QUOTE(Aga @ 2010 09 19, 18:37)
Tai va, kiek kartais mažai trūksta, kad važinėju du metai jau, visvien šokas buvo, nors aišku pagalvė neišsiskleidė, smūgis dar nebuvo didelis. Nieko, metalo gabalas, pakeis bamperį, pratampys bagažinę, tik šūdiniausia, kad be mašinos liksiu. Va čia tai baisu, nežinau kaip bus
O man kai kažkada išlėkė viens į sankryžą neleidęs manevro užbaigt, tai ir pagalvė išsiskleidė. Sėdžiu, dūmai kyla, durelės vairuotojo pusėj neatsidaro, galvoju, smilkt kažkas pradėjo, ar ką

Išsiraitau per keleivio dureles, kitas avarijos dalyvis irgi išlipa, sakau ,,pas mane kažkas rūksta", gal gesintuvo reikia

, o jis,, neee, čia pagalvė, aš jau žinau"

Bet aš kažkodėl neišsigandau. nu, sveika, gyva, tas kitas - visai malonus, ramus toks vyras, atsiprašė iškart; kiekvienas, matyt, savaip reguojame į stresines situacijas. Tai tik pavažiavome į šoną, nes pačiam judrios sankrįžos vidurį buvom (o jo mašinai tai išvis, ratas paskui užklinijo, evakuatoriaus rekėjo), užpildėm popierius ir susitikom kitąryt draudime

Tai negaliu pasakyt, kad pirmoji avarija man kažkokį bais neigiamą atspalvį paliko