
), bet kažkas artimo ir gal net panašaus toje nuotraukoje visgi yra. ta nuotrauka yra tiesiog tobula, man kiekviena karta akys prie jos sustoja
Manau, kad finale vistiek viskas yra nulemta is auksciau. Ir aisku,kad seima nera vienas asmuo ir sprendimu ieskoti turi abu, galbut tiesiog reiktu atviro pokalbio. O mes tik galim isklausyti ir palaikyti, bet patarimai yra labai slidus reikalas, ypac kai kalbama apie seima. Stiprybes, Garbanele
Įdomi čia diskusija išsirutuliojo. 
Viena vertus, lyg ir truputį ne į temą, bet žvelgiant plačiau - aktuali turbūt visoms. Visada maniau, kad NŠP lyg ir padalija atsakomybę tiek žmonai, tiek vyrui, bet ar tikrai taip? Nekalbu apie visokius gudravimus (mano manymu tai žema), bet apie labai žmogiškus apsižioplinimus. Vyras gal ir gali prisidėti prie BT grafiko vertinimo, bet visa kita juk vien moters reikalas ir čia jau atsakomybė kur kas didesnė, nei nepamiršti laiku išgerti tabletės (ką irgi gali priminti rūpestingas vyras). Su kontracepcija yra tik du variantai - arba ją naudoji, arba ne, o NŠP turi visą spektrą rizikos "laipsnių".
Papildyta:
Viena vertus, lyg ir truputį ne į temą, bet žvelgiant plačiau - aktuali turbūt visoms. Visada maniau, kad NŠP lyg ir padalija atsakomybę tiek žmonai, tiek vyrui, bet ar tikrai taip? Nekalbu apie visokius gudravimus (mano manymu tai žema), bet apie labai žmogiškus apsižioplinimus. Vyras gal ir gali prisidėti prie BT grafiko vertinimo, bet visa kita juk vien moters reikalas ir čia jau atsakomybė kur kas didesnė, nei nepamiršti laiku išgerti tabletės (ką irgi gali priminti rūpestingas vyras). Su kontracepcija yra tik du variantai - arba ją naudoji, arba ne, o NŠP turi visą spektrą rizikos "laipsnių".Papildyta:
QUOTE(werde @ 2010 08 13, 18:10)
Visgi pritarčiau Raideles dėl Garbaneles noro vaikučiui negalima apgaudinėti artimo žmogaus.
Iš tikrųjų man panašiai ir nutiko, tik aš buvau ta "auka"
Taigi, besimokydama 12 klasėje mmm tesirgau 3 kartus. Nuėjusi pas gydytoją sužinojau, kad panašu jog man policistinių kiaušidžių sindromas ir su vaikiukais liūdnas reikalas. Atsimenu, kad eidama namučio dar sutikau labai jauną merginą su pilvuku ir pagalvojau kaip jai gerai... Atvažiavo mano vyras, kuris tuo metu buvo mano vaikinas, paverkiau aš jam į rankovę dėl tokios neteisybės, kad va aš matomai bergždžia, o po to pagalvojau, kad ir be vaikų yra ką veikti šiam gyvenime, dar pajuokavau, kad galėsim duotis kaip voverės be jokių pasekmių Mudu buvom pradėję siaubingai pyktis ir aš jau galvojau, kad laikas mums skirstytis, kartu mudu negyvenom, jokios bendros buities nieko. Tačiau artimus ryšius palaikydavom ir šiaip mudu buvom vienas prie kito pripratę ir manau, kad tikrai mylėjom vienas kitą nepaisant nieko, nes ir dabar tarp mūsų didelė meilė ir draugystė Saugodavomės mudu NŠP. Vieną pirmadienį pastebėjau labai aiškias vaisingas gleives(kokius metus buvau tokio dalyko neregėjusi), MB kaip tik svečiavosi pas mane ir aš jam pasakiau apie savo atradimą, kad matai aš dar ne beviltiška ir vis dėlto reikia su manim atsargiai elgtis. O po to mudu kaip visada baisiai susipykom, aš net jam pasakiau, kad eitų po velnių ir nenoriu jo iš vis matyti akyse. Jis išėjo, o aš visą vakarą verkiau. Apverkus 3 metus trukusią ir šitokiu nusivylimu besibaigusią draugystę, nuėjau miegoti ir užmigau. Prabudau nuo tokio labai karšto bučkio, iš pradžių net maniau sapnuoju, bet jis turėjo nuo mano buto raktus ir grįžo... Aš jį perspėjau, kad neturiu guminukų, o be to man vaisingos dienos, tai gal baigiam šitą veiksmą, o jis mane kažkaip nušnekino, kad NLA irgi neprastai, bet jis to nepadarė. Aš dar bandžiau nuo jo atsitraukti ir sakiau, kad jokių pabaigų į mane, o jis kaip tik mane prispaudė ir viskas baigėsi. Kitą rytą elgėsi lyg nieko nebūtų buvę, prisiminęs vakarykštį ginčą pyko ant manęs ir trinktelėjęs durimis išėjo, dar sušukdamas, kad pagaliau išsivaduos nuo manęs ir mano kvailysčių 
Taip liūdėjau, kad net neteikiau tokios reikšmės, kas buvo tą naktį, net dabar nežinau kodėl nepagalvojau apie ekstra kontracepciją. Po 2 savaičių sužinojau, kad laukiuosi. Jis nekeldavo ragelio, kai jam skambindavau, bet kaip tyčia tada atsiliepė, ir aš pasakiau, kad noriu jog atvažiuotų, o jis tylėjo tylėjo ir galiausiai paklausė, gal aš laukiuosi vaikučio. Atbėgo pėsčias su saldainių dėžute, net susigraudinau gatvėj jį pamačiusi, šaukdamas "dabar Tu mano, mažute!!!" stvėrė į glėbį ir atrodė tikrai labai laimingas 
O aš jaučiausi ir ne laiku nėščia. Nėštumo metu visai savęs nesaugodavau: važinėjau dviračiu iki pat šalnų, naktimis išeidavau pasivaikščioti. Gal taip reagavau ne į nėštumą, bet į senelio mirtį. Gulėdavau tyliai lovoje galvodama, kad mano gyvenimas baigtas, kad nėra prasmės, kad tas vaikas viską sukniso: mokslus, treniruotes, visą gyvenimą 
O po to verkdavau tyliai atsiprašydavau savo vaikučio. Kai jis gimė, man nesisekė žindyti. Aš net keiktis buvau pradėjus. Kartais elgdavausi iš vis kaip beprotė palikdavau jį lovytėj, pasakydavau, kad vaikas lovoj ir nieko nesakius trenkdavau durim. Ir eidavau miestu tokia, kaip zombis. O namie nebūdavo nei mišinio nei pienuko. Iš tikrųjų man labai skaudu šitą rašyti ir gėda, bet manau bus lengviau jei pasidalinsiu Vieną vakarą kaip reikiant įsikarščiavau ir liepiau eiti lauk su visu tuo vaiku, kurio man nereikia. O jis aprengė jam kombinezoną, įsidėjo į vežimėlį ir išėjo. Pro langą mačiau mėlyną vežimėlį, o lauke taip baisiai snigo ir buvo šalta, o tas kombinezonas buvo mano nuomone per plonas. Mačiau kaip jie tolsta gatve ir tada, kažkas nutiko. Greitai apsimoviau batus ir net be striukės išbėgau į gatvę, per ašaras mažai ką mačiau, tik šaukiau, kad sustotų, o jiedu ėjo, ir man pirmą kartą širdy pasidarė neramu dėl vaikučio ir supratau, kad jeigu jam kas nors nutiks, jeigu jis sušals, plyš man širdis. Ir man ne tas pats. Ir tas mažas žmogutis nesukniso mano gyvenimo. Tai tikriausiai ir buvo tas vakaras, kai aš iš tikrųjų tapau mama iš panelės, kuri savo nelaimei turi vaiką, sujaukusį jos gyvenimą. Jam buvo 6 mėnesiai. O po to supratau, kad visiškai "išgydytų" mane antras mažylis, sąmoningai planuotas. Ir iš tikrųjų taip ir buvo Nėštumo metu buvau atsargi, pradėjau daug šypsotis, dažnai pamyluoti ir linksmai žaisti, vartyti knygutes savo pirmam mažiukui ir kiekvieną vakarą dar ir dabar paguldžiusi jį į lovelę tyliai atsiprašau, kad buvau tokia šlykšti. Ir dar dabar man skauda širdį ir gėda savo elgesio.
Taigi, štai kas būna, kai motinystė užklumpa nepasiruošusią, o vyrui gali būti dar sunkiau, todėl geriau neskubėti. Pasikalbėkit nuoširdžiai ir viskas bus aišku. Turit abudu norėti, tada viskas bus gerai
Na, o NŠP temą, naujienų kol kas jokių
negalima apgaudinėti artimo žmogaus.Iš tikrųjų man panašiai ir nutiko, tik aš buvau ta "auka"
Taigi, besimokydama 12 klasėje mmm tesirgau 3 kartus. Nuėjusi pas gydytoją sužinojau, kad panašu jog man policistinių kiaušidžių sindromas ir su vaikiukais liūdnas reikalas. Atsimenu, kad eidama namučio dar sutikau labai jauną merginą su pilvuku ir pagalvojau kaip jai gerai... Atvažiavo mano vyras, kuris tuo metu buvo mano vaikinas, paverkiau aš jam į rankovę dėl tokios neteisybės, kad va aš matomai bergždžia, o po to pagalvojau, kad ir be vaikų yra ką veikti šiam gyvenime, dar pajuokavau, kad galėsim duotis kaip voverės be jokių pasekmių Mudu buvom pradėję siaubingai pyktis ir aš jau galvojau, kad laikas mums skirstytis, kartu mudu negyvenom, jokios bendros buities nieko. Tačiau artimus ryšius palaikydavom ir šiaip mudu buvom vienas prie kito pripratę ir manau, kad tikrai mylėjom vienas kitą nepaisant nieko, nes ir dabar tarp mūsų didelė meilė ir draugystė Saugodavomės mudu NŠP. Vieną pirmadienį pastebėjau labai aiškias vaisingas gleives(kokius metus buvau tokio dalyko neregėjusi), MB kaip tik svečiavosi pas mane ir aš jam pasakiau apie savo atradimą, kad matai aš dar ne beviltiška ir vis dėlto reikia su manim atsargiai elgtis. O po to mudu kaip visada baisiai susipykom, aš net jam pasakiau, kad eitų po velnių ir nenoriu jo iš vis matyti akyse. Jis išėjo, o aš visą vakarą verkiau. Apverkus 3 metus trukusią ir šitokiu nusivylimu besibaigusią draugystę, nuėjau miegoti ir užmigau. Prabudau nuo tokio labai karšto bučkio, iš pradžių net maniau sapnuoju, bet jis turėjo nuo mano buto raktus ir grįžo... Aš jį perspėjau, kad neturiu guminukų, o be to man vaisingos dienos, tai gal baigiam šitą veiksmą, o jis mane kažkaip nušnekino, kad NLA irgi neprastai, bet jis to nepadarė. Aš dar bandžiau nuo jo atsitraukti ir sakiau, kad jokių pabaigų į mane, o jis kaip tik mane prispaudė ir viskas baigėsi. Kitą rytą elgėsi lyg nieko nebūtų buvę, prisiminęs vakarykštį ginčą pyko ant manęs ir trinktelėjęs durimis išėjo, dar sušukdamas, kad pagaliau išsivaduos nuo manęs ir mano kvailysčių Taip liūdėjau, kad net neteikiau tokios reikšmės, kas buvo tą naktį, net dabar nežinau kodėl nepagalvojau apie ekstra kontracepciją. Po 2 savaičių sužinojau, kad laukiuosi. Jis nekeldavo ragelio, kai jam skambindavau, bet kaip tyčia tada atsiliepė, ir aš pasakiau, kad noriu jog atvažiuotų, o jis tylėjo tylėjo ir galiausiai paklausė, gal aš laukiuosi vaikučio. Atbėgo pėsčias su saldainių dėžute, net susigraudinau gatvėj jį pamačiusi, šaukdamas "dabar Tu mano, mažute!!!" stvėrė į glėbį ir atrodė tikrai labai laimingas O aš jaučiausi
ir ne laiku nėščia. Nėštumo metu visai savęs nesaugodavau: važinėjau dviračiu iki pat šalnų, naktimis išeidavau pasivaikščioti. Gal taip reagavau ne į nėštumą, bet į senelio mirtį. Gulėdavau tyliai lovoje galvodama, kad mano gyvenimas baigtas, kad nėra prasmės, kad tas vaikas viską sukniso: mokslus, treniruotes, visą gyvenimą O po to verkdavau tyliai atsiprašydavau savo vaikučio. Kai jis gimė, man nesisekė žindyti. Aš net keiktis buvau pradėjus. Kartais elgdavausi iš vis kaip beprotė palikdavau jį lovytėj, pasakydavau, kad vaikas lovoj ir nieko nesakius trenkdavau durim. Ir eidavau miestu tokia, kaip zombis. O namie nebūdavo nei mišinio nei pienuko. Iš tikrųjų man labai skaudu šitą rašyti ir gėda, bet manau bus lengviau jei pasidalinsiu Vieną vakarą kaip reikiant įsikarščiavau ir liepiau eiti lauk su visu tuo vaiku, kurio man nereikia. O jis aprengė jam kombinezoną, įsidėjo į vežimėlį ir išėjo. Pro langą mačiau mėlyną vežimėlį, o lauke taip baisiai snigo ir buvo šalta, o tas kombinezonas buvo mano nuomone per plonas. Mačiau kaip jie tolsta gatve ir tada, kažkas nutiko. Greitai apsimoviau batus ir net be striukės išbėgau į gatvę, per ašaras mažai ką mačiau, tik šaukiau, kad sustotų, o jiedu ėjo, ir man pirmą kartą širdy pasidarė neramu dėl vaikučio ir supratau, kad jeigu jam kas nors nutiks, jeigu jis sušals, plyš man širdis. Ir man ne tas pats. Ir tas mažas žmogutis nesukniso mano gyvenimo. Tai tikriausiai ir buvo tas vakaras, kai aš iš tikrųjų tapau mama iš panelės, kuri savo nelaimei turi vaiką, sujaukusį jos gyvenimą. Jam buvo 6 mėnesiai. O po to supratau, kad visiškai "išgydytų" mane antras mažylis, sąmoningai planuotas. Ir iš tikrųjų taip ir buvo Nėštumo metu buvau atsargi, pradėjau daug šypsotis, dažnai pamyluoti ir linksmai žaisti, vartyti knygutes savo pirmam mažiukui ir kiekvieną vakarą dar ir dabar paguldžiusi jį į lovelę tyliai atsiprašau, kad buvau tokia šlykšti. Ir dar dabar man skauda širdį ir gėda savo elgesio. Taigi, štai kas būna, kai motinystė užklumpa nepasiruošusią, o vyrui gali būti dar sunkiau, todėl geriau neskubėti. Pasikalbėkit nuoširdžiai ir viskas bus aišku. Turit abudu norėti, tada viskas bus gerai
Na, o NŠP temą, naujienų kol kas jokių
